- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- 1-3022-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51620-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Mačiulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
2006 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme;2008 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas penkiems mėnesiams, įpareigojant iki 2008 m. liepos 1 d. įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje;2009 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – penkiolikos parų arešto bausme;2009 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimties parų arešto bausme;2009 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – dvidešimt penkių parų arešto bausme;2009 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;2010 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu gydytis nuo narkomanijos ir be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;2012 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;2013 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;2013 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – dešimties mėnesių laisvės atėmimas ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;2013 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė bausmė – aštuoniolikos parų trukmės areštas;2015 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 40 parų trukmės areštas, arešto bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirko už 6 eurus iš nenustatyto asmens ir taip neteisėtai įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino ir neteisėtai jį laikė iki 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 19.30 val., kai apžiūros metu šią narkotinę medžiagą jos kelnaitėse rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 19.30 val., ji nuvažiavo į romų bendriją nusipirkti narkotikų. Šiuo metu jai jų nereikia kasdien, kadangi išrašo „Metadoną“, bet kartais, kai nori atsipalaiduoti, nuvažiuoja į romų bendriją nusipirkti heroino. Vartoja narkotikus apie 13 metų su pertraukomis. Atvykusi į romų bendriją, ji gatvėje sutiko iš matymo pažįstamą romų tautybės vyrą ir paprašė, kad padėtų nusipirkti narkotikų. To vyro duomenų ji nežino. Ji davė jam 6 eurus ir pasakė, kad jai reikia vieno lankstinuko su heroinu. Vyras paėmė jos pinigus ir kažkur nuėjo atnešti narkotikų. Kur nuėjo, ji nematė. Grįžęs davė jai vieną lankstinuką su heroinu. Ji norėjo suvartoti jį vėliau namuose, bet nespėjo, kadangi prie išvažiavimo iš romų bendrijos ją sulaikė policijos pareigūnai. Kai policijos pareigūnai pristatė ją į komisariatą ir atliko apžiūrą, jos kelnaitėse surado vieną folijos lankstinuką su heroinu. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi (b. 1. 17-18, 21).
Liudytojas policijos pareigūnas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliu. 2015 m. rugsėjo 15 d. jis dirbo su tyrėja D. P. romų bendrijoje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, ir jos prieigose. Žinodami, kad kartais narkomanai atvažiuoja pirkti narkotikų susėdę po kelis į automobilius, jie tikrino iš romų bendrijos išvažiuojančius automobilius. Viename iš tokių automobilių važiavo R. G. Kadangi pas vieną vaikiną, važiavusį kartu su ja tuo pačiu automobiliu, buvo rastos narkotinės medžiagos, jie visus to automobilio keleivius sulaikė ir pristatė į komisariatą. Komisariato patalpose budėjusi policijos pareigūnė atliko R. G. apžiūrą ir jos apatinėse kelnaitėse surado vieną folijos lankstinuką su šviesiais milteliais. R. G. prisipažino, kad tai yra heroinas, kurį ji pirko sau romų bendrijoje iš nepažįstamo asmens (b. l. 13).
Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog policijos patrulis M. R. pateikė folijos lankstinuką su gelsvos spalvos milteliais (b. l. 5).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. spalio 1 d. specialisto išvados Nr. 140-(5862)-IS1-6459 matyti, jog gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2015 m. rugsėjo 15 d. rasto pas R. G., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,013 g (b. l. 8-9).
