- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 2-3009-631/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui L. Z., atsakovo Vilniaus lopšelio – darželio „Rasa“ atstovui direktoriui M. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Vilniaus lopšeliui – darželiui „Rasa“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
L. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu nurodydamas, kad 2019 m. birželio 17 d. su Vilniaus vaikų lopšeliu – darželiu „Rasa“, atstovaujamu direktoriaus M. K., sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 256, ir ieškovas buvo priimtas dirbti pastatų ir statinių priežiūros darbininku. Nurodė, kad pavestus darbus stengėsi atlikti sąžiningai ir nepriekaištingai, pastabų ar pretenzijų dėl darbo kokybės, rezultatų nebuvo. Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. pastebėjo, jog darbdavio skiriamų darbų pabaigos terminai imti sieti su mėnesio pabaiga, taip pat nebuvo perkamos darbui reikalingos statybinės medžiagos, nebuvo kalbama apie tolimesnį remontą. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. įteikė įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, nurodydamas, kad išbandymo laikotarpio rezultatai yra nepatenkinami. Mano, kad toks atleidimo pagrindas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes darbo sutartyje nustatyta papildoma darbo sutarties sąlyga, t. y. susitarimas dėl 3 mėnesių išbandymo termino, šalių nebuvo aptarta nei žodžiu, nei raštu. Pažymėjo, kad visą darbo laikotarpį nebuvo jokių pastabų dėl atliekamo darbo, nė vieno raštiško skundo, kuris fiksuotų neigiamą darbinės veiklos pusę. Mano, kad atsakovas pasinaudojo nesąžininga išbandymo laikotarpio sąlyga nutraukti darbo sutartį, nes vaikų darželio veiklos specifika yra sąlygojama vasaros sezono, t. y. remonto ir kiti tvarkymo darbai paprastai yra atliekami vasarą. Nurodė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu dalyje dėl prašymo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetimo ir prašo jį tenkinti bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (b.l.1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė nesutinkantis su ieškovo teiginiais, kad su juo nebuvo svarstytos sąlygos dėl išbandymo termino, nes L. Z. susipažino ir pasirašė darbo sutartį (2019 m. birželio 17 d. Nr. 256), kurios 5 punkte sakoma: „Nustatomas papildomos darbo sutarties sąlygos: susitarimas dėl papildomo darbo, susitarimas dėl 3 (trijų) mėnesių išbandymo termino iki 2019 m. rugsėjo 17 d.“. Taip pat L. Z. parašu patvirtino apie susipažinimą su Vilniaus lopšelio-darželio „Rasa“ l. e. p. direktoriaus įsakymu dėl L. Z. priėmimo į darbą (2019 birželio 14 d. Nr. P-146), kurio 2.3 punkte nurodyta, kad nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Paaiškino, kad apie išbandymo laikotarpį taip pat buvo kalbama darbo pokalbio metu, todėl mano, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie darbo sutarties sąlygą, jog bus taikomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis ir procedūros, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 36 straipsnyje įvykdytos tinkamai. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais dėl pastabų atliktiems darbams nebuvimo. Nurodė, kad tuometinis ieškovo tiesioginis vadovas, pavaduotojas ūkiui R. P., ne kartą yra išsakęs pastabas dėl darbų kokybės pačiam darbuotojui bei informavęs apie tai įstaigos vadovą. Kaip netinkamą darbo pavyzdį atsakovas nurodo dažymo įrankių valymą į darželio ūkinio pastato sieną, paliekant ryškias dėmes, kurios matomos visiems į darželio teritoriją atvykstantiems žmonėms. Pažymėjo, kad atleidžiant ieškovą, buvo nurodytos atleidimo priežastys, t. y. lėtas darbo tempas, nesutarimai su bendradarbiais - pastatų ir statinių priežiūros darbininku bei tiesioginiu vadovu. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl darbo sezoniškumo ir darbuotojų poreikio nebuvimo. Pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) poziciją buvo pradėta ieškoti naujo darbuotojo, o pastatų ir statinių priežiūros darbininko pozicija buvo užimta praktiškai visus 2018-2019 mokslo metus. Atsakovas taip pat nurodė, kad atleidžiant ieškovą buvo atsižvelgta ir į jo charakterio savybių savitumą, kurios turi įtakos formuojant darnius kolektyvo tarpusavio santykius, kuriant bendradarbiavimo atmosferą. Pažymėjo, kad darbo ginčų komisijai tenkinus ieškovo prašymą dalyje dėl netesybų, atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (b.l.23-24).
