Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016-04-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 p, o būtent: 2016-04-06, operatyvaus patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini), registruotos, adresu (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra R. P., metu buvo nustatyta, kad R. P. už darbą įmonės darbuotojams V. J., A. K., J. L. Įmonės baldų ceche, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 4.378,25 EUR darbo užmokesčio, neįtraukto į Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus: 2015-11-13 - išmokėjo 449,47 EUR V. J. ir 529,81 EUR A. K., 2015 m. lapkričio 16-18 dienomis - išmokėjo 432,13 EUR J. L., 2015-12-15 - išmokėjo 529,81 EUR A. K., 2015 m. gruodžio 15-18 dienomis - išmokėjo 461,71 EUR J. L., 2016-01-15 - išmokėjo 481,71 EUR J. L. ir 522,78 EUR A. K., 2016-02-24 - išmokėjo 24,67 EUR J. L., 2016-03-14 - išmokėjo 205,04 EUR A. K., 2016-01-25 - išmokėjo 392,85 EUR V. J.; 2015-12-30 R. P. išmokėjo 348,27 EUR V. J. troleibusų stotelėje, esančioje Justiniškių g. Vilniuje.

Tokiais veiksmais R. P., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą įmonėje, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. ir 7 p. nuostatas.

Apklaustas teismo posėdyje R. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad yra UAB „ Unicorn LT“ direktorius. Savo darbuotojams neapskaityto darbo užmokesčio nėra mokėjęs. J. L. , A. K. ir V. J. bendrovėje nebedirba, jų išėjimas buvo inicijuotas jo iniciatyva. Tai priešiškai prieš jį nusiteikę žmonės. J. su kolege dalyvavo medžiagų vagystėje, L. dvi savaites nesirodė darbe dėl girtavimo, buvo išnešęs visą techninę gamybos informaciją, jis konkuravo su juo, organizavo gamybą su iš įmonės pavogtomis medžiagomis. K. buvo pasiūlyta išeiti, o L. pasiūlė jam darbą. Dėl šių priežasčių šie darbuotojai prieš jį yra nusiteikę priešiškai, todėl jį apkalba. L. primygtinai reikalavo mokėti grynais, nes turi daug įsiskolinimų, antstoliai iš jo nuskaičiuodavo. 2016 sausį jis darbuotojų primygtinai reikalavo, kad šie įsigytų banko korteles, kad darbo užmokestį būtų galima išmokėti pavedimu. Darbuotojai dėl to reiškė didelį nepasitenkinimą. Jam žinoma, kad L. darė įtaką kitiems darbuotojams, kad pastarieji liudytų jo nenaudai. J. jis atliko mokėjimą troleibuso stotelėje, kadangi tuo metu kortelių dar nebuvo, o ji sirgo ir paprašė prieš Naujuosius metus jai sumokėti, tačiau už šį mokėjimą ji pasirašė jo atsivežtame darbalapyje. Kodėl darbalapyje nurodytos sumos neatitiko VMI pažymoje nurodytų sumų jis paaiškinti negalėjo.

Teisme apklausta liudytoja V. J. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini), ji dirbo nuo 2015m. kovo iki 2016 m. sausio 26 d. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis, bandomajam laikotarpiui, vėliau sakė atlyginimą koreguos. Sutartyje buvo nurodytas 350 eurų atlyginimas, tačiau realiai jai buvo mokamas 724 eurų darbo užmokestis. Ji algalapyje pasirašydavo už 350 eurų, tačiau gaudavo didesnę sumą. VMI rašant paaiškinimą niekas jai spaudimo nedarė, ką rašyti nediktavo. Iš darbo išeiti jos paprašė po to, kai ji dėl menisko operacijos du mėnesius nedirbo, dėl vagystės ji buvo apšmeižta. Kai buvo kviečiama į VMI ji jau viską buvo pamiršusi ir neturėjo tikslo keršyti darbdaviui.

