Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Č. skundą dėl 2024 m. gegužės 2 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21RE4-51(AG4-31/18-2024) panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas raštas, taip pat priimti administraciniai aktai neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jie priimti kompetentingų subjektų, turinčių teisę juos priimti, todėl pagrįstai Administracinių ginčų komisija atmetė pareiškėjos skundą.

Atsižvelgusi į tai, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, Administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą 2024 palikti nepakeistą.

Atsižvelgusi į tai nurodo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas.

Teismas konstatuoja:

I. Dėl byloje nustatytų aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė patvirtinti naujai pateiktų ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,3599 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus nuo 2008 m. kovo 10 d.) bei 4,0400 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus nuo 2008 m. kovo 10 d.).

2024 m. sausio 3 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos ir infrastruktūros skyrius pareiškėją informavo, kad atlikus patikrą vietovėje nustatyta, kad jos ginčo žemės sklypų ribos, kurios nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, kerta nutiestų vietinės reikšmės kelių Nr. 4-4 Bėčiūnai–Zuikos ir Nr. 4-2 Antagavė–Bėčiūnai–Narsutiškė–Pamoliškė–Panižiškė–Kazokinė ribas, todėl šių žemės sklypų ribos ir parengti planai turėtų būti tikslinami.

2024 m. sausio 9 d. pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vadovui pateikė du prašymus pakeisti nustatytus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal IĮ ,,Danvalda“ matininko parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

2024 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1SD-1799-(10.12 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2024 m. sausio 9 d. prašymą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1), pateikė pareiškėjai ir IĮ ,,Danvalda“ matininkui tokią informaciją: pakartotinai įvertinę pamatuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pateiktą per nekilnojamojo turto posistemę ,,Geomatininkas“, nustatė, kad žemės sklypo Nr. 1 ribos neatitinka anksčiau paženklinto sklypo ribų, pakeista sklypų konfigūracija. Nurodė, kad atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių ribos anksčiau buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje (ar sąlyginėje) koordinačių sistemoje, ir nustačius tokio žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar ploto skirtumus, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytos procedūros netaikomos. Pasiūlyta kreiptis atskiru raštu dėl atskirų pasiūlymų pateikimo.

2024 m. vasario 28 d. IĮ ,,Danvalda“ matininkas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrių, prašydamas pateikti pasiūlymus, kurie galėtų išspręsti dėl ginčo žemės sklypų konfigūracijos susidariusią situaciją. Iš kreipimosi matyti, kad ginčo žemės sklypų ribos tikslintos, atsižvelgus į 2024 m. sausio 3 d. Ignalinos rajono savivaldybės raštą. Tikslinant kadastrinius matavimus nuspręsta žemės sklypo Nr. 2 šiaurinę ribą patraukti šiaurės kryptimi, laisvo valstybinės žemės ploto link siekiant kompensuoti susidariusį ploto skirtumą. Tikslinant žemės sklypo Nr. 1 ribas, vakarinė sklypo riba pritraukta prie vietinės reikšmės kelio Nr. 4-4 ribos, o susidaręs plotų skirtumas išlygintas pakeičiant bendrą gretimų ginčo žemės sklypų ribą. Pridėti tai patvirtinantys žemės sklypo planai (40 400 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 2 bei 3 599 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 1).

2024 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SD-19418-(10.12 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius atsakydamas matininkui nurodė, kad abiejų ginčo žemės sklypų duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre 2008 m. kovo 10 d. yra teisingi ir teisėti, nėra užginčyti ar keičiami, nėra klaidingi, naudojimasis, valdymas ir disponavimas žemės sklypas nėra apribotas. Kelio juostos Nr. 4-4 ir Nr. 4-2 kadastriniai matavimai neatlikti, įregistruoti tik inžineriniai statiniai – gatvės, kurių registruotos ribos nepersidengia su ginčo žemės sklypų įregistruotomis ribomis, todėl išorinės ginčo žemės sklypo ribos keitimui nėra pagrindo, vidinė žemės sklypų riba tarp ginčo žemės sklypų gali būti keičiama atliekant žemės sklypo ribų pertvarkymą (amalgamaciją).

