- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- N-575-602-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir Institucija) surašė E. S., dirbančiam UAB “Eseira“ direktoriumi, atliekančiam darbdavio funkcijas, administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad E. S., esant Institucijos inspektoriaus surašytam 2008 m. lapkričio 13 d. reikalavimui pašalinti pažeidimus iki 2008 m. gruodžio 15 d., jį nepilnai įvykdė. Reikalavimo 2 punkte buvo nurodytas pažeidimas, jog darbuotojams nemokamas darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytais terminais, t.y. du kartus per mėnesį 25 d. ir sekančio mėnesio 15 d. (76 darbuotojams už 2008 m. 7, 8, 9 ir 10 mėnesius nesumokėta 149736,83 Lt). Reikalavimo 3 punkte nurodytas pažeidimas, jog, darbuotojus atleidžiant iš darbo, atleidimo dieną jiems nesumokamos visos priklausančios darbo užmokesčio sumos (9 atleistiems darbuotojams buvo nesumokėta 20228,83 Lt). Reikalavime šiuos pažeidimus buvo nurodyta pašalti iki 2008 m. gruodžio 15, tačiau E. S. jų nepašalino, tuo jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, E. S. nutraukė. Teismas nurodė, kad ATPK 41² straipsnis tiesiogiai nenurodo, kokia kaltės forma gali būti padarytas šis pažeidimas. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, įstatymas būtinu pažeidimo sudėties elementu įvardija veikos subjektyvinę pusę, o jos nesant nėra administracinės teisės pažeidimo. Pagal ATPK 10 ir 11 straipsnius administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti, o administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Teismas nurodė, kad bylos rodymai leidžia daryti išvadą, jog po to, kai E. S. 2008 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas reikalavimas dėl darbo įstatymų pažeidimų, jų įvykdymo laikui 2009 m. gruodžio 15 d. reikalavimai, susiję su piniginėmis išmokomis, nebuvo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių - įmonės nemokumo, t.y. nesant E. S. kaltės nei tyčios, nei neatsargumo formomis. Jo aiškinimas, jog atsiskaitymai nebuvo atlikti todėl, kad įmonė tam neturėjo lėšų, kadangi lėšos banko sąskaitoje buvo areštuotos pagal įvairius vykdomuosius dokumentus, antstolių patvarkymus, grynų pinigų buvo gaunama nedaug ir jos buvo naudotos bent daliniams atsiskaitymams su darbuotojais, nepaneigtas ir patvirtintas bylos duomenimis. 2008 m. lapkričio 14 d. antstolis M. A. išsiuntinėjo bankams reikalavimą dėl 73447,30 Lt lėšų banko sąskaitose arešto ( b. l. 33 - 41). Turto arešto registre 2008 m. spalio 31 d. užregistruotas 68705,70 Lt areštas, 2008 m. gruodžio 3 d. piniginių lėšų 40913,10 Lt areštas, ( b. l. 46 - 48). Galimybė iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais, apeinant kreditorius, nenumatyta. Po reikalavimo įvykdymo termino pabaigos 2008 m. gruodžio 29 d. tame pat registre įregistruotas 27000 Lt areštas, 2009 m. sausio 21 d. 184664 Lt areštas, 2009 m. vasario 25 d. 89444 Lt areštas (b. l. 49 - 55). Iš gaunamų grynų pinigų su darbuotojais buvo atsiskaitoma (b. l. 56 - 76). Pagal įmonės pateiktus duomenis skolos kreditoriams, išskyrus darbuotojus, sudaro 645333,71 Lt, turto (tame tarpe ir piniginių lėšų) areštuota už 427558,81 Lt. Teismas, padaręs išvadą, jog Institucijos reikalavimas dėl atsiskaitymo su darbuotojais nebuvo įvykdyti, nes įmonė neturėjo tam būtinų lėšų, t.y. nesant E. S. kaip darbdavio atstovo kaltės, konstatavo, jog nenustatytas subjektyvinės pusės elemento buvimas. Nesant jo, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nepilnai išnaudojo visas įstatymo suteiktas galimybes ištirti byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinti. Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad darbo inspektoriaus teisėti reikalavimai nebuvo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Nesupranta, kokiu pagrindu teismas, vienai šaliai suteikė tam tikras privilegijas, t. y. nevykdyti savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimui būtina subjektyvi pusė: tyčia ar neatsargus veikimas arba neveikimas. Mano, kad E. S., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, privalėjo žinoti, kad darbo sutarties sąlygų nesilaikymas, konkrečiu atveju darbo užmokesčio nemokėjimas, yra priešingas teisei veiksmas, kuris gali sukelti žalingas pasekmes. Nurodo, kad teismas, spręsdamas E. S. atsakomybės klausimą, nesiaiškino, ar kilo žalingos pasekmės, ar darbdavys ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta priešingo teisei, kalto veikimo ar neveikimo. Be to, darbuotojai, kaip kita sutarties šalis, nekalti, kad įmonė pateko į teismo nutarime nurodytą padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu turėjo spręsti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuoto ATPK 41² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Nustatymas, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra pažeidimo sudėtis - šios bylos nagrinėjimo dalykas. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Subjektyviosios pusės struktūroje, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, lemiamą reikšmę turi administracinį teisės pažeidimą padariusiojo asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su padarytąja veika ir jos padariniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-500/2006, 2006 m. kovo 10 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N9-62-334/2006).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos reikalavimas dėl atsiskaitymo su darbuotojais nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nes įmonė neturėjo tam būtinų lėšų, t.y. nesant E. S. kaip darbdavio atstovo kaltės. Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo padaryta išvada, apsiribojo faktų, kurie yra sudėties objektyviosios pusės elementai, konstatavimu, tačiau nevertino kaltės klausimo iš esmės, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė papildomų įrodymų, paneigiančių teismo padarytą išvadą bei patvirtinančių faktą, kad įmonė turėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais iki Institucijos reikalavime nurodyto laikotarpio, tačiau to nepadarė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-357/2006 pažymėjo, kad „administracinė atsakomybė yra galima tik už kaltus asmens veiksmus, <...> tokius įrodymus turi pareigą surinkti kaltinimą palaikanti institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.“ Todėl pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta pagrįsta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes nėra patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnyje, sudėties, o būtent, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės darbo inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.