Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-4391-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
A5.-4391-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03656-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
L. K.
Kategorijos
Bylos Nr. A.5-4391-271/2019
Proceso Nr. 4-68-3-03656-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant traukiamai administracinėn atsakomybėn L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu - kokybės inspektore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Užimtumo įstatymo nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, iš anksto susitarusi dėl būsimo darbo, leido 2019-07-31 bendrovėje dirbti ir SODROS pastate, adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje, valymo darbus atlikti I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taigi, ji pažeidė Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnio 1 punkto ir 2 punkto bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas.

Tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. nusižengimo padarymo faktą pripažino ir paaiškino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba kokybės inspektore ir pagal pareiginius nuostatus vykdo personalo atranką, atsako už tai, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik sudarę darbo sutartis. Pripažįsta, kad leido 2019-07-31 nuo 8.00 val. SODROS patalpose dirbti valytojos darbą I. B.. Darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Ketino tai padaryti tą pačią dieną. Gailisi dėl savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, išklausęs L. K., įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad L. K. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos DK 42 straipsnis nustato, kad: Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš keturių požymių – tarp jų: darbas esant šio Kodekso nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo.

Kaip minėta, Lietuvos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr. N 442-1178/2012).

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1- 2 punktai nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

2019 m. rugpjūčio 12 d. LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0554 konstatuota, kad 2019-07-31 patikrinimo metu SODROS pastate, adresu Laisvės pr. 28, Vilniuje, buvo rasta patalpų valymo darbus atliekanti Ukrainos Respublikos pilietė I. B.. Dirbo ji be darbo sutarties ir pranešimo apie įdarbinimą Sodrai. Ji nurodė, kad į darbo vietą ją atvežė įmonės darbuotoja L.. Būtent su ja ji tarėsi dėl būsimo darbo.

Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad I. B. nėra įdarbinta.

2018-01-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr.GV-015 L. K. buvo įgaliota vykdyti darbuotojų priėmimo/atleidimo dokumentų paruošimą, kartu perduodant pranešimus atitinkamoms valstybinėms institucijoms (b.l. 22).

Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog L. K. pažeidė DK 42 straipsnio bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Nuobaudos skyrimas

L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį (apie 2 val.), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (dirba, galiojančių nuobaudų neturi), tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Turtinė padėtis sunki. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus I. K. už padarytą nusižengimą švelnesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

L. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19104608211. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Pavel Borkovski