Teisme apklaustas liudytojas A. K. paaiškino kad UAB(duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. Iš darbo išėjo savo noru. Jam buvo pasakyta, kad jis nereikalingas, kadangi jis sirgo, o dirbti kažkam reikėjo, jokių pretenzijų reiškiama nebuvo. Sutartyje atlyginimas buvo nurodytas 380 eurų, tačiau realiai jis gaudavo 840 eurų. Į kortelę pinigai buvo pervesti vienintelį paskutinį kartą jam išeinant iš darbo. Prieš R. P. jis nėra nusiteikęs priešiškai, bet jis jį išmetė iš darbo. Viską užvirė L. VMI paaiškinimą jis davė teisingą, patvirtino, kad dalį darbo užmokesčio gaudavo oficialiai, už kurį pasirašydavo, o dalį ne.

Liudytojas J. L. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pusę metų pagal darbo sutartį. Viską smulkiai paaiškino VMI ir patvirtino ten išdėstytas aplinkybes. Jam buvo mokamas 150 eurų atlyginimas, už kurį jis pasirašydavo žiniaraštyje. Iš viso gaudavo apie 500 eurų . Su direktoriumi turėjo nesutarimų tačiau keršyti pagrindo neturi. Vagyste apkaltintas jis nebuvo, buvo tik kilę nesutarimų, vagyste buvo kaltinamos dvi moterys, po ko jos išėjo iš darbo. Planšetinį kompiuterį jis buvo pasiėmęs, nes norėjo pasigaminti sau baldą. Jis turėjo informacijos, kad direktorius tariasi su darbuotojais, kad jie liudytų prieš jį dėl vagystės. P. jaučia nuoskaudą dėl kaltinimo vagyste. Su Jakimavičiene ir K. dėl pozicijos, duodant paaiškinimusVMI, nesitarė, kiek jam žinoma J. į VMI kreipėsi dar anksčiau.

Teisme apklaustas liudytojas L. O. paaiškino, kad metus dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas buvo apie 300 eurų. Pinigai po Naujųjų metų buvo pervedami į kortelę, iki to buvo mokama grynais. Pinigai buvo mokami oficialiai. Kodėl liudytojai apkalba direktorių jis pasakyti negali. Darbe buvo kilęs konfliktas dėl planšetinio kompiuterio, kurį buvo išnešęs L., taip pat L. buvo pretenzijų dėl alkoholio vartojimo, pravaikštų.

Teisme apklaustas liudytojas J. U. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) metus ir tris mėnesius. Jo alga 350 Eurų, kuri yra pervedama į kortelę. Iki 2016 m sausio pinigai buvo mokami grynais, už kuriuos jis pasirašydavo algalapyje. Daugiau, nei sutarta sutartyje , jam nebuvo mokama. Apie mokama algas „ vokeliuose“ jis nieko nėra girdėjęs. L. buvo prašęs jo neliudyti dėl vagystės iš įmonės. Iš įmonės L. išėjo, nes nedirbdavo, o tik nuotykių ieškojo tarp darbuotojų. Jis turėjo pravaikštų, išgerdavo. Buvo atvejis kai jis moterų prašymu išnešė iš įmonės dėžę su medžiagomis.

Teisme apklausta liudytoja L. T. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2015m. gruodžio. Dirba pusę etato, todėl jos atlyginimas 159 Eurai . Atlyginimas šiuo metu yra pervedamas į kortelę, anksčiau buvo mokama į rankas . Mokama tiek kiek yra sutarta. Papildomai, „vokelyje“ , nėra mokama. Buvo atvejis, kad darbe buvo pasigesta planšetinio kompiuterio, kuriame yra visa darbo medžiaga, vėliau, dienos bėgyje, jis atsirado. Kiek ji žino kompiuterį buvo paėmęs L. Kiek jai žinoma L. iš darbo išėjo kilus konfliktui su direktoriumi.

Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. prašė pripažinti R. P. padariusiu pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą ATPK 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose.

