Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorės Aušros Gylytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. M., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2021-09-27 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d. 20 parų arešto, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti motorines transporto priemones 2 m., gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. M. laikotarpiu nuo 2024-04-19, 20 val. iki 2024-04-21, 14 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje kilusio žodinio konflikto su sugyventine K. K. metu, po vieną kartą spyrė į kairį šoną, ir į kairę šlaunį bei aštuonis kartus kumščiu smogė K. K. į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas akių srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. M. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-04-19 su sugyventine K. K. gėrė alkoholinius gėrimus jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gerdami susipyko dėl K. K. rašinėjamų žinučių ir jis jai du kartus kumščiu trenkė į veidą. Ar trenkė tą dieną daugiau ir spyrė dėl girtumo nepamena, bet sutinka, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, įspirti. 2024-04-21 vėl abu girtavo ir K. K. pradėjus sakyti, kad jam laikas išvažiuoti, jis vėl supyko ir sudavė jai delnu per veidą. Kiek kartų trenkė nepamena dėl girtumo, bet sutinka, kad galėjo būti iki 6 kartų. Kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi savo poelgio.

Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2024-04-19 vakare girtavo su J. M.. Išgertuvių metu, apie 20 val., ji mobiliojo ryšio telefonu susirašinėjo su seserimi. J. M. įtarė, kad ji susirašinėja su kitu vyru ir tarp jų dėl to kilo konfliktas, kurio metu jis kumščiu smogė jai į dešinę akį. Grįžus į namus motinai J. K., jos abi buvo virtuvėje. Atėjęs J. M. toliau priekaištavo jai dėl susirašinėjimo, J. K. pradėjo jį drausminti. J. M. tai nepatiko, jis užsimojo smogti, tačiau J. K. pasitraukė į šoną ir jis kumščiu pataikė K. K. į veidą. Jai grįžus į kambarį ir atsisėdus ant sofos, J. M. jai spyrė į pilvo sritį, šoną ir šlaunį. 2024-04-21 jie toliau girtavo. Apie 14 val. tarp jų vėl liko konfliktas, kurio metu J. M. apie 6 kartus sudavė jai ranka per veidą. Dėl suduotų smūgių į veidą jai ištino abu paakiai, atsirado kraujosruvos.

Liudytoja J. K. parodė, kad 2024-04-19, apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtavo su dukra K. K. ir J. M., kuris dėl girtumo pradėjo neadekvačiai elgtis, tapo agresyvus, todėl ji išėjo į lauką. Po valandos grįžusi namo pamatė K. K. paakyje didelę mėlynę. Jai pradėjus J. M. barti, jis užsimojo jai smogti kumščiu. Jai spėjus pasitraukti į šoną, J. M. kumščiu smogė K. K. į kairę akį. K. K. atsisėdusi ant sofos, jai du kartus įspyrė jai į pilvą. 2024-04-21 K. K. ir J. M. vėl pradėjo gerti degtinę, ji buvo lauke ir kas tarp jų įvyko, nematė. Atvažiavusi D. K., pamačiusi sumuštą K. K., iškvietė policiją ir greitąją

Liudytoja D. K. parodė, kad 2024-04-21, apie 14 val., atvažiavo pas mamą J. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Mama jai pasakė, kad sesę K. K. sumušė J. M., su kuriuo ji girtavo nuo penktadienio. Ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, tai išgirdęs J. M. pabėgo. Ji matė, kad K. K. akys buvo užtinusios ir pamėlusios. Atvykusiems medikams K. K. pasakojo, kad jai J. M. kumščiu trenkė į veidą, spyrė į šoną

Iš 2024-04-26 specialisto išvados Nr. G 1265/2024(01) nustatyta, kad K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos akių srityje, padarytos dviem trauminiais poveikiais. Dėl nustatytų sužalojimų nežymiai sutrikdyta jos sveikata.

Iš 2024-04-21 asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad K. K. apžiūros metu veido srityje, aplink dešinę ir kairę akis, matomos kraujosruvos ir patinimai

Iš 2024-04-23 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūno kūno kamera įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad pareigūnus pasitinka moteris, kuri sako, kad vyriškis pabėgo, nurodo, kaip jis atrodo, kuo apsivilkęs. Pareigūnai išvažiuoja jo ieškoti, pastebi einantį žvyrkeliu J. M., kurį sulaiko. Jam nustatomas 2,49 promilių neblaivumas. Pranešėja patvirtina, kad tai tas pats vyras, kuris buvo atvažiavęs pas jos seserį. Pareigūnams užėjus į butą, jame rasta K. K. verkdama nurodo, kad ją sumušė J. M.. Jai nustatomas 1,85 promilių neblaivumas. K. K. paaiškina, kad J. M. pas ją atvažiavo 2024-04-19, penktadienį, gėrė alkoholį ir jis jai trenkė delnais antausius, kiek kartų, atsakyti negalėjo. K. K. nurodo, kad šiandien (2024-04-21) J. M. irgi delnais sudavė jai į abi akis, spyrė į koją, sako, kad galėjo suduoti kokius 6 kartus.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. M. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. K., t. y. spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į kairį šoną ir į kairę šlaunį, bei aštuonis kartus kumščiu smogė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas akių srityje, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, gyvenanti kartu su juo, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 141 straipsnio 2 dalį), kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis J. M. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. paskutinių penkių metu laikotarpiu 5 kartus baustas administracine tvarka už vagystę, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą. Dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad dėl netinkamo J. M. elgesio nusiskundimų nėra gavusi.

Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus J. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, skirtinas areštas 75 paroms.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam atidėti bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, dirbantis, nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 21 d. 18.12 val. iki 2024 m. balandžio 22 d. 15.05 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam J. M. 2024 m. balandžio 22 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, BPK 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. M. galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės vykdymą J. M. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 21 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.