- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- 1-49-829/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- J. M., R. A. M., A. K.
- Civilinis ieškovas
- V. K.
- Civilinis atsakovas
- BTA Insurance Company
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. K., nukentėjusiesiems J. M. ir R. A. M., nepilnametės nukentėjusiosios A. K. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei V. K., civilinio atsakovo BTA Insurance Company atstovui nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, su šeima negyvenantis, nedirbantis; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-02-28 nutarimu A. K. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 23-00077-11 dėl vagystės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. K. 2011 m. liepos 21 d., apie 13 val. 35 min., kelių Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas ir Šakiai-Plokščiai sankryžoje, esančioje Girėnų kaimo ribose, Šakių seniūnijoje ir rajone, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus t.y. važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu Šakiai-Plokščiai nedavė kelio pagrindiniu keliu Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas prie sankryžos artėjančiam automobiliui Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamam I. M., dėl ko automobiliai susidūrė ir buvo sužaloti automobilio Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) keleiviai: J. M., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir R. A. M., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei vairuotoja I. M., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo sužalotos ir automobilio Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini), keleivės V. K. bei A. K., kurioms padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat eismo įvykio metu buvo sugadintas R. A. M. priklausantis automobilis Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) padarant 26.000 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. K. pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų J. M., . A. M., I. M. bei V. K. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, foto nuotraukomis, parodymų bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis A. K. parodė, kad Tai buvo praeitų metų liepos 21 apie 13³⁵ val. vairavo automobilį Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo iš Šakių miesto link Plokščių, į sodybą. Įvykis įvyko, nes sustojus apakino saulė ir nepastebėjo bei nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Honda. Vairavo būdamas blaivus. Sužalojimų nepatyrė. Su žmona nėra išsiskyrę, tačiau kartu negyvena. Dukra rūpinasi ir jis. Dukra įvykio metu nebuvo sužalota. Ji tik vieną dieną ligoninėje pagulėjo. Kaltas dėl eismo įvykio, nes per ženklą pervažiavo. Nėra teismo teistas. Buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Supranta, kad žalą žmonėms padarė. Jų atsiprašė kai buvo atvažiavęs į ligoninę. Nukentėję jam atleido (b.l. 131-132).
Nukentėjusysis J. M. parodė, kad jų šeima važiavo link Jurbarko su automobiliu Honda Accord. Automobilį vairavo dukra I. M.. Pravažiavo pagrindinę sankryžą Šakiai- Kaunas ir važiavo toliau link Jurbarko. Sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Tuo metu buvo nuleidęs galvą, nes žiūrėjo į navigaciją. Dukra sušuko: „Ką jis daro?“ ir užspaudė stabdžius. Jis pakėlė galvą ir iškart iš kairės pusės pamatė mašinos priekį, buvo smūgis ir automobilis pradėjo suktis. Buvo pilna mašina dūmų. Tik vėliau suprato, kad oro pagalvės sprogo, o ne mašina dega. Jam lūžo krūtinkaulis, šonkaulis, vėliau paaiškėjo, kad stuburas. Diržą sugebėjo atsisegti, bet nepajėgė atidaryti keleivio durelių. Dukra jau buvo iššokusi per savo pusės duris, tai ir jis vertėsi ant šono, pro vairuotojo dureles išsliuogė į lauką ir atsigulė į balą ant pievos. Paskui atvažiavo greitoji ir nuvežė jį į Šakių ligoninę. Dėl padarytų sužalojimų jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Transporto priemonė priklauso jo žmonai R. A. M.. Automobilis buvo draustas „Lietuvos draudime“ KASKO draudimu, todėl draudimas žalą atlygino pilnai. Kitų ieškinių nereiškia. Jo dukra važiavo neviršydama nustatyto greičio, o kito automobilio vairuotojas tikriausiai užsižiopsojo ir nepraleido automobilio. Pagal tai kaip automobilis sukosi, tai mano, kad kaltininko greitis buvo ne 20-30 km/h, o didesnis. Jeigu teisiamasis būtų sustojęs prie STOP ženklo, tai susidūrimo atveju pas jį greitis galėjo būti 15-20 km/h. Tada jie nebūtume apsisukę. Tikriausiai kaltinamojo automobilį būtų apvertę (b.l. 132-133).
