- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-228-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38017-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 40 parų arešto bausme. Pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. M. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, 2019 m. rugpjūčio 18 d. apie 08.36 val. būdamas UAB „Lidl Lietuva“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą – 2 vnt. akumuliatorinius smūginius suktukus „Parkside“ bendros 154 eurų vertės (vieneto kaina 77 eurai), tuo padarydamas UAB „Lidl Lietuva“ 154 eurų turtinę žalą.
2. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. apie 08.01 val. būdamas UAB „Lidl Lietuva“ priklausančioje maisto prekių parduotuvėje „Lidl“, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą UAB „Lidl Lietuva“ priklausantį turtą – 2 vnt. akumuliatorinius smūginius suktukus „Parkside“ bendros 154 eurų vertės (vieneto kaina 77 eurai), 1 vnt. daugkartinį maišelį 0,79 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Lidl Lietuva“ 154,79 eurų turtinę žalą.
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai ištyrę baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma R. M. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašė, peržiūrėti bylą ir skirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo manymu, skundžiamu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ją pakeičiant į švelnesnę. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
8. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
9. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. laisvės bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – praeityje teistas, 2019 metais baustas administracine tvarka keliasdešimt kartų už smulkias vagystes, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2019 m. lapkričio 7 d. paskirtų baudų nemoka, Jonavos PSPC PSC nesilankė, nesigydė, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant sulaikyti R. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam turi būti skirta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už padarytą nusikaltimą, nustatant terminą, artimą minimaliam ir arešto bausmė už padarytą baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl R. M. paskirta galutinė subendrinta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 1/3 dalimi sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
10. Nors nuteistojo manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu laisvės atėmimo bausmė R. M. buvo paskirta pagrįstai, nenustačius pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį.
10.1. Kaip jau minėta, nuteistasis R. M. jam inkriminuotas veikas padarė būdamas net keturis kartus teistas ir beveik visus kartus už svetimo turto pagrobimą, paskutinius kartus jis nuteistas arešto bausmėmis, teistumui neišnykus vėl nusikalto. Taip pat, kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus (t. 2 b. l. 35-168), nuteistasis per metus laiko net keliasdešimt kartų buvo baustas administracine tvarka, pagrinde už administracinius nusižengimus susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, paskirtų baudų nemoka. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju R. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.
10.2. Pažymėtina, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo R. M. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, kurie leistų svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pritaikymą, nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis R. M. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad R. M. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam R. M. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo R. M. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.