Iš 2016 m. balandžio Vilniaus apskrities VMI operatyvinio patikrinimo (4.65)FR1042-2722 matyti, kad operatyvus patikrinimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliktas Vilniaus apskrities VMI 2016-03-16 pavedimu Nr. FR1043-2371 (b.l. 14), kurio metu buvo patikrinti apskaitos registrai. Buvo patikrintos darbo sutartys, kasos knygos, AB SEB banko duomenys, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, PVM sąskaitų registrai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vidutinis darbuotojų darbo užmokestis 2015 m. IV ketvirtį buvo lygus 332,12 EUR. Nuo įmonės veiklos vykdymo pradžios (2012-05-07) iki 2016-01-31 darbuotojams darbo užmokestis buvo mokamas tik grynais pinigais, darbo užmokestį išmokėdavo Įmonės vadovas R. P.. Nuo 2016-02-01 darbo užmokestis darbuotojams mokamas banko mokėjimo pavedimais ir grynaisiais pinigais.

Darbuotoja V. J., pagal su įmonės direktoriumi R. P. sudarytą darbo sutartį 2015-03-13 Nr. 18, dirbo Įmonėje siuvėja nuo 2015-03-13 iki 2016-01-25. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai V. J. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą -minimalų mėnesinį atlyginimą, mokant jį vieną kartą per mėnesį, 8-15 mėnesio darbo dienomis. Pagal pateiktus kasos knygą, darbo užmokesčio žiniaraščius V. J. buvo išmokėtas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, kuris buvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą: už 2015 metų kovo mėnesį - 166,04 EUR, už 2015 metų balandžio mėnesį - 252,51 EUR, už 2015 metų gegužės mėnesį - 252,51 EUR, už 2015 metų birželio mėnesį - 252,51 EUR, už 2015 metų liepos mėnesį - 270,53 EUR, už 2015 metų rugpjūčio mėnesį - 270,53 EUR, už 2015 metų rugsėjo mėnesį - 270,53 EUR, už 2015 metų spalio mėnesį - 270,53 EUR, už 2015 metų lapkričio mėnesį -121,73 EUR, už 2015 metų gruodžio mėnesį - 0 eurų, už 2016 metų sausio - 207,15 EUR. Viso laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2016-01-25 Įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruota 2.434,57 EUR V. J. išmokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.

Operatyvinio patikrinimo metu 2016-03-30 V. J. pateikė raštišką paaiškinimą Nr.(4.65)339-KD-751, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su įmone buvo sudaryta 2015-03-13, buvo sutarta, kad jai bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas , sulygtas darbo sutartyje, plius papildomas darbo užmokestis. Bendra sulygta mėnesinio darbo užmokesčio suma - 750 EUR, atskaičius mokesčius.

Operatyvinio patikrinimo metu nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015-03-13 iki 2016-01-25 įmonės vadovas R. P. laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2016-01-25 išmokėjo V. J. 6.345 EUR darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, kuris nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje: 2015-04-15 - 690 EUR, 2015-05-15 - 690 EUR , 2015-06-15 - 690 EUR, 2015-07-17 - 690 EUR , 2015-08-18 -665 EUR, 2015-09-18 - 625 EUR, 2015-10-16 - 625 EUR, 2015-11-13 - 625 EUR, 2015-12-30 - 518 EUR, 2016-01-25 - 527 EUR. Nuo V. J. išmokėto neapskaityto 6.345 EUR darbo užmokesčio nebuvo sumokėti 952 EUR gyventojų pajamų mokesčio ir 2,549 EUR kitų mokesčių.

Darbuotojas J. L. pagal su Įmonės direktoriumi R. P. sudarytą darbo sutartį 2015-09-28 Nr.22, dirbo Įmonėje baldų apmušėju nuo 2015-09-28 iki 2016-02-24; darbo sutartyje darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui J. L. pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo Pagal pateiktus Įmonės kasos dokumentus laikotarpiu nuo 2015-09-28 iki 2016-02-24 Įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruota 657,35 EUR J. L. išmokėto darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

Operatyvinio patikrinimo metu J. L. pateikė raštišką paaiškinimą 2016-04-04 Nr.(4.65)339-KD-790, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su Įmone buvo sudaryta 2015-09-28, tačiau faktiškai Įmonėje radėjo dirbti 2015-09-14, dėl darbo sąlygų Įmonėje tarėsi su vadovu R. P., su kuriuo buvo sutarta, kad dirbs baldų apmušėju 8 darbo valandas per darbo dieną ir jam bus mokama pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo plius papildomas darbo užmokestis,- bendra sulygta mėnesinio darbo užmokesčio suma - 580 EUR, atskaičius mokesčius.

