- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-935-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03932-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Trečiasis asmuo
- A. K. J., A. J., Kauno
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų A. K. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-8-375/2011 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V., tretiesiems asmenims Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, R. P., A. K. J., A. J., AB DnB NORD bankui, UAB „Simpras“, R. A., J. G., D. B., E. L., E. Š., A. J., ribotos atsakomybės bendrovei SGB Baltics, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pagal trečiųjų asmenų vykdomuosius dokumentus iki sprendimo priėmimo santuokos nutraukimo byloje. Nurodė, kad antstolis Budreika vykdo išieškojimą pagal išieškotojo A. J. pateiktą vykdomąjį įrašą, kuriame nurodomas išieškojimas iš D. V. pagal vekselį 130 000 Lt sumai. Antstolis Budreika uždėjo areštą ieškovės darbo užmokesčiui, kuris yra apie 1100 Lt. Kol nėra išspręstas reikalavimas pripažinti prievoles tretiesiems asmenims asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tol išieškojimas iš ieškovės turi būti stabdomas. Ieškovė nurodė, kad visos prievolės yra ginčytinos ir galima sutikti tik su DnB Nord banko išieškojimu, nes jis vykdomas iš įkeisto turto, ir gaunamų pajamų tai neliečia. Išieškojimas kitiems asmenims, kurie skolino atsakovui D. V. ir dėl skolų iš jo priteisimo turi sprendimus, ieškovės atžvilgiu turi būti stabdomas, kadangi dėl atsakomybes nėra pasisakyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. I. J. V. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė išieškojimą pagal trečiųjų asmenų vykdomuosius dokumentus vykdymo procese iš J. V. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo santuokos nutraukimo byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikė ir nestabdė priverstinio išieškojimo pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nutartį iš D. V. ir J. V. išieškotojo AB DnB NORD naudai. Nutartį numatė vykdyti skubiai. Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė be reikalavimų nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės reiškia ir reikalavimą pripažinti, kad prievolės į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktiems kreditoriams priklauso asmeniškai atsakovui D. V.. Teismas nustatė, kad J. V. atžvilgiu jokių vykdomųjų dokumentų nėra išduota. Ginčas dėl prievolės pobūdžio nėra išspręstas ir bus sprendžiamas tik atnaujinus šios bylos, kuri yra sustabdyta, nagrinėjimą, tačiau antstolis, kaip rodo ieškovės pateikti duomenys, jau vykdo išieškojimą iš ieškovės darbo užmokesčio. Ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus – dukrą Martyną, gim. 2001-08-24, bei sūnų Karolį, gim. 1996-01-01. Jos darbo užmokestis nėra didelis, ir jis yra vienintelis jos ir vaikų pragyvenimo šaltinis, ji taip pat išlaiko ir namą, kuriame gyvena su savo nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad priteistų skolų išieškojimo iš atsakovo D. V. tretiesiems asmenims nukreipimas į ieškovės darbo užmokestį, jai ginčijant ir teismui dar nenustačius šių prievolių pobūdžio, pažeidžia tiek pačios ieškovės, tiek jos nepilnamečių vaikų teises ir interesus, dėl ko gali būti pažeista vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, taip pat gali būti neužtikrintas jų net minimalių ir socialiai priimtinų poreikių patenkinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą pagal trečiųjų asmenų vykdomuosius dokumentus, kol įsiteisės sprendimas šioje byloje. Tačiau kartu teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne pilna apimtimi, kadangi nustatė, kad 2009-12-30 Hipotekos skyrius prie Kauno m. apylinkės teismo yra priėmęs nutartį priverstinai parduoti iš varžytynių D. V. ir J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir įkeistą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinius pastatus, garažą adresu (duomenys neskelbtini). Nutartis yra įsiteisėjusi, ir šiuo atveju banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių niekaip neįtakoja nei pagrindinės prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, pobūdis, nei nuosavybės teisių į įkeistą daiktą specifika. Todėl teismas kreditoriaus AB DnB NORD banko atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto nesustabdė.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys A. K. J. ir A. J. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą atmesti. Mano, kad teismas be jokio įstatyminio pagrindo sustabdė įsiteisėjusio aukštesnės instancijos teismo – Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymą Taip pat mano, kad šiuo atveju ieškovė galėjo ginti savo teises, pareikšdama skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, jog ši byla yra sustabdyta, jos nagrinėjimas užsitęs ilgą laiką, todėl išieškojimo sustabdymas iš esmės pažeidžia apeliantų, kaip kreditorių, teises ir interesus. Be to, Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriuo priteista skola iš atsakovo, nustatyta, kad ši skola atsirado ieškovei ir atsakovui gyvenant santuokoje, šie pinigai buvo naudojami bendriems šeimos tikslams, todėl stabdyti išieškojimą pagrindo nėra. Be to, ieškovė yra pateikusi duomenis, kad gauna dideles pajamas, nes viena įgijo didelės vertės turtą, todėl jai vienai išlaikyti vaikus nėra sudėtinga. Be to, išlaikymo priteisimas nėra bylos dalykas. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė įstatymo, kuriuo vadovaudamasis tenkino ieškovės prašymą.
Atsiliepimas
Ieškovė J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo D. V. prievolė tretiesiems asmenims, apeliantams, yra asmeninė, vykdomajame dokumente prievolė nėra nurodyta kaip bendroji. Apeliantams išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo tik iš atsakovo D. V., o jo turto dalis bus nustatyta santuokos nutraukimo byloje, todėl skundžiama nutartis apeliantų interesų nepažeidžia.
Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį, tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Taigi, prievolės pobūdžio nustatymas yra labai svarbus. Vadovaujantis CPK 382 straipsnio 5 punktu, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti įvardijami visi sutuoktinių kreditoriai. Priverstinį išieškojimą šie kreditoriai gali inicijuoti tik turėdami vykdomąjį dokumentą (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Kol neišspręstas ginčas dėl prievolės pobūdžio, kuris gali būti sprendžiamas santuokos nutraukimo ar savarankiškoje byloje, tol nėra galimas priverstinis išieškojimas iš asmens, kuriam prievolė pagal vykdomąjį dokumentą dar nėra nustatyta. Nagrinėjamu atveju ieškovė be reikalavimų nutraukti santuoką su atsakovu D. V. dėl atsakovo kaltės, reiškia ir reikalavimą pripažinti, kad prievolės į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktiems kreditoriams (išskyrus AB „Swedbank“), priklauso asmeniškai atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nėra duomenų, kad tretieji asmenys, kreipdamiesi dėl skolų išieškojimo iš D. V. priteisimo, atsakove būtų įtraukę ir J. V., jos atžvilgiu jokių vykdytinų dokumentų taip pat nėra išduota, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės įtakos, vykdant išieškojimą iš atsakovo D. V., nes priverstinis išieškojimas jo atžvilgiu ir toliau bus tęsiamas, o trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Skundo argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės nagrinėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimą atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų rūšį ir dydį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina įvertinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog išieškojimas vykdomas iš ieškovės darbo užmokesčio, kuris yra vienintelis jos ir nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, pagrįstai sprendė, kad išieškojimo nukreipimas į ieškovės darbo užmokestį, jai ginčijant ir teismui nenustačius šių prievolių pobūdžio, pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos nepilnamečių vaikų teises ir interesus.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.