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad buvo priimtas dirbti vidaus patalpų remonto darbams, tačiau nesant tokių darželyje pareigybių, darbo sutartis buvo sudaryta kitokiems etatams. Pažymėjo, kad darbdavys pradėjus dirbti gausiai pirko darbines medžiagas, tačiau artėjant vasaros sezono pabaigai jas nustojo pirkti ir rugsėjo mėn. atleido ieškovą iš darbo. Pasisakydamas dėl dažymo priemonės valymo į sieną bei konfliktavimo su kitais darbuotojais, nurodė, kad tai yra melas ir šmeižtas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas direktorius M. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškovo atliekamą darbą lygino su kito darbuotojo atliekamu darbu tuo pačiu metu. Nurodė, kad aplinkybę, jog dažymo įrankis buvo valomas į sieną, sužinojo iš paties ieškovo, taip pat buvo radęs ieškovą ne dirbantį, bet sprendžiantį kryžiažodžius darbo metu, tačiau vaizdinėmis priemonėmis šių aplinkybių neužfiksavo. Paaiškino, kad iš kitų darbuotojų girdėjo, kad su ieškovu yra sunku susitarti, rasti bendrą požiūrį, ginčydavosi su tiesioginiu vadovu dėl atliekamų darbų pobūdžio, todėl kaip vadovas jis turėjo į tai atsižvelgti.
Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo ieškovo tiesioginis vadovas ir kartu su juo dirbo. Nurodė, kad ieškovas atlikdavo jam pavestas funkcijas, jas galėjo atlikti greičiau, tačiau dirbo taip, kaip sugebėjo. Teigė, kad drausminių nusižengimų nebuvo, mano, kad motyvų nutraukti darbo sutartį dėl darbų nebuvimo taip pat nebuvo. Pažymėjo, kad būdavo situacijų, kai nesutapdavo tiek jų abiejų požiūris dėl atliekamo darbo, tiek ieškovo ir direktoriaus požiūriai, taip pat iš ieškovo pusės būdavo tam tikrų pasakymų, nuomonių, tačiau teigia, kad jos neturėjo didelės neigiamos įtakos darbui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2019 m. birželio 14 d. buvo priimtas į darbą pagal Vilniaus lopšelio – darželio „Rasa“ direktoriaus įsakymą Nr. P-146, kuriame nurodyta, jog ieškovas priimamas 0,8 etato (duomenys neskelbtini) darbininku bei 0,25 etato (duomenys neskelbtini), nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (b. l. 28). Ieškovas ir atsakovas 2019 m. birželio 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 256, kurioje sutarė, jog darbo sutartis neterminuota (2 punktas), nustatomas papildomas susitarimas dėl papildomo darbo, taip pat susitarimas dėl 3 mėnesių išbandymo termino iki 2019 m. rugsėjo 17 d. (5 punktas) (b. l. 25–26). Šalys 2019 m. birželio 17 d. sudarė minėtą darbo sutartyje susitarimą dėl papildomo darbo, kuriuo šalys sutarė dėl papildomų (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų (b. l. 30).
2019 m. rugsėjo 2 d. ieškovas gavo įspėjimą Nr. SD-102, kad atsakovas nutraukia šalių pasirašytą darbo sutartį ir susitarimą dėl papildomo darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (b. l. 7). 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo Nr. P-194, kuriuo ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. atleidžiamas iš darbo (b. l. 8).
Ieškovas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą darbo ginčų komisijai dėl nepagrįsto atleidimo, o 2019 m. spalio 16 d. prašymą dėl netesybų priteisimo (b.l.13). Tuo pagrindu, darbo ginčų komisija priėmė skundžiamą 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. DGKS-6918 darbo bylose Nr. APS-131-18125, Nr. APS-131-19791, kuriuo atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir tenkino ieškovo prašymą dėl netesybų išieškojimo (b. l. 3–5).
DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
Išbandymo sąlygos nustatymo tikslas – sudaryti galimybę darbdaviui patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtajam darbui, ir pačiam darbuotojui pasitikrinti, ar sulygtas darbas jam tinka. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygtojo darbo.
Nagrinėdamas tokias bylas, teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali nuspręsti, kad darbuotojas tinka pavestajam darbui. Teismo pareiga, nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015).
Ieškovą ir atsakovą darbo santykiai siejo nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. Ieškovas (duomenys neskelbtini) darbininku ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išbandymo sąlygos teisėtumo bei ieškovo išbandymo rezultatų įvertinimo. Ieškovo teigimu, šalys faktiškai nesitarė dėl išbandymo sąlygos nei žodžiu nei raštu, o jo darbo funkcijų vykdymas (kokybė) nesudarė pagrindo darbdaviui pripažinti, jog išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Atsakovo pozicija, išdėstyta atsiliepime ir teismo posėdyje yra priešinga.
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant šias teisės normas, išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva).
Pagal byloje nustatytas ginčo aplinkybes, išbandymo terminas darbo sutartyje buvo nustatytas darbdavio iniciatyva.
