Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-01 · Byla Nr. N1-453-1010/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-01
Bylos Nr.
N1-453-1010/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29348-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Kaltinamasis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-453-1010/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29348-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 1.2.14.1.2.3; 2.3.6.4; 1.1.8.6.2.(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,kaltinamajam T. M., jo gynėjui advokatui P. R., įstatyminei atstovei J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, teistas:

1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir 6 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto;

2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius tęsti mokslą ir 5 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant 6 mėnesius tęsti mokslą ir 5 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto;

3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) - laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu pridėjus 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 26 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metai 5 mėnesiai. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant 8 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. pagrobė automobilį, o būtent:

2019 m. liepos 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), iš H. G. priklausančios gyvenamosios sodybos kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 1000 eurų vertės automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį H. G., padarydamas nukentėjusiajam H. G. 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-98, 107-108) ir parodė, kad 2019 m. liepos 10 d., po 23 val., (duomenys neskelbtini) buvo su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Visi išsiskirstė, o jis sugalvojo atidaryti automobilį Audi 100. Užvedė automobilį, nuvažiavo apie 500 metrų, automobilis užgeso. Kam priklausė automobilis, nežino. Pasižada nebevartoti alkoholio. Nusikalto paskutinį kartą, gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo T. M. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusysis H. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 12 d., jis pasigedo (duomenys neskelbtini) stovėjusio ir jam priklausančio, 1000 eurų vertės automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo 1989 metų gamybos. Kadangi automobilis buvo senas, tai iš išorės kai kuriose vietose buvo apgadintas. Tas automobilis buvo jo darbinė mašina, todėl tiek automobilio salone, tiek bagažinėje, buvo pridėta įvairių daiktų. Vėliau rastame automobilyje buvęs laikraštis, žiebtuvėlis ir guminės pirštinės buvo jo. Radus automobilį, pamatė, jog yra nutraukta guma ir atsikabinęs duslintuvas. Taip pat buvo susuktas, sugadintas automobilio bagažinės raktelis, kuris buvo prisegtas prie automobilio užvedimo raktelio. Visi kiti ant automobilio rasti apgadinimai buvo iš seniau. Kadangi automobilis buvo surastas, jam grąžintas, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat civilinio ieškinio nereiškia ir dėl automobilio duslintuvo bei bagažinės raktelio apgadinimo. Kada ir prie kokių aplinkybių buvo pavogtas automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nežino. Automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sodyboje (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą matė 2109 m. liepos 10 d., nuo 18 val. iki 19 val. 2019 m. liepos 12 d. į minėtą sodybą atvyko ir automobilio neberado. Automobilis sodyboje stovėjo neužrakintas, automobilio rakteliai ir dokumentai, buvo automobilio salone (b. l. 58-60).

Iš 2019-07-12 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros atlikimo eiga (duomenys neskelbtini) apžiūrint teritoriją matosi automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiu Laukuvos, galu Šilalės kryptimis. Vairuotojo dureles apdorojus milteliais, pėdsakų neišryškėjo. Vairuotojo durelių spynelė pažeista. Prie vairuotojo sėdynės yra laikraštis ir žalios spalvos žiebtuvėlis, kuris paimtas ir supakuota į paketą Nr. POLICIJA072246. Ant kilimėlio ir vairuotojo sėdynės yra tujos šakelių, kurios paimtos ir supakuotos į paketą Nr. POLICIJA016986. Nuo vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į paketą Nr. POLICIJA072249. Vizualiai apžiūrint užvedimo spynelė be pažeidimų. Tarp sėdynių esančioje daiktinėje yra automobilio raktai. Pavarų svirties apdaila yra išjudinta. Vairuotojo pusės skydelyje nuo saulės yra automobilio dokumentai, kurie perduoti automobilio savininkui. Apžiūrint priekinį saloną iš keleivio pusės, ant keleivio pusės durelių miltelių pagalba ieškota pėdsakų, tačiau apdorojus neišryškėjo. Nuo keleivio pusės sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į paketą Nr. POLICIJA072252. Nuo keleivio pusės kilimėlio paimta tujų šakelė, kuri supakuota į paketą Nr. POLICIJA016986. Keleivio durelių daiktinėje rastos ir išimtos guminės pirštinės, kurios supakuotos į paketą Nr. POLICIJA072250. Automobilio dešinės pusės priekinis sparnas yra sugadintas (foto Nr. 31). Nuo automobilio galinės palangės buvo paimtas automobilio foninis kvapas, kuris supakuotas į paketą Nr. POLICIJA072251. Nuo automobilio galinių dešinės pusės durelių stiklo, kur rasta nubėgusio skysčio dėmė, buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į paketą Nr. POLICIJA072253. Automobilio bagažinėje yra įvairūs daiktai (foto Nr. 35). Duslintuvas yra atsikabinęs.

