Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2006 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2013 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai) 5 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3) 2018 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. balandžio 19 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0.92 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu abejomis rankomis suėmė savo sugyventinę A. Š. už kaklo ir purtė, po ko nustūmė ją ant lovos bei tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis 2024 m. gegužės 4 d. apie 06.10 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinei A. Š. tyčia kumščiu sudavė tris smūgius į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos ir jai bandant keltis dar ne mažiau šešių kartų ją rankomis pastūmė, dėl ko A. Š. nukrisdavo ant lovos, tuomet jis ranka suėmė A. Š. už žandikaulio ir jį suspaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. Š. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir jį sužalojo, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu savo sugyventinei A. Š. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės veido sritį, ją stumdė, dėl ko ji nukrito ant lovos, tokiu būdu nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kurie yra vertinamai nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 19 d., tai galėjo būti 16.00 val., su sugyventine A. Š. jos bute kilo žodinis konfliktas, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, abu išgėrė 8 litrus alaus, kuris buvo 6 laipsnių stiprumo. A. Š. pradėjo jį įžeidinėti, sakyti, kad jis alkoholikas ir nuo to prasidėjo konfliktas, šito konflikto metu rankomis suėmė A. Š. už kaklo, pastūmė ją ant lovos, tai padarė iš pykčio. A. Š. nukrito ant lovos minkštosios dalies, ji atsikėlė ir jį išvarė iš namų. Jį tą dieną sulaikė policijos pareigūnai, buvo areštinėje, ten davė parodymus apie minėtą įvykį, duodamas tyrėjui parodymus jis jam pasakė netiesą, tą dieną neprisipažino padaręs nusikaltimą, kadangi išsigando, kai jį sulaikė, galvojo, kad jeigu prisipažins padaręs nusikaltimą, tai jo nepaleis į laisvę, norėjo išvengti bausmės. Jis neatsimena, kad tą dieną A. Š. būtų grasinęs su peiliu, apskritai mano, kad neišsakė jokių grasinančių žodžiu A. Š., tačiau, kaip minėjo, buvo neblaivas, todėl mano, kad gali ko nors ir neatsiminti. Duodamas papildomus parodymus sakė, kad A. Š. 2024 m. balandžio 19 d. grasino su peiliu, taip pasakė, kadangi po įvykio bendravo su A. Š. ir ji jam sakė, kad jis jai grasino su peiliu, truputį abejojo dėl to, nes, kiek atsimena, su peiliu naudojosi tik pjaustant maistą, tačiau jį A. Š. įtikino, kad ir jai su peiliu grasino, pagalvojo, kad ji galbūt geriau prisimena įvykio aplinkybes ir norėjo papildomos apklausos metu sąžiningai viską papasakoti. Konfliktai su A. Š. kyla labai dažnai, jų visų tiksliai neatsimena pats, pasikliovė A. Š. žodžiais. Praėjus tam tikram laikui norėtų pakeisti savo parodymus, nes A. Š. atžvilgiu naudojo tik fizinį smurtą, jis neatsimena, kad jai tą dieną būtų grasinęs su peiliu, jis 2024 m. balandžio 19 d. iš namų jokio peilio neišnešė, jokių peilių tą dieną neslėpė. Vėliau A. Š. jam dar policiją kvietė 2024 m. gegužės 4 d., tai buvo ankstus rytas, tuo metu irgi buvo neblaivūs, alkoholį vartojo kartu, vėl susipyko. Dėl to, kad A. Š. sukėlė fizinį skausmą labai gailisi, jos dėl to atsiprašė, iki šiol padeda jai finansiškai, nuperka maistą, tačiau kartu negyvena, nes kol kas jų charakteriai nesutampa, bando išvengti konfliktų su A. Š.. Kai su A. Š. nevartoja alkoholio, tai sutaria gerai, kai per daug vartoja alkoholio, tai pykstasi, dėl ko pykstasi, negali paaiškinti. A. Š. policiją jam kviečia dažnai. 