Operatyvinio patikrinimo metu nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015-09-28 iki 2016-02-24 Įmonės vadovas R. P. išmokėjo 2.432 EUR darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, kuris buvo neapskaitytas Įmonės buhalterinėje apskaitoje Nuo J. L. išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio nebuvo sumokėti mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis -365 EUR ir 977 EUR kitų mokesčių.

A. K., pagal su Įmonės direktoriumi R. P. sudarytą darbo sutartį 2015-02-06 Nr.14, dirba Įmonėje karkasų sukalėju . Darbo sutartyje darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui A. K. 380 EUR mėnesinį atlyginimą. Viso laikotarpiu nuo 2015-02-06 iki 2016-03-14 Įmonės buhalterinėje apskaitoje užregistruota 3.944,16 EUR A. K. išmokėto darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.

A. K. 2016-04-04 pateikė raštišką paaiškinimą Nr.(4.65)339-KD-789, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su Įmone buvo sudaryta 2015-02-06, dėl darbo sąlygų Įmonėje tarėsi su vadovu R. P., su kuriuo buvo sutarta, kad jam bus mokamas 380 EUR mėnesinis atlyginimas, sulygtas darbo sutartyje, plius papildomas darbo -užmokestis, viso - 840 EUR, atskaičius mokesčius. Laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2016-01-25 A. K. Įmonės vadovas R. P. išmokėjo 9.600 EUR darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.

Operatyvinio patikrinimo metus nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015-02-04 iki 2016-03-14 Įmonės buhalterinėje apskaitoje A. K. buvo priskaityta 4.422,99 EUR darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių. Laikotarpiu nuo 2015-03-12 iki 2016-03-14 Įmonės vadovas R. P. išmokėjo A. K. 8.137 EUR darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, kuris nebuvo apskaitytas Įmonės buhalterinėje apskaitoje. Nuo A. K. išmokėto neapskaityto buhalterinėje apskaitoje 8.137 EUR darbo užmokesčio nebuvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis - 1.221 EUR ir 3.269 EUR kitų mokesčių.

Apklausus liudytojus, susipažinus su pateiktais dokumentais ir bylos medžiaga teismas daro išvadą, kad į buhalterinės apskaitos dokumentus neįtrauktų mokėjimų faktą pagrindžia tik liudytojų, buvusių įmonės darbuotojų J. L., A. K. ir V. J. paaiškinimai. Kitų šį pažeidimą tiesiogiai patvirtinančių objektyvių įrodymų, neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų byloje nėra. Operatyvinio patikrinimo išvados dėl neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo paremtos tik liudytojų parodymais. Taip pat operatyvinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas neapskaitytų piniginių lėšų buvimas Įmonėje, iš kurių, pagal kaltinimo logiką galėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis.

R. P. paaiškino , kad šie trys liudytojai iš darbo buvo atleisti jo iniciatyva, dėl įvairių pažeidimų, dėl ko jų santykiai nebuvo geri. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai L. O., J. U.. L. T., neneigė ir liudytojai J. L., A. K. ir V. J. , dėl ko šių asmenų duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs. Kitų Įmonės darbuotojų L. O., J. U.. L. T., darbuotojų rašytiniuose paaiškinimuose, nurodoma, jog atlyginimo vokeliuose negaudavo, gaudavo darbo užmokestį, numatytą darbo sutartyse, t.y. operatyvaus patikrinimo metu apklausti įmonėje dirbę darbuotojai įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto nepatvirtino.

Byloje nenustatyta jokių tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo fakto, byloje nėra. Vien įmonės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010).

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog R. P. protokole minimiems buvusiems įmonės darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla R. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.