Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą, dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pratęstas taikymas priverčiamosios medicininės priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi A. S., padarusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje – (duomenys neskelbtini), kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratesta 2022 m. birželio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų.

2. Vadovaujantis Lietuvos Baudžiamojo Proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino VšĮ Rokiškio psichatrijos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęstimo A. S..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

4. Pagal BK 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tarp kurių ir stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Stacionarinį stebėjimą teismas taiko asmeniui kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai A. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, taikymas. Teismas įvertino visas tinkamam šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje 2022 m. gegužės 19 d. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad per šį laikotarpį A. S. psichikos būsena gerėjanti, bet dar nepakankamai stabili. Strūkturuotoje aplinkoje elgesys neagresyvus, jis laikosi skyriaus vidaus tvarkos taisyklių. Klininkiniame vaizde išlieka afektiniai svyravimai, mąstymo sutrikimai pagal formą ir turinį, sutrikusi impulsų kontrolė, negatyvi psichosimptomika mąstymo, emocijų ir valios sferose. Komisijos metu suvokimo sutrikimus neigia, kliedesių aktyviai neišsako. Nuotaika pakili su disforijos atspalviu, emocijos neadekvačios. Mąstymas paralogiškas, nenuoseklus, rezonuojantis. Kritika ligos bei gydymosi atžvilgiu dalinė, formali. Palaiko ryšį su motina. Komisija rekomenduoja tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

7. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. S., pagrįstai rėmėsi šia gydytojų komisijos išvados aprašomąja dalimi bei teismo posėdžio metu gydančios gydytojos psichiatrės L. F., vienos iš komisijos narių, paaiškinimais, jog A. S. būklė stebėjimo metu išlieka nestabili, bei reikalinga struktūruota aplinka, kad užtikrinti gydymo nepertraukiamumą bei socialiai priimtiną elgesį. Šiuo atveju tiek gydytojų komisija, tiek sveikatos priežiūros įstaigos atstovė – gydytoja psichiatrė L. F. buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti A. S. priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Be kita ko 2022 m. gegužės 12 d. A. S. atlikto smurto rizikos įvertinimo apibendrinime nurodoma, jog smurto rizika šiuo metu yra vidutinė bei gali didėti nesilaikant gydymo sąlygų, vartojant alkoholį. Vadovaujantis BPK 405 straipsnio 2 dalies ir BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas yra įpareigotas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spęsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Taigi, tuo atveju, jei toliau taikant A. S. stacionarų stebėjimą bus pasiekti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslai ar jo sveikatos būklė žymiai pagerės ir kartu sumažės jo socialinis pavojingumas, bus galima spręsti dėl šios rūšies priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo tikslingumo.

9. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti A. S. dar reikalingas priverstinis stacionarinis stebėjimas bendromis stebėjimo sąlygomis, todėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai pratęstas A. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.