Nukentėjusioji Rimutė A. M. parodė, kad važiuojant matė kaip kaltininko mašina įvažiavo į sankryžą ir jo greitis buvo ganėtinai didelis. Dukra suriko:“ Ką jis daro?“. Negali pasakyti ar kaltinamasis buvo sustojęs prie sankryžos. Bet į sankryžą automobilis įvažiavo gana dideliu greičiu. Jai buvo sumuštos kojos, paskui pradėjo skaudėti kairį šoną. Po kelių dienų atsirado dešinės rankos nejautra, vėliau buvo ir su širdimi blogai (b.l. 13).
Nukentėjusiosios A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. K. parodė, kad dukrai šiuo metu yra 4 metukai. Ji su vyru važiavo iš Šakių apsipirkę. Buvo labai karšta. Ji su mergaite sėdėjo galinėje sėdynėje. Vyras garsiai klausė muzikos, mergaitė snūduriavo. Netoli sankryžos matė, kad atvažiuoja mašina. Nežino ar vyras pastebėjo, bet jis į šonus nesidairė. Sušuko ar jis nesustos, bet atrodo, kad vyras negirdėjo. Staiga buvo garsas į mašiną ir tada jie vertėsi. Mergaitė sukliko. Ji buvo be kėdutės. Spėjo ją pagriebti ir abi kritome po vyro sėdyne. Atrodo, kad vyras atidarė duris ir jas ištraukė. Mergaitė verkė, iš nosies ir burnos bėgo kraujas, buvo kruvinas veidukas. Jos kojos buvo sužalotos. Iš pradžių manė, kad lūžo, bet buvo tik kraujosruvos. Iš galvos kraujas bėgo, mėlynė buvo. Vieną dieną prabuvo ligoninėje. Dukrai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 3000 Lt dydžio ieškinį reiškia, nes mergaitę vedėsi pas medikus. Jai buvo sužeistas ausies būgnelis. Buvo pas stomatologę, kuri pasakė, kad dėl burnos sumušimo genda dantukai. Avarijos metu mergaitei buvo sumušta burna, bėgo kraujas. Pas vaiką ir galvoje buvo kraujosruva. Nežino kodėl vyras sako, kad mergaitė nebuvo sužalota. Negyvena su vyru. Ji gyvena Kaune. Prašo vyro visus ją nuvežti (b.l. 134).
Liudytoja I. M. parodė, kad vairavo transporto priemonę Honda, važiavo į Nidą. Artėjant prie sankryžos iš tolo matė, kad atvažiuoja mašina. Pamatė, kad priartėjo mašina prie sankryžos ir įlėkė į ją. Net nespėjo sureaguoti, pradėjo rėkti ir puolė spausti stabdžius. Į galvą neatėjo kaip galima nesustoti prieš sankryžą. Eismo įvykio metu jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Po eismo įvykio kaltinamasis jai pasakė, kad jį apakino saulė (b.l. 134-135).
2011-07-21 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu ir fotolentelėmis nurodyta, jog eismo įvykis įvyko kelio Pilviškai-Šakiai-Jurbarkas 32,370 km. Esančioje sankryžoje Girėnų kaimo ribose, Šakių seniūnijoje ir rajone. Prieš sankryžą, važiuojant nuo Plokščių kaimo pusės link Šakių miesto ir atvirkščiai, yra pastatytas Stop kelio ženklas Nr. 204. Kelyje nuo Pilviškių pusės link sankryžos, dešiniojoje kelio važiuojamojoje dalyje matosi 15 metrų ilgio stabdymo žymės, po to automobilių plastmasinių dalių nuolaužos. Automobiliai Honda Accord ir Ford Mondeo yra nuvažiavę kuo kelio važiuojamosios dalies ir stovi už sankryžos pievoje, dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, žiūrint Jurbarko kryptimi (b.l. 4-7, 8, 9-14).
2011-07-21 protokoluose dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyti automobilių Honda Accord ir Ford Mondeo apgadinimai (b.l. 15-16, 17-18).
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad I. M. ir A. K. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (b.l. 19-20).
Abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos (b.l. 28, 33).
Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. M. 2011-07-21 buvo nustatytas kairės pusės V-ojo šonkaulio lūžimas, stuburo trauma; R. A. M. – abiejų kojų traumos; I. M. – pilvo sumušimas; A. K. – galvos, lūpos, krūtinės sumušimas; V. K. – galvos bei kojos sumušimai (b.l. 21-25).
Iš specialisto išvados Nr. G 350/11(10) matyti, jog po eismo įvykio J. M. buvo nustatyta nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 50-51).
Iš specialisto išvados Nr. G 349/11(10) matyti, jog po eismo įvykio I. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 52).