Remiantis civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, šalys sudarytos darbo sutarties 5 punktu sutarė dėl 3 mėnesių išbandymo laikotarpio, apie išbandymo laikotarpį buvo nurodyta ir 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus lopšelio – darželio „Rasa“ direktoriaus įsakyme Nr. P-146 dėl ieškovo priėmimo į darbą. Ieškovas savo parašu patvirtino, kad sutinka sudaryti darbo sutartį, tokiu būdu sutikdamas su joje įtvirtintomis darbo sąlygomis, taip pat parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su įsakymo dėl priėmimo į darbą nuostatomis, kuriose buvo nurodytas išbandymo laikotarpio terminas. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl išbandymo laikotarpio. Atsižvelgus į tai, ieškinyje išdėstytai argumentai, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl išbandymo laikotarpio, atmestini.
Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat nesutinka su atleidimo pagrindu, mano, kad visas darbines funkcijas atliko tinkamai, o atleidimą iš darbo įtakojo darbo sezoniškumas. Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo tiesioginis vadovas buvo davęs pastabų dėl atliekamų darbų kokybės, pvz. dažymo įrankių valymo į darželio ūkio pastato sieną, tokiu būdu paliekant visiems matomas ryškias dėmes ir pateikė tai patvirtinančią foto nuotrauką (b. l. 29), taip pat nurodė, jog pats buvo matęs, kad ieškovas darbo metu sprendė kryžiažodžius, dirbo vangiai, vis reikšdamas nepagrįstas pretenzijas. Nurodė, kad atsakovas turėjo nesutarimų su tiesioginiu vadovu ir kitu bendradarbiu.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. P., buvęs ieškovo tiesioginis vadovas, patvirtino, kad ieškovo nuomonė kartais nesutapdavo su jo ir paties direktoriaus nuomonėmis, taip pat ieškovas reikšdavo savo gana kategoriškas nuomones, nepasitenkinimą jam duodamais nurodymais.
Teismas, vertindamas byloje visus surinktus įrodymus ir žodinius paaiškinimus teismo posėdyje, iš esmės sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytais argumentais, kad darnus kolektyvas darbe – tai darbdavio vertybė, todėl natūralu, kad darbdavys siekia, jog kolektyvą sudarytų žmonės, turintys atitinkamą kvalifikaciją (žinias ir gebėjimus) bei charakterio savybes. Šiam siekiui įgyvendinti įstatymo leidėjas ir numatė išbandymo institutą. Pagrindas nutraukti darbo sutartį dėl netinkamo darbuotojo išbandymo rezultato gali būti tik darbuotojo dalykinių savybių neatitikimas įmonėje/įstaigoje keliamiems reikalavimams ir standartams. Šie reikalavimai ir standartai turi būti protingi, proporcingi bei neturi pažeisti DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų darbo santykių teisinio reglamentavimo principų.
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad darbdavys vertino ne tik ieškovo gebėjimą tinkamai atlikti darbo funkcijas, tačiau atsižvelgė ir į išbandymo rezultatus pagal darbuotojo dalykinių savybių kriterijus, jų tinkamumą atliekamoms darbo funkcijoms bei ieškovo gebėjimą tinkamai įsilieti į darbinį kolektyvą. Atsakovo sprendimą atleisti ieškovą iš darbo įtakojo ieškovo nepagarbus ir nedalykiškas bendravimas su įstaigos darbuotojais, direktoriumi, tiesioginiu vadovu.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką, laikytina, kad darbdavys turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo laikotarpio.
Atmestini ieškovo argumentai, kad jo atliekamas darbas buvo reikalingas tik vasaros laikotarpiu. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2019 m. lapkričio 19 d. į (duomenys neskelbtini) darbininko bei (duomenys neskelbtini) etatus buvo priimtas naujas darbuotojas, be to, pateikti įrodymai apie pirktas prekes nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. gruodžio mėnesio patvirtina, kad darželyje nuolat buvo poreikis atlikti tam tikrus statinių priežiūros, remonto darbus (b. l. 31–33, 65-73). Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl darbų sezoniškumo, bet dėl išbandymo sulygtam darbui per numatytą trijų mėnesių terminą neišlaikymo.
Pagal ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus ir atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, ginčo dėl darbo ginčų komisijos skundžiamu sprendimu priteistų netesybų tarp šalių nėra, t. y. ieškovas neginčija priteistų netesybų dydžio, o atsakovas priteistas netesybas sumokėjo ieškovui ir jų priteisimo pagrįstumo neginčijo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Atsakovui esant atsiskaičiusiam su ieškovu bei sumokėjusiam darbo ginčų komisijos nustatyto dydžio netesybas, nėra pagrindo priteisti su darbo santykiais susijusių išmokų.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą atleisti ieškovą pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, todėl ieškinys atmetamas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, kaip darbuotojas, atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismas bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. Z. ieškinį atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr.DGKS-6918 darbo bylose Nr.APS-131-18125 ir Nr.APS-131-19791 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.