Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-1268-850/2016 Proceso Nr. 2-46-3-00749-5016-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.18.4.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.1.

2015 m.

2016 m. liepos 13 d.

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant ieškovui V. M., atsakovo UAB „Karšuvos giria“ atstovams J. A., advokatui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „Karšuvos giria“, dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo nutraukti su Miškų savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ 2007-11-26 sudarytą miškotvarkos projekto rengimo sutartį Nr. 10a (toliau – Sutartis), priteisti iš atsakovo jam sumokėtus 174 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutartį 2007-11-27 su Miškų savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“, kuris šiuo metu yra pakeitęs teisinį statusą ir vadinasi UAB „Karšuvos giria“ (toliau – Atsakovas), sudarė dėl ieškovui V. M. (toliau - Ieškovas) priklausančio 2,0000 ha dydžio miško valdos, esančios B. L. kaime, Šilalės r., miškotvarkos projekto parengimo. Sutartimi sulygtą 600 Lt sumą atsakovo direktoriui J. A. sumokėjo jos pasirašymo metu, taip pat perdavė visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. P. S. nustatytą 30 darbo dienų terminą miškotvarkos projektas parengtas nebuvo, jam buvo paaiškinta, kad nesuspėta atlikti matavimų, paskaičiavimų. Vėliau J. A. pasakė, kad reikia pasidaryti miško sklypo geodezinius matavimus. Paklausęs šio patarimo, tai ir padarė. 2012-02-06 kadastriniai matavimai įregistruoti viešame registre, o kadastrinių matavimų byla perduota J. A., tačiau sutartinių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė iki šiol, nors daug kartų jam skambino telefonu, ragino parengti J. A. miškotvarkos projektą. Jis vis prižadėdavo, tačiau pažadų netesėjo, o vėliau pradėjo ieškovo vengti. 2016-03-14 atsakovui nusiuntė rašytinę pretenziją, tačiau ir į ją neatsakė.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (b.l. 30-32). Nurodo, kad iš tikrųjų Sutartis su Ieškovu buvo sudaryta, sutartyje sulygtą 600 Lt sumą Ieškovas sumokėjo jos sudarymo metu. Pradėjus vykdyti projektavimo darbus paaiškėjo, kad neatitinka miško ploto duomenys: VĮ registrų centras išduotame pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre minimo sklypo plotas nurodytas 2.2400 ha, iš kurio miško plotas – 2.0000 ha. Nuvykus į vietą nustatyta, kad tikrasis žemės sklypo plotas yra 1.9000 ha, o miško plotas - 1.8000 ha. Esant tokiai situacijai Ieškovui buvo pasiūlyta arba patikslinti žemės sklypo ribas arba atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti Atsakovui, tačiau Ieškovas šių dokumentų iki šiol jam nėra pateikęs.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 26 d. tarp Ieškovo ir Miškų savininkų kooperatyvo „Karšuvos giria“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Atsakovas, sudaryta miškotvarkos projekto rengimo sutartis Nr. 10a, kuria Atsakovas įsipareigojo per 30 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos parengti Ieškovui priklausančios 2,0000 ha dydžio miško valdos, esančios kaime, r., miškotvarkos projektą. Sutarties 2.1.2 punkte nustatytą 600 Lt (174 Eur) sumą Ieškovas sumokėjo Atsakovui iš anksto, Sutarties pasirašymo metu. Ieškovas teigia savo pareigas, numatytas sutarties 2.1.1 punkte įvykdęs tinkamai, tačiau iki šiol Atsakovas miškotvarkos projekto neparengė, sumokėtų pinigų negrąžino. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.660 str. 1 d. ir 6.661 str. 1 d. nuostatomis, teigia miškotvarkos projekto neparengęs dėl netinkamo ieškovo bendradarbiavimo su juo.

Dėl sutarties nutraukimo

I. S. prašo teismo nutraukti motyvuodamas tuo, kad Atsakovas jos neįvykdė labai ilgą laiką, netinkamai su juo bendradarbiavo – tai pasireiškė tuo, kad į daugkartinius prašymus parengti miškotvarkos projektą nereagavo, galiausiai jo net pradėjo vengti. Šiuo metu neturi vilties, kad Atsakovas parengs miškotvarkos projektą, todėl yra susiradęs naują rangovą.