Iš specialisto išvados Nr. G 348/11(10) matyti, jog po eismo įvykio Rimutei A. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 53).
Iš specialisto išvados Nr. G 351/11(10) matyti, jog po eismo įvykio V. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 54-55).
Iš specialisto išvados Nr. G 352/11(10) matyti, jog po eismo įvykio A. K. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 56-57).
Iš nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės ir ieškovės V. K. ieškinio matyti, kad V. K., gindama savo mažametės dukters interesus, baudžiamojoje byloje pareiškė 3.000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 72).
Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Teismas atmeta kaltinamojo A. K. parodymus apie tai, kad jį apakino saulė ir nepastebėjo bei nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Honda Accord automobilio, kadangi tokius savo parodymus papildomai paklaustas paneigė ir pats kaltinamasis atsakydamas, kad dėl eismo įvykio kaltas dėl to, kad „pravažiavo ženklą“, kuris nustatytais bylos duomenimis buvo kelio ženklas „Stop“. Šią aplinkybę taip pat apklausos metu patvirtino ir liudytoja V. K. – kad kaltinamasis A. K. į šonus nesidairė ir nesustojo ties Stop kelio ženklu, taip pat ir liudytoja I. M. – pamačiau, kad priartėjo mašina prie sankryžos ir įlėkė į ją. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. teigdamas, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo saulės apakinimas, bando sušvelninti savo kaltę dėl eismo įvykio ir pirmiau nurodytais motyvais šiuos parodymus atmeta ir sprendžia, jog net ir šviečiant saulei, sustojęs bei atidžiai apsidairęs, jis turėjo galimybę pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį Honda Accord ir jį praleisti. Taigi, šiuo atveju, jeigu A. K. būtų vykdęs KET 158 p. reikalavimus t.y. važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu Šakiai-Plokščiai būtų sustojęs prie „Stop“ kelio ženklo, davęs kelią pagrindiniu keliu Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas prie sankryžos artėjančiam automobiliui Honda Accord, v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykis nebūtų įvykęs – jo vairuojamas automobilis Ford Mondeo nebūtų susidūręs su automobiliu Honda Accord, bei sukėlęs pasekmes – nukentėjusiesiems padarytus įvairius kūno sužalojimus, todėl A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. K. duodamas parodymus iš esmės pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamajam A. K. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
Dėl bausmės skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus, į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, nukentėjo penki asmenys, iš jų vienas mažametis asmuo, eismo dalyviams padaryti nesunkūs ir nežymūs sveikatos sutrikdymo mastai; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, byloje kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra surinkta, Vieną kartą kaltinamasis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, išlaiko nepilnametį vaiką, taip pat, kad tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta, jog kaltinamasis pripažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad A. K. yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtina mažesnė bauda nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos dydžio vidurkis.
Dėl civilio ieškinio.
Nukentėjusiosios A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. K., gindama mažamečio vaiko interesus, byloje pareiškė 3.000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti.
Įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.) nustato nukentėjusiojo nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.
Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusio asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. K. į draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje nesikreipė, neprašė atlyginti eismo įvykio metu patirtos žalos. Taip pat apie šios žalos dydį byloje nieko nepasisakė ir civilinis atsakovas draudimo bendrovė BTA Insurance Company SE. Tokiu atveju nėra aišku kokiai sumai yra apdrausta kaltinamojo A. K. vairuoto automobilio Ford Mondeo civilinė atsakomybė, kokios sumos yra išmokėtos kitiems nukentėjusiesiems ir kaip tarp kaltinamojo bei atsakovo reikėtų paskirstyti atsakomybę dėl reiškiamo 3.000 Lt dydžio ieškinio, jei jis būtų tenkintinas. To nepatvirtina ir byloje pateikta draudimo liudijimo kopija (b.l. 29, 124-125).
Kaltinamasis A. K. nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.) padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Kadangi šių ribų teismas neturi galimybės patikslinti ir civilinio ieškinio išspręsti teisingai paskirstant atsakomybę tarp privalomų procesinių bendrininkų – civilinio atsakovo draudimo bendrovės BTA Insurance Company SE bei kaltinamojo A. K. neatidedant teisiamojo posėdžio ir negavus papildomos medžiagos, o civilinio ieškinio neišsprendimas šiuo atveju neturi įtakos kaltinamojo A. K. veikos kvalifikavimui, todėl nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, pripažįstant civilinei ieškovei V. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 25 MGL (3.250 Lt) dydžio bauda.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant civilinei ieškovei V. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.