Motyvuojamoji dalis
R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas yra narkotinė medžiaga.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 19.30 val., ji nuvažiavo į romų bendriją nusipirkti narkotikų. Šiuo metu jai jų nereikia kasdien, kadangi išrašo „Metadoną“, bet kartais, kai nori atsipalaiduoti, nuvažiuoja į romų bendriją nusipirkti heroino. Vartoja narkotikus apie 13 metų su pertraukomis. Atvykusi į romų bendriją, ji gatvėje sutiko iš matymo pažįstamą romų tautybės vyrą ir paprašė, kad padėtų nusipirkti narkotikų. To vyro duomenų ji nežino. Ji davė jam 6 eurus ir pasakė, kad jai reikia vieno lankstinuko su heroinu. Vyras paėmė jos pinigus ir kažkur nuėjo atnešti narkotikų. Kur nuėjo, ji nematė. Grįžęs davė jai vieną lankstinuką su heroinu. Ji norėjo suvartoti jį vėliau namuose, bet nespėjo, kadangi prie išvažiavimo iš romų bendrijos ją sulaikė policijos pareigūnai. Kai policijos pareigūnai pristatė ją į komisariatą ir atliko apžiūrą, jos kelnaitėse surado vieną folijos lankstinuką su heroinu. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įgijus ir laikius 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo policijos pareigūno M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 15 d. jis dirbo su tyrėja D. P. romų bendrijoje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, ir jos prieigose. Žinodami, kad kartais narkomanai atvažiuoja pirkti narkotikų susėdę po kelis į automobilius, jie tikrino iš romų bendrijos išvažiuojančius automobilius. Viename iš tokių automobilių važiavo R. G. Kadangi pas vieną vaikiną, važiavusį kartu su ja tuo pačiu automobiliu, buvo rastos narkotinės medžiagos, jie visus to automobilio keleivius sulaikė ir pristatė į komisariatą. Komisariato patalpose budėjusi policijos pareigūnė atliko R. G. apžiūrą ir jos apatinėse kelnaitėse surado vieną folijos lankstinuką su šviesiais milteliais. R. G. prisipažino, kad tai yra heroinas, kurį ji pirko sau romų bendrijoje iš nepažįstamo asmens. 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5862)-1S1-6459 patvirtina, jog pateiktos tirti medžiagos iš folijos lankstinuko, 2015 m. rugsėjo 15 d. rasto pas R. G., sudėtyje yra narkotinės medžiagos - heroino, kurio masė yra 0,013 g. Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, pas kaltinamąją rastos grynos narkotinės medžiagos – heroino kiekis neviršija 0,02 g, todėl laikytinas nedideliu. Konstatuotina, kad R. G. tikslo platinti narkotines medžiagas nenustatyta, kadangi ji apklausų metu nurodė, jog narkotines medžiagas su pertraukomis vartoja jau 13 metų, taip pat jis nurodė, jog narkotikus vartoja, kai nori atsipalaiduoti, pirktą heroiną norėjo suvartoti vėliau namuose, bet nespėjo, be to, atsižvelgus ir į patį rastos kontroliuojamos medžiagos nedidelį kiekį (0,013 g narkotinės medžiagos – heroino), išvada, kad ji buvo skirta platinimui, būtų nepagrįsta. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog R. G. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, jog neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau nurodė, jog sutinka atlikti bausmę dalimis (b. l. 46).
Dėl R. G. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su narkotinių medžiagų įgijimu ir laikymu, įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį – 0,013 g narkotinės medžiagos – heroino). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – nedirba (b. l. 33, 34), anksčiau teista (b. l. 35-38), administracine tvarka bausta (b. l. 39-40), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 45, 43), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydyta nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 44). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. G. paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatomas artimesnis šios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, areštas skirtinas atlikti poilsio dienomis, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu arešto bausmė taip pat buvo paskirta atlikti poilsio dienomis, motyvuojant tuo, jog R. G. slaugo neįgalius tėvus, be to, atsižvelgiama į tai, jog pati R. G. yra neįgali ir pati nurodė, jog arešto bausmę sutinka atlikti dalimis. Teismo vertinimu, tokia bausmė šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina per griežta. Kaltinamoji R. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sutinka su tokia bausmės rūšimi (b. l. 46).
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai R. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka R. G. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., 19.30 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., 13.30 val. (b. l. 23-25), todėl šis laikotarpis įskaitytinas į bausmės laiką.
R. G. 2015 m. rugsėjo 16 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26-28) paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingų daiktų
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):
- voką su tyrimo objekto pakuote bei R. G. rankų nuoplovomis, perduotą saugoti pagal 2015 m. spalio 12 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001487 į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikintini (b. l. 10, 11).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai dvidešimt septynių parų arešto bausmę, arešto bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti areštą aštuoniolikai parų, arešto bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.
Į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., 19.30 val. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., 13.30 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti R. G. nubausta galutine bausme – areštu septyniolikai parų, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.
Bausmę nustatyti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
R. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus voką su tyrimo objekto pakuote bei R. G. rankų nuoplovomis, perduotą saugoti pagal 2015 m. spalio 12 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK001487 į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje, sunaikinti.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
3. Nesutikdama su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.