2024 m. gegužės 4 d. anksti ryte, tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, su A. Š. buvo neblaivūs ir kilo žodinis konfliktas, pradėjo stumdytis, tuomet jis iš pykčio kumščiu, neatsimena kurios rankos, sudavė jai į galvą, neatsimena, kiek buvo smūgių, bet tai galėjo būti trys smūgiai. Jis A. Š. kelis kartus buvo pastūmęs, dėl to ji buvo nugriuvusi ant grindų, kiek iš viso kartų ją pastūmė, nežino, neskaičiavo, bet tai galėjo būti įtarime nurodytas skaičius. Atsimena, kad šio konflikto metu A. Š. buvo suėmęs už veido apatinėje dalyje, tai buvo žandikaulis ar smakras. Po to išėjo iš A. Š. namų, nežino, ar ji dėl to kvietė policiją. Po kelių dienų jam paskambino A. Š. ir pasakė, kad kvietė dėl to policiją. Jis labai gailisi dėl A. Š. sukelto fizinio skausmo. Tiesiog buvo neblaivus ir iš pykčio taip padarė, supranta, kad padarė nusikaltimą, yra pasiruošęs atsakyti už savo padarytus veiksmus. 2024 m. rugpjūčio 9 d., tikslaus laiko nurodyti negali, bet tai buvo vakaras, sugyventinei A. Š. sudavė dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, kur tiksliai pataikė jis neatsimena, taip pat ją stumdė, buvo pastūmęs ją ant lovos, dėl to labai gailisi. Su A. Š. yra sugyventiniai gal (duomenys neskelbtini), gal ir daugiau. Yra sugyventiniai iki šiol, tačiau nuo 2024 m. pavasario, kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl jo smurtavimo A. Š. atžvilgiu, su ja nuolat negyvena. A. Š. jį pasikviečia, kai jai reikia kokios nors pagalbos. Kai jis atvyksta, pasikalba, kartais išgeria alkoholio, jis pas A. Š. bute pasilieka tik su jos leidimu, visada atsiklausia. 2024 m. rugpjūčio 9 d. jam paskambino A. Š. ir paprašė, kad atvyktų pas ją į butą jai sutaisyti durų spyną. Neatsimena, kada jis atvyko, bet tai buvo dienos metas, spyną sutaisė, namo neišėjo, nes A. Š. pasiūlė atsigerti alaus, paprašė, kad nueitų į parduotuvę, davė alui pinigų, išgėrė su ja tris ar keturis litrus alaus, 6 laipsnių stiprumo. Net nesuprato kaip, bet įvyko tarp jų žodinis konfliktas, kas sukėlė žodinį konfliktą jis neatsimena, bet konflikto metu jis nesusivaldė ir kumščiu vieną kartą sudavė A. Š. į veido kairę pusę. Nežino, kur jai pataikė, po to ją stumdė, tiesiog suimdamas jai už rankų stumdė, tai vyko neilgai, taip pat pastūmė ją ant lovos. Tai padarė paveiktas alkoholio, labai gailisi, kad A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus, A. Š. išbėgo į koridorių paskambinti į policiją, o jis tuo metu išėjo iš jos namų. Supranta, kad padarė nusikaltimą ir turės už jį atsakyti.

Be A. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiosios A. Š. parodymais, 2024 m. rugpjūčio 27 d. specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. M. 2024 m. balandžio 19 d. apie 16.00 val. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei A. Š., 2024 m. gegužės 4 d. apie 06.10 val. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei A. Š., 2024 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.00 val. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo savo sugyventinę A. Š., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kuriuo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės siūlomas ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės rūšis – areštą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. balandžio 19 d. 19.00 val. iki 2024 m. balandžio 20 d. 12.04 val., t. y. viena diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors A. M. yra teisiamas arešto bausme pirmą kartą, tačiau praeityje kaltinamasis buvo teistas ir už nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymą, šioje baudžiamojoje byloje A. M. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, A. M. baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Tai rodo, jog A. M. plačiąja prasme savo elgesio kritiškai nevertina, yra linkęs nesilaikyti visuomenei priimtinų normų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti arešto bausmės vykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 19 d. epizodas), ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 4 d. epizodas), ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 9 d, epizodas), ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir A. M. skirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 19 d. 19.00 val. iki 2024 m. balandžio 20 d. 12.04 val.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, kardomąsias priemones panaikinti.

1. arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2. nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3. nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.