- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- 1-101-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57893-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. 2016 m. gruodžio 13 d. apie 0³⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos narį – sugyventinę O. T. tyčia tampė už plaukų ir sudavė jai vieną kartą ranka į dešinę akį, sukeldamas fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) V. A. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (46-47, 51-52 b. l.), kuriuose nurodyta, kad su sugyventine O. T. gyvena 7 m., veda bendrą ūkį. 2016 m. gruodžio 12 d. po darbo su draugu vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę. Į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo 2016 m. gruodžio 13 d. apie 0³⁰ val. Namuose rado neblaivią sugyventinę O. T., geriančią alų. Prieš tai ji tris paras nebuvo namuose. Klausinėjo jos, kur ji buvo. Sugyventinė atsakė, kad buvo pas bendradarbę. Taip žodis po žodžio tarp jų įvyko konfliktas. Jis nesusivaldė ir sugyventinę tampė už plaukų bei sudavė jai vieną kartą ranka į dešinę akį. Tokius jo veiksmus įtakojo alkoholis, sugyventinės nebuvimas namuose. Sugyventinė iškvietė policiją. Labai gailisi, kad smurtavo prieš sugyventinę.
Nukentėjusiosios O. T. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (26-27 b. l.), kuriame teigiama, kad su sugyventiniu V. A. gyvena apie 10 m., veda bendrą ūkį, šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 12 d. buvo pas bendradarbę, vartojo alkoholinius gėrimus. Namo grįžo apie 14⁰⁰ val., dar išgėrė alaus. 2016 m. gruodžio 13 d. apie 00³⁰ val. į namus grįžo neblaivus sugyventinis V. A.. Tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas. Konflikto metu sugyventinis V. A. ėmėją tampyti už plaukų bei vieną kartą ranka sudavė į dešinę akį, sukeldamas fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškia.
Taip pat tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (15-16 b. l.), kaltinamojo (įtariamojo) blaivumo testu (2016 m. gruodžio 13 d. 1⁰¹ val. V. A. nustatytas sunkus – 2,55 %₀ – girtumo laipsnis) (32 b. l.), BIRT ataskaitų žiūrykle (11-14 b. l.), kurioje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 13 apie 0³⁰ val. namuose neblaivus V. A. mušė neblaivią sugyventinę O. T..
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Už fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti (tęsti darbą) ar per 1 mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirtą bausmę sumažinti 1/3 iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti (tęsti darbą) ar per 1 mėnesį nuo darbo teisinių santykių pabaigos užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos bausmės laiką įskaityti vieną parą, kurią V. A. praleido būdamas laikinai sulaikytas, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Panaikinti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (72 b. l.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis nevedęs (57 b. l.). Dirba (62-63 b. l.). Praeityje 7 kartus baustas už šiurkščius KET ir viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (61 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Neteistas, bet 2014 m. sausio 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (59-60 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikalstamą veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų per griežta bausmė. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, teismas mano, kad adekvati bausmės už padarytą nusikaltimą galėtų būti vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Laisvės apribojimo metu kaltinamasis įpareigojamas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismas neišskiria nė vieno įpareigojimo, numatyto BK 48 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Kaltinamajam, nuteistam laisvės apribojimo bausme, BK 48 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose numatyti įpareigojimai privalomi ex officio, be atskiro nurodymo, nes jie sudaro laisvės apribojimo bausmės esmę.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. gruodžio 13 d. 0⁴⁴ val. iki 2016 m. gruodžio 13 d. 15³⁵ val. (vieną parą) (35-36, 38 b. l.). Šis laikas santykiu 1:2 įskaitomas į atliktą laisvės apribojimo bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi laisvės apribojimo dienas.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (54-55 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. A. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. A. bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės apribojimo bausmę įskaityti V. A. laikino sulaikymo laiką 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Išaiškinti V. A., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.