Vertinant tarp šalių susidariusio teisinio santykio pobūdį darytina išvada, kad jas sieja rangos, konkrečiai – projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos (CK XXXIII skyriaus ketvirtas skirsnis) teisinis santykis.

Tarp šalių sudaryta Sutartis šiuo metu nėra įvykdyta, nors nuo jos sudarymo praėjo daugiau kaip 8,5 metų, o pagal Sutarties 1 p., miškotvarkos projektas turėjo būti parengtas per 30 darbo dienų. Ieškovas teigia pateikęs Atsakovui visus miškotvarkos projektui parengti reikalingus dokumentus, todėl Atsakovui nebuvo jokių kliūčių iki ieškinio pateikimo teismui dienos minimą projektą parengti. Teismas su tokia Ieškovo pozicija sutinka: Atsakovas civilinėje byloje kartu su atsiliepimu pateikė pažymėjimą apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre, žemės sklypo planą, žemės sklypo abrisą (b.l. 33-35), kas patvirtina Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis Atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus projektui parengti, kaip numatyta Sutarties 2.1.1 punkte. Vėliau jis atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo iniciatyva buvo patikslintas žemės sklypo plotas viešame registre, todėl negalima teigti, kad jis pažeidė įstatyme (CK 6.704 str. 3 d.) ir sutartyje (2.1.1 p.) nustatytą pareigą bendrabarbiauti su Atsakovu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad ne kartą skambino Atsakovui (b.l. 44), tačiau jis į jo skambučius nereagavo.

Atsakovo poziciją, kad iki šiol Sutarties įvykdyti jis negali dėl Ieškovo netinkamo bendradarbiavimo su juo ir dėl to, kad natūroje rado mažesnį sklypo plotą, nei jis nurodytas viešame registre, teismas vertina kritiškai. Iš 2004-02-06 pažymėjimo apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre (b.l. 33) matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr., esančio r. sav. bendras žemės sklypo plotas 2.2400 ha, miško plotas 2.0000 ha – analogiškas miško plotas nurodytas ir Sutartyje. Atsakovo atstovo J. A. teigimu, nustačius šią aplinkybę jis pasiūlė Ieškovui pasidaryti minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovui tai ir padarius, UAB „Drava“ 2011 metais atliko Ieškovui priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-1045 patikslintas ieškovui priklausančio 2,2400 ha žemės sklypo plotas į 2,0522 ha, iš to skaičiaus miškų 1,8483 ha. M. I. priklausančio sklypo duomenys nuo 2012-02-07 užfiksuoti ir VĮ Registrų centras. Tokiu būdu Atsakovas, kaip juridinis asmuo, užsiimantis žemėtvarkos projektų rengimu, nuo šios datos turėjo galimybę viešame registre matyti patikslintus Ieškovui priklausančio sklypo ploto duomenis ir, jais vadovaujantis, parengti miškotvarkos projektą. Šiuo atveju Atsakovo atstovų įrodinėjama aplinkybė, ar ieškovas realiai perdavė jam kadastrinių matavimų bylą, teisinės reikšmės neturi, nes akivaizdu, kad nuo šio momento Atsakovui nekilo jokių kliūčių užbaigti miškotvarkos projekto rengimą ir darbų rezultatą perduoti ieškovui. Atsakovo atstovo J. A. paaiškinimą, kad miškotvarkos projekto rengimo užbaigimo darbų jis nedaro iš principo, nes neva pats ieškovas dėl to kaltas, nes natūroje nepateikė jam kadastrinių matavimų bylos, teismas vertina kritiškai. Atsakovui pareiga bendrabarbiauti su Ieškovui kyla tiek iš įstatymo (CK 6.702 str. 1 d. 3 p.), tiek iš sutarties (2.2.3 p.), pagal kurią susidarius nuo Atsakovo nepriklausomoms sąlygoms, dėl kurių jis negali laiku paruošti miškotvarkos projekto, apie tai jis turi informuoti Ieškovą ir bendru susitarimu pratęsti sutarties galiojimo laiką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų tinkamai bendradarbiavęs su Ieškovu. Akivaizdu, kad jam, kaip juridiniam asmeniui, avansu gavusiam sutartyje sulygtą atlyginimą, atsirado pareiga tinkamai ir Sutartyje nustatytu terminu parengti miškotvarkos projektą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsiradus kliūtims laiku parengti projektą, Atsakovas apie tai būtų raštu, kaip įprasta verslo aplinkoje, apie jas informavęs Ieškovą, pareikalavęs trūkstamų dokumentų ar motyvuotai nurodęs kitas kliūtis savalaikiam projekto parengimui. Pažymėtina, kad Atsakovas, įrodinėdamas jog Ieškovas netinkamai bendrabarbiavo su juo, šį faktą grindžia netinkama materialinės teisės norma. Jo nurodyto CK 6.660 straipsnio 1 dalis suteikia teisę rangovui reikalauti atlyginti nuostolius užsakovui neteikiant pagalbos atliekant darbus, tačiau priešieškinio civilinėj byloje Atsakovas nepateikė. CK 6.661 straipsnio 1 dalis suteikia teisę rangovui nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus esant tam tikroms aplinkybėms, tačiau Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, tai yra, kad Ieškovas su juo bendradarbiavo netinkamai, be to, šiuos klausimus reguliuoja specialioji teisės norma (CK 6.701 str.).