Iš ginčo žemės sklypų kadastro duomenų ir atliktų patikslintų kadastrinių matavimų sugretinimo nustatytos šios aplinkybės: pareiškėjos žemės sklypas Nr. 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra namų valdos žemės sklypas, esantis viduje žemės sklypo Nr. 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); pagal atliktus kadastrinius matavimus, kuriuos siekia pareiškėja įregistruoti 2024 m. sausio 9 d. prašymais, matyti, kad naujai teikiamų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenys iš esmės skiriasi nuo įregistruotų žemės sklypų ribų, visos abiejų ginčo žemės sklypų ribos, palyginti su įregistruotomis, keičiamos, žemės sklypas Nr. 2 ,,patraukiamas” į šiaurės pusę, dalis žemės sklypo dengia valstybinės žemės plotą.

II. Dėl ginčijamo rašto teisėtumo

Sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, teismas pažymi, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, jos priimti administraciniai sprendimai turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas pirmiausiai pasisakys, ar skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021).

Analizuojant ginčijamą raštą matyti, kad jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Jame atsakovė aiškiai išdėstė poziciją dėl kadastrinių duomenų bylos tvirtinimo, nurodė, kas įtakojo tokį sprendimą, pasiūlė pasinaudoti galimybe detaliam situacijos vertinimui. Atsižvelgęs į tai, teismas nemato pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų kontekste.

Pasisakydamas dėl kitų ginčijamos rašto (ne)teisėtumo aspektų, teismas akcentuoja šias aplinkybes.

Kaip minėta, pareiškėja siekia, kad atsakovė pakeistų jos ginčo žemės sklypų kadastro duomenis pagal IĮ ,,Danvalda“ matininko atliktus patikslintus kadastrinius šių žemės sklypų matavimus.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti pagal 2008 m. kovo 10 d. atliktus kadastrinius matavimus. Pareiškėjos prašymu 2023 m. gruodžio 23 d. matininkas atliko naujus kadastrinius matavimus, suformavo kadastro duomenų bylas, dėl ko 2024 m. sausio 9 d. dviem prašymais pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl naujų kadastro duomenų nustatymo.

Iš byloje esančių 2008 m. kovo 10 d. ir 2023 m. gruodžio 23 d. kadastrinių matavimų duomenų, parengtų planų bei atsakovės pateikto šių skirtingų matavimų lyginamojo varianto matyti, kad 2023 m. gruodžio 23 d. atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, jie atlikti kitomis ribomis nei jie buvo įregistruoti po 2008 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų. Tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d. atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus jie nebuvo atlikti tomis pačiomis ribomis kaip 2008 m. kovo 10 d., patvirtina ir matininko 2024 m. vasario 28 d. paklausimas Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriui, kur labai aiškiai nurodyta, kad žemės sklypų ribos koreguotos, o siekiant išlaikyti tokį patį plotą, koks įregistruotas nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo Nr. 2 išorinė riba perkelta iš esmės į šiauriau esantį laisvos valstybinės žemės plotą. Aptartųjų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad po naujai atliktų kadastrinių matavimų pareiškėjos žemės sklypų konfigūracija iš esmės pakito, žemės sklypo Nr. 2 (didysis žemės sklypas) šiaurinė kraštinė patraukta šiauriau ir užima nuo 4,39 m iki 7,97 m pločio laisvos valstybinės žemės plotą.

Kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, administracijos padalinys nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 68 straipsnis).

Kaip matyti, Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamu raštu 2024 m. vasario 19 d. nurodė pareiškėjai, kad naujai nustatytos ribos neatitinka anksčiau paženklintų ribų, todėl dėl pakeistos žemės sklypų konfigūracijos, negali derinti pateiktų kadastro duomenų bylų.