Liudytoja bei kaltinamojo T. M. įstatyminė atstovė J. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 12 d., iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos sūnus T. yra sulaikytas, įtariant pavogus automobilį. Apie H. G. automobilio vagystę sūnus T. jai nieko nepasakojo. Jis iš viso apie jokias vagystes jai niekada nieko nėra kalbėjęs. Sūnus T. ne kartą jau yra teistas už automobilių vagystes. Jis ne kartą jau yra baustas už pažeidimus administracine tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad 2019-07-10 dieną, apie 23 val. važiuodamas dviračiu į namus, esančius (duomenys neskelbtini), važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą, kur pamatė negyvenamoje sodyboje stovintį automobilį Audi, juodos spalvos. Pamatęs automobilį nutarė patikrinti, kodėl jis ten stovi, kadangi minėtą automobilį matė kelis kartus. Nuvykęs prie automobilio pamatė, kad yra atrakintas automobilio salonas, įlipo į jo vidų, atsisėdo priekinėje automobilio sėdynėje, vairuotojo pusėje ir prie rankinio stabdžio pamatė, kad yra atviroje daiktadėžėje padėti automobilio užvedimo rakteliai, kuriais užvedė automobilį ir juo pradėjau judėti pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) kaimo centro link. Pavažiavus apie 500 metrų automobilis užgeso, pamatė, kad nebėra kuro, todėl minėtą automobilį paliko tiesiog šalikelėje, raktelius padėjo toje pačioje daiktadėžėje, kaip ir buvo radęs, automobilį paliko atrakintą, o pats nuėjo atgal į sodybą, kur buvo palikęs savo dviratį. Minėtą automobilį paliko neapgadintą, važiuodamas eismo įvykio nesukėlė. Tiek pasiimant automobilį, tiek nuėjus pasiimti dviratį sodyboje buvo tamsu, jokių žmonių joje nepastebėjo, o pats buvau vienas. Suprato, kad jo veiksmai buvo netinkami, suvokė, kad vairavo svetimą automobilį be leidimo, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios labai gailisi. Kas yra automobilio savininkas jam žinoma nėra, jo asmeniškai nepažįsta, jis vairuoti automobilio niekada nėra davęs. Nuvarydamas svetimą automobilį, kaltinamasis tik juo norėjo pasivažinėti ir planavo pasivažinėjęs pastatyti atgal į tą pačią vietą, tačiau pasibaigus kurui, jį paliko, iš kur užpilti kuro neieškojo, kadangi neturėjo pinigų. Pasiėmęs savo dviratį, jos sugrįžo į namus ir niekam iš namiškių ar draugų nepasakojo, kad nuvarė svetimą automobilį, kol 2019-07-12 dieną jį sulaikė policijos pareigūnai. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi dar yra nepilnametis, tačiau vairuoti išmoko savarankiškai, matydamas kaip tai daro suaugę asmenys. Taip pat parodo, kad dėl automobilių vagystės jau yra teistas 3 kartus, kadangi turi stiprų norą vairuoti, ir pamatęs neužrakintus automobilius jais važinėjasi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nepilnamečio kaltinamojo T. M. bei nukentėjusiojo H. G. paaiškinimus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, kad nepilnametis T. M. 2019 m. liepos 10 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), iš H. G. priklausančios gyvenamosios sodybos kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė 1000 eurų vertės automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį H. G., padarydamas nukentėjusiajam H. G. 1000 eurų turtinę žalą. Taip realiai atėmė automobilio savininko galimybę valdyti jam priklausantį automobilį, juo naudotis ir disponuoti. Pripažintina, kad T. M. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. automobilio pagrobimo, objektyvieji požymiai.

Vertinant subjektyviąją veikos pusę, pripažintina, kad kaltinamojo veikoje nustatyta tiesioginė tyčia. Nustačius, kad tyčiniais veiksmais kaltinamasis T. M. pagrobė svetimą, t. y. T. G. priklausantį 1000 eurų vertės turtą – automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo galimybę jį valdyti, naudotis juo ir disponuoti, pripažintina, kad T. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu T. M. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, taigi spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgtina ir į duomenis apie T. M. asmenybę: mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasėje, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų byloje nėra (b. l. 137), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 134-136), anksčiau 4 kartus teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtinas, kad T. M. – nepilnametis, taigi individualizuojant jo atsakomybę, turi būti vadovaujamasi ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis.

