Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2006 m. balandžio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 12 metų ir 6 mėnesiams, 2019 m. kovo 25 d. bausmę atlikęs paleistas iš įkalinimo vietos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. 2020 m. rugsėjo 20 d. apie 17.30 val. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), artimam giminaičiui, broliui A. Š., iš vidaus rakinant namo duris, tyčia iš lauko pusės stipriai stūmė duris ir per pravirų durų tarpą tyčia rankos kumščiu sudavė per dešinę ranką broliui A. Š., kuris tuo metu dešine ranka laikė durų rankeną iš vidaus pusės. Iš karto po to B. Š. vėl stipriai pastūmė duris, jas staiga atidarydamas. Nuo šio durų pastūmimo A. Š. neišlaikęs pusiausvyros paleido durų rankeną ir pagriuvo ant žemės, atsitrenkdamas dešine kūno puse į spintelę. B. Š. tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, broliui A. Š., padarydamas dešinio stipinkaulio apatinio galo (ylinės ataugos) ir dešinės plaštakos III, IV pirštų pamatinių pirštakaulių lūžius.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis B. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Š. yra jo brolis, jie gyvena viename gyvenamajame name, jis turi atskirą kambarį, o per vasarą gyvena vasarnamyje. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. rinko obuolius, brolis pamatė, jog jis grįžta į namą, bėgo užrakinti duris, o jis, siekdamas, kad neužrakintų durų, stūmė duris, brolis gal neišlaikė svorio, nuvirto ir lūžo ranką. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis per durų tarpą norėjo iš brolio raktą atimti, tada broliui per durų tarpą sudavė ranka į jo ranką. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, kad taip padarė, atsiprašė brolio.

B. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tyčia brolio A. Š. sužaloti nenorėjo, neturėjo tokio tikslo, o viskas gavosi netyčia, kai jis veržėsi į namo vidų ir stūmė duris, o brolis neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės. 2020 m. rugsėjo 20 d. jis buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs, po pietų jis išėjo pas kaimynus, o apie 17.30 val. jis grįžo prie savo gyvenamosios sodybos. Grįžęs jis pamatė, kad jį pareinantį į namus pro langą pamatė jo brolis A. Š., kai buvo prie namo laukinių durų, brolis irgi atėjo ir jam po pat nosimi norėjo jas užrakinti, kad jis nepatektų į namo vidų. Jis pripažįsta, kad jis iš lauko pusės stūmė laukines duris į vidaus pusę, kadangi norėjo patekti į savo namus. Jis laukines duris stūmė, o brolis vis vien jas laikė. Atrodo, kad jis per durų tarpą broliui kirto per ranką, ar kairę ar dešinę neprisimena, kaip kirto irgi nelabai prisimena. Po to dar kartą stūmė stipriau duris ir brolis ko gero neišlaikęs pusiausvyros pargriuvo ant žemės. Ar jis atsitrenkė į spintelę ar ne, negali pasakyti, nes jis jį matė gulintį ant žemės ant nugaros. Jis yra brolio atsiprašęs ir jam atleido, jie susitaikė. Nuoširdžiai gailisi, kad sužalojo savo brolį Adomą, kad dėl jo veiksmų jam buvo lūžusi ranka (104-107, 112-115 b. l.).

Nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo gyvena sesuo G. Š.. Jo brolis B. Š. name negyvena, jis gyvena šalia namo esančioje vasarinėje. 2020 m. rugsėjo 20 d. jis su amžinatilsi mama buvo namie dviese, sesers nebuvo, apie 17.30 val. jis per namo langą pamatė, kad į kiemą pareina B. B buvo neblaivus, todėl jis, nenorėdamas, kad jis ateitų į gyvenamąjį namą, nuėjo prie laukinių durų ir norėjo iš vidaus užsirakinti, tačiau nespėjo jų užrakinti, kai prie laukinių durų iš lauko pusės priėjo B. B pradėjo stumti iš visos jėgos duris. Kadangi B vis dėl to veržėsi į namo vidų, tai B jam rankos kumščiu iš visos jėgos sudavė per dešinės rankos stipinkaulį, visa tai padarė per durų tarpą, nes jas buvo spėjęs atidaryti, ir po to išvisos jėgos vėl stūmė duris. Tuo metu jis pajuto beprotišką skausmą dešinėje rankoje, jis nebeišlaikė pusiausvyros, paleido durų rankeną ir pargriuvo ant žemės. Prieš griūdamas jis atsitrenkė dar dešine kūno puse, dešiniu pečiu, dešine galvos puse – smilkiniu, į spintelę. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė į VšĮ Kretingos ligoninę ten jam gydytojas diagnozavo dešinės plaštakos III-IV pirštų lūžius bei dešinio stipinkaulio lūžį. Jis nereikš šioje ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio dėl jam padarytos fizinės ir moralinės žalos. Taip pat nori pasakyti, kad jo brolis Bronius jo atsiprašė, gailėjosi ką padarė, suprato, kad blogai pasielgė, jis jam atleido, jokių pretenzijų nebeturi, susitaikė (19-22, 24-27 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), (11-16 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1698/2020(03) duomenimis, nukentėjusiajam A. Š. buvo nustatyti dešinio stipinkaulio apatinio galo (ylinės ataugos) ir dešinės plaštakos III, IV pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiai. A. Š. padaryti stipinkaulio galo ir plaštakos pamatinių prištakaulių lūžiai padaryti buka jėga, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir dešinės rankos sužalojimo būdą. Visi A. Š. padaryti rankos kaulų lūžiai (visuma ir atskirai) yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (77 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sužalojimą ar susargdinimą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario ir numatyta, kad kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis B. Š., artimam giminaičiui, broliui A. Š., iš vidaus rakinant namo duris, tyčia iš lauko pusės stipriai stūmė duris ir per pravirų durų tarpą tyčia rankos kumščiu sudavė per dešinę ranką broliui A. Š.. Iš karto po to B. Š. vėl stipriai pastūmė duris, jas staiga atidarydamas, nuo šio durų pastūmimo A. Š. neišlaikęs pusiausvyros paleido durų rankeną ir pagriuvo ant žemės, atsitrenkdamas dešine kūno puse į spintelę. Taip B. Š. savo šeimos nariui – broliui A. Š. padarė dešinio stipinkaulio apatinio galo (ylinės ataugos) ir dešinės plaštakos III, IV pirštų pamatinių pirštakaulių lūžius. Jo tyčia smurtauti prieš A. Š. kilo iš jo paties sumanymo – kaltinamasis suprato savo veiksmus ir norėjo taip veikti.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (104-107, 112-115 b. l.); 2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1698/2020(03), iš kurios matyti, kad A. Š. nustatyti dešinio stipinkaulio apatinio galo (ylinės ataugos) ir dešinės plaštakos III, IV pirštų pamatinių pirštakaulių lūžiai, kurie yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (77 b. l.); 3) nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (19-22, 24-27 b. l.); 4) Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta – sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), (11-16 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis B. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas kaltinamojo B. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstama veiką, nurodė, jog gailisi, kad sužalojo nukentėjusiąją. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas už nesunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą numatyto vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis B. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo B. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis B. Š. nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, kaltinamasis neatlygino padarytos žalos Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, administracine tvarka nebaustas (92 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, B. Š. skiriama prokuroro siūloma ir straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė.

Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu siūlė kaltinamajam paskirti 2 metus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinant 1/3 ir skiriant galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis nurodė, kad siūloma bausmė yra per griežta. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas kaltinamojo šeimos nario (brolio) atžvilgiu), padarinius – nukentėjusiajam veika buvo padaryti sužalojimai, jis gydėsi gydymo įstaigoje, aukščiau išdėstytus duomenis dėl kaltinamojo asmenybės, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi –, vertina, kad šiuo metu ilgalaikis B. Š. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas. Paties nukentėjusiojo elgesys baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje neteikė ir paskirtame teisiamajame posėdyje nedalyvavo) rodo, kad jis nesiekia griežtos bausmės kaltinamojo atžvilgiu paskyrimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad bausmės kaltinamajam tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei siūlė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras, t. y. 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. Š., bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, į BK 55 straipsnio nuostatas, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog bausmės kaltinamajam paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamajam B. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, skirdamas šio straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti. Atsižvelgiant į bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, kaltinamojo asmenybę, siekiant pataisyti kaltinamąjį, teismo nuomone, šiuo atveju tikslinga kaltinamajam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, skirti minėtuose punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir galimai sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis įpareigotinas dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas išklausant per 6 mėnesių laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (123-125 b. l.).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 77,29 Eur sumai (53-58 b. l.). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis civiliniam ieškovui žalos neatlygino. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, iš B. Š. civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisiama 77,29 Eur žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pri­pa­žin­ti B. Š. kal­tu pa­gal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, B. Š. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 8 punktais, B. Š. paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį:

1) pradėti dirbti (registruotis Užimtumo tarnybos registre) per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dirbti (registruotis Užimtumo tarnybos registre) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783981, 77,29 Eur (septyniasdešimt septynių eurų ir dvidešimt devynių euro centų) žalą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, B. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.