Šią atsakovės išvadą įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų kontekste, teismas sutinka su atsakovės išvada, kad esant nustatytoms aplinkybėms, kai iš esmės žemės sklypas pamatuotas kitomis ribomis, kad jis užima dalį laisvos valstybinės žemės ploto, atsakovė privalėjo atsisakyti derinti pateiktas kadastro duomenų bylas. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad ginčijamas raštas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Tai, kad prie skundžiamo rašto atsakovė nepridėjo, kaip nurodo pareiškėja, visos dokumentacijos ir esamos situacijos analizės, taip pat nėra pagrindas pripažinti ginčijamą raštą neteisėtu. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai neįpareigoja atsakovės atsisakius tvirtinti pateiktas kadastrinių matavimų bylas, pridėti papildomą dokumentaciją ar esamos situacijos analizę. Ginčijamame rašte atsakovė aiškiai nurodė, dėl ko ji atsisako suderinti pateiktus žemės sklypų planus. Pažymėjo ir tai, kad matininkas gali kreiptis dėl papildomos situacijos analizės, ką matininkas 2024 m. vasario 28 d. raštu ir padarė, o atsakovė, atliko detalią analizę ir pateikė išsamią informaciją, taigi prie ginčijamo rašto nepridėta papildoma dokumentacija, niekaip nedaro įtakos ginčijamo rašto teisėtumui bei pareiškėjoms teisėms suprasti skundžiamą raštą ir jį ginčyti.

Kaip pagrindą patikslinti kadastrinius matavimus, pareiškėja nurodo 2024 m. sausio 3 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos ginčo žemės sklypų ribos tikslintinos dėl kelių Nr. 4-4 ir Nr. 4-2.

Teismas, pasisakydamas dėl šio Ignalinos rajono savivaldybės administracijos rašto pažymi, kad jame detaliai nenurodyta, kokios, kokio žemės sklypo ribos ir kurioje konkrečiai vietoje kerta kelio ribas, prie šio rašto nepridėti jokie faktiniai duomenys, kurių pagrindu tokia išvada padaryta, todėl teismas juos vertina kaip deklaratyvius, niekuo nepagrįstus, juolab, kad savivaldybei nenustatyta teisė konstatuoti ribų persidengimą. Atsižvelgę į tai, teismas neturi pagrindo šio rašto pagrindu pripažinti, kad pareiškėjos ginčo žemės sklypų ribos dėl kelių turi būti tikslinamos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos raštas pareiškėjai surašytas 2024 m. sausio 3 d., tačiau kadastriniai matavimai pradėti dar iki šio rašto, nes, kaip matyti, žemės sklypų planai jau buvo parengti 2023 m. gruodžio 23 d. Taigi, pareiškėja ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus nusprendė tikslinti dar iki 2024 m. sausio 3 d. rašto, matyt įvertinusi ir tai, kad po 2008 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų namų valdos žemės sklype pastatyti statiniai kerta įregistruotą žemės sklypo Nr. 1 ribą, o žemės sklype Nr. 2 iškasto tvenkinio ribos yra už įregistruoto žemės sklypo Nr. 2 ribų.

Pažymėtina ir tai, kad pagal pareiškėjos matininko 2024 m. vasario 28 d. pateiktą paklausimą dėl faktinės situacijos, Nacionalinė žemės tarnyba atliko tyrimą ir pripažino, kad pareiškėjos išorinių žemės sklypo ribų nėra pagrindo tikslinti dėl inžinerinio statinio – gatvės, nes gatvės registruotos ribos nepersidengia su ginčo žemės sklypų įregistruotomis ribomis.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas sutinka su Administracinių ginčų komisijos sprendime padaryta išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą raštą neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti.

Vien tai, kad valstybės institucijų raštuose nurodyta informacija nėra vienoda, nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamą raštą pripažinti neteisėtu, nes teismas patikrino skundžiamo rašto pagrįstumą ir neturi pagrindo juo abejoti. Teismui abejones dėl aukščiau nurodytų argumentų kelia 2024 m. sausio 3 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos rašto pagrįstumas, tačiau šis raštas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jo teismas plačiau nepasisako.

III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skunde kėlė tris reikalavimus, – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 21RE4-51(AG4-31/18-2024); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus 2024 m. vasario 19 d. raštą Nr. 1SD-1799-(10.12 E.) „Dėl informacijos pateikimo“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyrių užbaigti procedūrą, t. y. patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenis.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ginčijamas Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų jam panaikinti. Atmetus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Administracinių ginčų komisijos ginčijamo sprendimo panaikinimo, kuriuo spręstas Nacionalinės žemės tarnybos priimto sprendimo teisėtumas ir jis pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir kitų dviejų pareiškėjos skundo reikalavimų, susijusių su skundžiamo rašto panaikinimu ir įpareigojimų užbaigti pradėtą administracinę procedūrą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos visi skunde nurodyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.