CK 1.137 straipsnio 5 dalis numato, kad civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams.

CK 6.217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Ieškovo prašymas teismo nutraukti Sutartį pagrįstas, įrodytas bei tenkintinas, nes dėl netinkamo Atsakovo bendradarbiavimo su Ieškovu ir nesiėmimo jokių pastangų, kad miškotvarkos projektas būtų parengtas netgi po daugelio metų, Ieškovas turi teisę prašyti, kad Sutartis būtų teismo nutraukta.

Dėl pinigų priteisimo

Sutarties 2.1.2 punkte nustatyta, kad už laiku paruoštą miškotvarkos projektą Ieškovas sumoka 600 Lt. Byloje nustatyta, kad nurodyto dydžio pinigų sumą Atsakovui jis sumokėjo dar Sutarties pasirašymo dieną, ginčo dėl to byloje nėra. Sutarties 2.2.2 punktas nustato Atsakovui pareigą grąžinti Ieškovui avansu sumokėtus pinigus, nes teismas konstatavo, kad miškotvarkos projektas neparengtas dėl Atsakovo kaltės. Ieškovas dar iki kreipimosi į teismą raštu pateikė Atsakovui pretenziją, reikalaudamas sumokėtus pinigus iki 2016-03-25 sumokėti į jo nurodytą sąskaitą banke, tačiau Atsakovas ją ignoravo, jokių atsisakymo sumokėti reikalaujamą pinigų sumą ieškovui motyvų nenurodė.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad prašomą sumą jis grąžino Ieškovui, avansu sumokėta 600 Lt (174 Eur) pinigų suma priteistina Ieškovui iš Atsakovo.

Vadovaujantis CK 6.210 str., terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo Ieškovas sumokėjo 4 Eur žyminį mokestį (b.l. 8). Pateikdamas ieškinį Ieškovas sumokėjo 16 Eur žyminį mokestį (b.l. 24, 27). Už pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo ir pretenzijos Atsakovui surašymą Ieškovas teisininkui A. M. sumokėjo atitinkamai 30 Eur ir 20 Eur – iš viso 50 Eur (b.l. 6,7). Už ieškinio teismui surašymą advokatei S. J. I. sumokėjo 200 Eur (b.l. 25).

Atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato, pateikė įrodymus, kad atstovavimo išlaidos sudaro 200 Eur (b.l. 50-52).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš A. I. naudai priteistina 20 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur atstovavimo išlaidos – iš viso 220 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra nepagrįstai didelės, neviršija nustatytų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalių dydžių. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kurios leistų sumažinti iš A. I. priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes jis nepagrįstai pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo, taigi pats prisidėjo prie to, kad bylinėjimosi išlaidos jam išaugo. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš Ieškovo nepriteistinos.

Ieškovo prašymas priteisti 50 Eur už teisininko, kuris nėra advokatas ar advokato padėjėjas, procesinių dokumentų parengimą sumokėtas sumas, atmestinas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo įtvirtinta tvarka. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA I. C. SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., 279 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. M ieškinį patenkinti visiškai: nutraukti jo su Miškų savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ 2007 m. lapkričio 26 d. sudarytą miškotvarkos projekto rengimo sutartį Nr. 10a; priteisti iš UAB „Karšuvos giria“ 174 Eur, sumokėtus ir miškotvarkos projekto parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 12 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 220 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.