Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-993/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
1-2057-993/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30463-17-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nukentėjusysis
P. V.
Kaltinamasis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2057-993/2017Proceso Nr. 1-01-1-30463-17-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei,dalyvaujant prokurorui V. K.,nukentėjusiajai P. V.,kaltinamajam G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2017-06-18 apie 23.00 val. prie buto durų, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su motina P. V. metu, rankomis pastūmė ją, po ko jai parkritus lūžo kairės rankos alkūnkaulis ir stipinkaulis, tokiais savo veiksmais artimai giminaitei – motinai P. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino visiškai, gailisi, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2017-06-18 vakare tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ranka pastūmė mamą į nugarą. Tada mama krito ir savo ranka atsitrenkė į spintelę, dėl to jai lūžo ranka. Savo poelgį vertina labai blogai, mamos atsiprašė, jie toliau kartu gyvena, susitaikė. Jis atlygino Valstybinės ligonių kasos paskaičiuotą žalą. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą.

N. P. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji gyvena kartu su savo sūnumi G. V. ir dukra N. V.. 2017-06-18 apie 23.00 val. sūnus sėdėjo kieme ir garsiai leido muziką, ji nuėjo į kiemą ir liepė jam eiti namo ir patildyti muziką, jis buvo išgėręs. Jie nekonfliktavo, nesipyko, tiesiog pasakė, kad eitų namo, nes jau buvo vėlu. Jam taip pasakius ji lipo laiptais į namus, o jis ėjo jai iš už nugaros, kai staiga pajautė, jog jis rankomis ją pastūmė į nugarą ir ji suklupdama ant laiptų kaire ranka atsirėmė į šalia esančią spintelę. Tada nuėjo į vidų, į namus, jai praėjo tinti ranka, buvo didelis skausmas. Sūnus po to nuėjo į kambarį ir užsidarė. Dukra šio įvykio nematė, nes buvo savo kambaryje. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į Raudono kryžiaus ligoninę. Ten atvyko policijos pareigūnai, kuriems pranešė medikai, ji nenorėjo kreiptis į policiją, nes nebuvo reikalo, jie nesusipyko. Policijos pareigūnai ją apsiklausė, bet ji nesuprato, kad parašė pareiškimą, nes pareigūnams ji aiškino, kad nieko nenori. Su sūnumi sutaria gerai, niekada nekonfliktuoja, tai buvo pirmas kartas, kada jis ją pastūmė. Ji jam atleido, jie susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 13).

Liudytoja N. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šiuo metu ji kartu su motina P. V. ir broliu G. V. gyvena (duomenys neskelbtini), jos ir mamos nuosavybės teise priklausančiame name. Brolio ir mamos santykiai normalūs, jie nekonfliktuoja ir nesipyksta. G. niekada nėra smurtavęs nei fiziškai nei psichologiškai prieš mamą. 2017-06-18 jau buvo vėlus paros metas, maždaug apie 23.00 val. kieme brolis garsiai leido muziką, sėdėjo kieme, buvo išgėręs. Mama nuėjo į kiemą paprašyti brolio, kad šis patildytų muziką, ji tuo metu buvo namo viduje. Po kiek laiko mama grįžo verkdama ir aimanuodama iš skausmo, buvo susiėmus už kairės rankos. Ji pasakojo, kad brolis ją pastūmė, o ji suklupo ant laiptų ir ranka atsirėmė į medinę spintelę, kur buvo prie laiptų. Ji to fakto, kuomet brolis pastūmė mamą nematė, jokių barnių kieme taip pat negirdėjo, jie nekonfliktavo. Tada ji iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jos mamą išvežė į Kauno klinikas. Ji išvažiavo kartu su ja. Po šio įvykio brolis visiškai nekalbėjo, nuėjo į kambarį ir užsidarė, gal išsigando. Ji mano, kad tai įvyko netyčia, nemano, kad būtų norėjęs nuskriausti mamą. Po šio įvykio su juo nebendravo, jis yra uždaras. Mama jam atleido (b. l. 18).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja P. V. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi G. V.. 2017-06-18 nuo ryto sūnus vartojo alkoholį. Apie 23.00 val. ji buvo prie lauko durų ir pasakė, kad sūnus eitų namo. O jis supyko ir priėjęs prie jos rankomis pastūmė ją, po ko ji parkrito, susižalojo kairę ranką bei patyrė fizinį skausmą. Dukra iškvietė GMP (b. l. 8-9).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta tiksli įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos (b. l. 9-11).

Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo yra P. V.. Nukentėjo nuo sūnaus. 2017-06-18 apie 23.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), sūnus rankomis pastūmė pareiškėją, nuo ko ji nukrito ant žemės ir susižalojo kairę ranką bei patyrė fizinį skausmą (b. l. 22).

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1700/2017(02), nurodyta, kad P. V. konstatuota kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, P. V. padaryta kairei rankai kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Minėti sužalojimai galėjo gautis ir griuvimo metu. Dilbio kaulų lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. V. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis smurtavo savo artimo giminaičio – mamos atžvilgiu, t. y. ranka pastūmė ją į nugarą, po ko ji nukrito ir su ranka atsitrenkė į spintelę, jai lūžo ranka. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios P. V. ir liudytojos N. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad P. V. konstatuota kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, minėti sužalojimai galėjo gautis ir griuvimo metu ir dilbio kaulų lūžimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi G. V. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – motiną P. V., kuri pagal BK 248 straipsnio nuostatas prilyginama artimam giminaičiui, sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė, teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 77-79).

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis G. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalstamos veikos pasekmės nesunkios, smurtiniai veiksmai nebuvo itin grubūs ir intensyvūs. Kaltinamasis ankščiau neteistas, 4 metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas (b. l. 41-42), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 40), nurodė, jog dirba atsitiktinius darbus. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam susitaikius su nukentėjusiąja P. V., o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str.).

Kadangi G. V. nusikalstamą veiką padarė savo artimo giminaičio – mamos atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 90,77 Eur turtinę žalą (b. l. 26). Kaltinamasis pateikė duomenis, kad žalą atlygino (b. l. 76), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja P. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio, 72² straipsnio pagrindu, G. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. V. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Averkienė