Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.G., 2010 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010-03-17 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas 2010 m. kovo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. kovo 12 d. 19.30 val. Medvalkio gatvėje, Palangoje, V.G. vairavo transporto priemonę „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių iešmo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2010 m. kovo 17 d. nutarimu V.G. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 200 litų bauda.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 16). Atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą. KET 202 punktas nustato, jog važiuojant transporto priemonę su įrengtais saugos diržais būtina juos užsisegti.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

V.G. neigia padaręs pažeidimą ir nurodo, jog vėlų vakarą jis važiavo prisegęs saugos diržais, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktinių duomenų visuma.

V.G. savo skundą grindžia motyvu, jog buvo vėlus vakaras ir pareigūnai galėjo nematyti, jog jis buvo prisegęs saugos diržais. Jis paaiškino, kad važiavo sodų bendrijoje „Pavėsis“, kurioje gatvės neapšviestos, todėl pareigūnai nematė faktinės situacijos. Minėtas teiginys paneigtas liudytojo A.B. parodymais.

Liudytoju apklaustas pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą A.B. parodė, kad patruliavo Medvalkio gatvėje ir važiuojant Sodų gatve pamatė iš minėtos gatvės išsukančią transporto priemonę, kurios vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržais. Jie prisivijo minėtą transporto priemonę ir aiškiai matė, kaip vairuotojas dešine ranka siekia saugos diržo ir bando jį užsisegti. Paaiškino, jog Sodų gatvė buvo apšviesta, o policijos pareigūnai tarnybiniu automobilio šviesomis apšvietė transporto priemonę „VW Golf“. Pažymėjo, kad saugos diržas kabojo prie šono ir, tik pradėjus švyturėliais stabdyti automobilį sodų bendrijoje, jo vairuotojas bandė prisegti saugos diržais. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs, atitinkantys jo tarnybiniame pranešime (b.l. 12) nurodytas aplinkybes.

Byloje nėra prieštaringų įrodymų, kurie leistų abejoti pareigūno, vykdžiusio tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog jis važiavo užsisegęs saugos diržais.

Vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visų bylos aplinkybių viseto analize, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimo – įrodymui. Vertinant įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės.

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

V.G. veika pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudų skyrimo taisyklės nepažeistos. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), skundžiamu nutarimu (b.l. 11) paskirtas ATPK 134 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumas, t.y. 200 litų bauda.

Pažyma apie galiojančias nuobaudas (b.l. 14) nustatyta, jog V.G. turi galiojančią administracinę nuobaudą: 2009 m. rugsėjo 5 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą. Atsižvelgiant į tai, kad termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, eigos pradžia yra nuobaudos vykdymo pabaiga (ATPK 36 straipsnis), laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ir nutarimo priėmimo metu ji pagrįstai inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, V.G. kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2010 m. kovo 17 d. nutarimą, kuriuo V.G. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį paskirta 200 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.