Todėl atsižvelgiant į visumą nurodytų aplinkybių, ypač į tai, kad T. M. jau buvo teisiamas už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, bausmės neatlikę, jis vėl padarė nusikaltimą nuosavybei, be to, į aplinkybę, kad T. M. daug kartų baustas administracine tvarka, T. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias konkrečią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į nustatytą tiek atsakomybę lengvinančią, tiek ir sunkinančią aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis yra nepilnametis, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Kadangi byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu nepilnamečiui T. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu bendrintina su jau įsiteisėjusiu Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 27 d nuosprendžiu paskirta bausme, prie Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

T. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 13 d., iš viso 2 paras. Šis sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Be kita ko, teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiui asmeniui, įvertintini ne tik byloje esantys duomenys, tiesiogiai apibūdinantys nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, tačiau ypač atkreiptinas dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-391/2013).

Teismas, įvertinęs T. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo veiksmus nusikalstamos veikos darymo metu, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, ją darant, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, konstatuoja, kad, bylos duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, jog bausmės tikslams, numatytiems BK 41 ir 80 straipsniuose, pasiekti konkrečiu atveju pakanka laisvės atėmimo bausmės T. M. paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Pritaikius 92 straipsnio nuostatas, nebus pažeistas teisingumo principas.

Kaip minėta kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkina – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Tačiau šios bylos kontekste pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgtina ir į BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis baigė 9 klasę (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyvena su šeima socialiniame būste. Nors jis praleidžia daug pamokų, jo lankomumas ir elgesys daug kartų buvo nagrinėjamas pedagogų administraciniuose pasitarimuose, pokalbiuose su socialine pedagoge, mokinio mama ir mokyklos administracijoje, Vaiko gerovės posėdžiuose, tačiau įvertinimai teigiami. Po 2018 m. gruodžio 11 d. įvykusio šeimos atvejo, T. M. elgesys šiek tiek pasikeitė. Pamokų metu trūksta drausmės, tačiau jis į konfliktus nesivelia. Bendrauja su klasės ir mokyklos draugais, tačiau yra gana uždaras, nedalyvauja ir nesidomi klasės organizuojama veikla (b. l. 143). Jis teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka. Tačiau teismo posėdžio metu labai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sakė padaręs išvadas ir nebedarys nusikalstamų veikų.

Aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suvokia savo neteisėtų veiksmų pasekmes, yra padaręs išvadas. T. M. yra labai jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė išgėręs alkoholio, radęs neužrakintą automobilį, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų būdingas agresyvumas. Taigi, T. M. asmenybė nėra pavojinga. Jo neizoliavus nuo visuomenės nekils grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų ir jo turimus teigiamus socialinius ryšius. Kritiškas kaltinamojo savo veiksmų vertinimas, rodantis didelę pažangą jo socialinėje brandoje duoda pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, T. M. taikytinos BK 92 straipsnio paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, įgalinančias veiksmingai kontroliuoti kaltinamojo elgesį bei sudarančias sąlygas užkirsti kelią pakartotiniam panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymui, įtvirtintas BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 85 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose – per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nemokamai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; elgesio apribojimus - įpareigojimus - visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus kai tai yra susiję su vykimu atlikti nemokamų darbų, į mokymo įstaigą ar darbovietę. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tokie įpareigojimai skirtini, kadangi T. M. yra moksleivis ir tolesnis mokymasis gali turėti teigiamą naudą, jo elgesiui ateityje; pareiga vėlyvu paros metu būti namuose gali sulaikyti nuteistąjį nuo bendravimo su teisės pažeidimus darančiais asmenimis ir apriboti galimybes daryti nusikalstamas veikas; darbas sveikatos priežiūros ir kitose panašiose įstaigose gali padaryti teigiamą auklėjamąjį poveikį ir nesudaryti nebaudžiamumo už nusikalstamą elgesį įspūdžio.

T. M. išaiškintina, kad jeigu nevykdomos auklėjamojo poveikio priemonės, teismas gali pakeisti šias priemones kitomis.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikaltimo tyrimui, klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nuosprendžiu 2019 m. gegužės 27 d. paskirtos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 13 d. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, T. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti T. M. auklėjamojo pobūdžio priemonės: per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nemokamai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; elgesio apribojimus - įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, išskyrus kai tai yra susiję su vykimu atlikti nemokamų darbų, į mokymo įstaigą ar darbovietę.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - nepilnamečio T. M. atidavimą prižiūrėti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikaltimo tyrimui: atidarytą klijų tūtelę, 5 vnt. cigarečių nuorūkų, 1 nuoplovą konteineryje su tamponėliu, 1 rankų pėdsaką, 1 skardinę, 1 žiebtuvėlį, tujų šakeles, 2 kvapo pėdsakus, 2 gumines pirštines, foninį kvapą, 1 nuoplovą konteineryje - saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad pagal BK 92 straipsnio 3 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė