- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- II-569-1165/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00361-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- D. V.
institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Ričardui Kiaulakiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. vasario 16 d. 20.40 val., Kaune, Pramonės pr. 20A, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, persirikiuodamas į kitą eismo juostą nesilaikė reikalavimo duoti kelią, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, eismo įvykio dalyviai nenukentėjo. Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjui skirta 80 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. balandžio 11 d. buvo gautas pareiškėjo D. V. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjas savo skundą motyvavo tuo, kad jis nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nepadarė, skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų neatliko ir byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. L. B. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenimis, formuluojamos siekiant išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės dėl jo kaltės sukelto eismo įvykio. Tą patvirtina jo paaiškinimuose ir liudytojos R. V. parodymuose nurodytos aplinkybės. L. B. iškart po eismo įvykio, priėjęs prie jo vairuoto automobilio, balsu pripažino, kad matė jo automobilį priekyje, tačiau tikėjosi, kad jis sustos, o to nesulaukęs, plačioje, dviejų eismo juostų viena kryptimi, gatvėje trenkėsi į jo automobilį savo automobilio priekiniu dešiniu šonu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad važiuodamas tiesia kryptimi, savo juosta, nieko nelenkdamas, nesirikiuodamas, neatlikdamas jokių manevrų, važiuodamas savo juostoje pralenkė kitą važiuojantį automobilį ir gavo švelnų smūgį į galinę kairiąją automobilio dalį. Nustebęs dėl susiklosčiusios situacijos, kartu su kitu automobiliu, tuoj pat sustojo. Pareiškėjui su žmona išlipus iš automobilio, paklausė kitą automobilį vairavusio asmens kas jam atsitiko, kodėl jis taip padarė. L. B. sakė, kad jo automobilį matė, bet galvojo, kad jis sustos ir jį praleis. Kaip suprato, L. B. rikiavosi iš kraštinės kairiosios juostos į jo juostą ir stuktelėjo į jį. Abu ginčijo savo kaltę, todėl buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnas pildęs dokumentus bei aiškinęsis įvykio aplinkybes, pareiškėjo įsitikinimu, nenorėjo klausytis jo paaiškinimų įvykio vietoje, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pareigūnas nesiklausė paaiškinimų ir juos kartojo atvirkščiai nei jis buvo pasakęs. Kai norėjo nueiti į įvykio vietos tašką, jis šūktelėjo, kad to nedarytų, kadangi nėra tinkamai apsirengęs, nevaikščiotų viduryje gatvės, todėl jis negalėjo parodyti to taško. Tarp jų kilo diskusija, kurios metu išsiaiškino, jog matosi punktyrai, tačiau jie nudilę. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnas nurodė, kad punktyrai yra nudilę, tačiau tai dabar nesvarbu, tai bus aiškinamasi vėliau ir į jo paaiškinimus įvykio vietoje visiškai neatsižvelgė. Eismo įvykio schema nubraižyta neteisingai. Eismo įvykio deklaraciją sudarė V. V., pareigūnų automobilyje. E. J. jiems sušalusiems bei pavargusiems, po įvykio praėjus trims valandoms, atnešė pasirašyti eismo įvykio deklaraciją, kurią visi pasirašė, per daug nekreipė dėmesio, kas toje schemoje nupiešta, kadangi maždaug toje vietoje, prieš perėją, pamatė uždėtą kryžiuką. Ar tai yra ant pirmojo ar antrojo punktyro, neturėjo galimybės ramiai išanalizuoti, kadangi visi jau norėjo vykti namo. Pareigūnas E. J. rankoje laikydamas įvykio vietos schemą jau turėjo ir surašytą ir jo paties pasirašytą protokolą, jog jis pažeidė įvairias Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir ANK normas. Abu pasirašytus dokumentus pareigūnas jau turėjo, tai reiškia, kad jau buvo nusprendęs, kad ta schema yra teisinga, nelaukdamas, ar jis ir L. B. ją pasirašys. Po vienos sekundės, kai jo tušinukas atsitraukė nuo eismo įvykio vietos schemos, pareigūnas pranešė, kad įteikia protokolą ir jis yra kaltas, nurodė, kad rašytų paaiškinimą ir jog gavo protokolą. Iš to, kaip pareigūnas nusprendė ir sugebėjo per vieną sekundę surašyti tą protokolą, tikrai akivaizdu, kad jis turėjo išankstinį nusistatymą. Protokolo surašymui duodamas dviejų metų terminas, pagalvojimui yra laiko sočiai, jeigu kyla kažkokių abejonių, pavyzdžiui, prieštaravimai tarp liudytojų, eismo įvykio dalyvių ir vairuotojų paaiškinimų. Jo manymu, tokius ginčytinus klausimus reikėtų spręsti išsamiau ir objektyviau, taip neskubėti. Nustebęs tokiu pareigūno skubėjimu, pareikalavo visos šiuo metu surinktos medžiagos, tačiau pareigūnas labai ilgai atsisakinėjo ją duoti, kaip girdėti garso įraše, savo automobilyje su V. vėliau privačiai už akių vadino jį „kaušu“, keikėsi. Pareigūno išankstinis nusistatymas prieš jį kažkada susiformavo. Nežino kada ir kuo pareigūnui nusikalto, nepatiko. Pareigūnui nebuvo svarbu tai, ką jis kalba, ką matė, kaip vairavo jis pats ir jo žmona liudytoja, kuri taip pat yra parašiusi paaiškinimą, kaip suprato, jam buvo svarbu kuo greičiau išspręsti klausimą, atiduoti dokumentus, atsisveikinti ir 00.16 val. jie išsiskyrė. Taip pat nebuvo išsireikalauti vaizdo įrašai iš UAB „Robidalis“, todėl pats asmeniškai nuvažiavo pasižiūrėti juos. Vaizdo įrašuose matosi taip, kaip viskas buvo. Vaizdo įrašuose matosi kaip jų automobiliai pravažiuoja vienas pro kitą ir po kelių sekundžių sustoja. Viskas ten yra kaip buvo, vaizdo įrašai yra labai svarbi sudedamoji eismo įvykio – nusižengimo tyrimo bylos dalis. Policija jos neieškojo. Prijungė jo paties pateiktą vaizdo įrašą, darytą telefono kamera. Kaip jau komentavo, akivaizdžiai L. B. automobilis važiuoja kraštutine kairiąja eismo juosta, o jis važiuoja kita eismo juosta, pirmąja, tuo metu vidurine, nes dar šalia greitėjimo juosta yra. Prieš L. B. automobilį, kokius keturiasdešimt metrų tolyn, pravažiuoja ta pačia eismo juosta kitas automobilis ir, kai jis yra arčiau, vaizdo įraše matosi, kad jis nevažiuoja susiaurėjimo juosta, o pravažiuoja antrąja eismo juosta ir lygiai ta pačia trajektorija judėjo ir L. B. automobilis, kurį jis pralenkė. Jie važiavo skirtingose juostose, todėl abejotina ar galima tai vadinti lenkimu. „B“ automobilis jo, o „A“ automobilis kaltas. Jis atvažiavo nuo Dainavos poliklinikos, nuo Pramonės pr. esančios parduotuvės „Maxima“, dešinėje pusėje lieka Urmo bazė. Įvažiavo į žiedą, važiavo žiedo pirmąja eismo juosta. Išvažiuodamas iš žiedo, link Saulėtekio, papuolė į trijų juostų kelią. Žiede važiuodamas neprisimena ar liudytojas važiavo prieš jį ar antrąja juosta, bet kai jis išvažiavo iš žiedo, jo juostoje nebuvo jokių automobilių. Daro išvadą, kad liudytojas žiedu važiavo antra juosta. Neprisimena kada L. B. atsirado jo apžvalgos rate. Matė, kad jo juosta yra laisva ir važiavo link perėjos. Priartėjus prie perėjos, buvo su L. B. susilyginęs, beveik jį aplenkęs ir tuomet pajuto jo stuktelėjimą į kairės pusės galinį ratą. Į bylą yra pateikęs vaizdo įrašus, kuriuose vairuoja dienos metu, tačiau lygiai ta pačia trajektorija kaip ir įvykio metu. L. B. važiavo kairiausia juosta – antrąja, jis pats važiavo pirmąja, o greitėjimo juosta nevažiavo niekas. L. B. rikiavosi iš savo juostos į jo juostą. Jis lenkimo manevro neatliko, į L. B. juostą neįvažiavo.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu ir jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė jo netenkinti, kadangi administracinio nusižengimo nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad vasario 16 d. vakarą kartu su vyru, važiavo iš vaistinės, kuri yra parduotuvėje „Maxima“. Važiavo Taikos pr. žiedu, link Pramonės pr., į Saulėtekio pusę. Jie važiavo pirma kelio juosta. Paros metas buvo tamsus, tačiau kelias buvo apšviestas ir sausas, kelio danga sausa. Mašinų aplinkui nebuvo. Išvažiavus iš žiedo, jie važiavo savo puse ir šalia jų važiavęs automobilis trenkėsi jiems į kairę galinę mašinos dalį. Jie sustojo, kaip jai tuo metu atrodė, kad kito automobilio vairuotojas jų nematė. Vaikinas vairavo ir jis sakė, kad jis matė juos priekyje, bet galvojo, kad jį praleis. Jis trenkėsi atvažiavęs iš kairės kelio pusės, iš antros juostos. Žiedu važiavo pirma kelio juosta. Pati yra vairuojanti ir žino kas yra greitėjimo juosta. Žiede greitėjimo juostos nėra. Tie, kurie atvažiuoja nuo bazės, tie turi praleisti. Vaikinui pasirodė, kad jie iš bazės turėtų atvažiuoti. Išsukant iš žiedo matė, kad šalia važiuoja mašina. Vaikinas buvo lygiagrečiai jų, iš kairės pusės. Pamatė vaikiną beišvažiuojantį iš žiedo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1995 m., nepertraukiamai vairuoja automobilį nuo 1998 m. Neišvažiavo pareiškėjas į greitėjimo juostą. Vairuojant vyrui, stebėjo aplinką, visada taip daro. Kelias buvo tuščias. Daro išvadą, kad kitas automobilis juos pasivijo. Tuo metu automobilio žiede nebuvo. Važiuojant kelias buvo tuščias, žiede kitų automobilių nebuvo. Pastebėjo išvažiuojant iš žiedo mašiną kairėje. Savo raštišką paaiškinimą tvirtina. Jie nevažiavo greitėjimo juosta, važiavo savo juosta. Sustojo dešinėje pusėje, kelkraštyje. Vairavimo teises laikė kartu su pareiškėju ir vairuotojo pažymėjimą su pareiškėju gavo tais pačiais metais. Smūgį tarp automobilių pajuto. Buvo stuktelėjimas į kairę pusę, visiškai prie perėjos.
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad tarnybos metu, važiavo Pramonės pr. pro šoną ir pamatė du stovinčius automobilius su įjungtu avariniu signalu. Sustojus ir priėjus prie jų, vairuotojai nurodė, kad įvyko eismo įvykis. Vairuotojai nurodė, kad važiavo žiedine sankryža Pramonės ir Taikos pr. Važiavo vienas paskui kitą ir tuo metu vienas automobilis apvažinėjo iš dešinės kitą automobilį, vėliau įvyko eismo įvykis. Buvo braižyta eismo įvykio schema, ją braižė, jeigu neklysta, jo kolegė V.. Eismo įvykio vietą abu vairuotojai nurodė. Pasirašė abu vairuotojai ir buvo supažindinti su eismo įvykio schema, ją pasirašė. Mano, kad pamena gerai. Tuomet buvo naudotos kūno kameros, yra vaizdo įrašai. Asmuo ėjo į gatvę, paaiškinti norėjo daugiau. Vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio schemos, kur buvo susidūrimo vieta. Kiek pamena, abu vairuotojai nurodė tą pačią susidūrimo vietą. Kiek atsimena, abu vairuotojai važiavo Pramonės pr. link Muravos sankryžos. Pramonės pr. žiedu vienas automobilis važiavo pirma juosta paskui kitą, tuomet gale važiuojantis automobilis apvažinėjo priekyje esantį automobilį iš dešinės, tuo metu, kai bandė keisti eismo juostą, automobiliai susidūrė. Salėje esančio asmens (pareiškėjo) automobilis važiavo iš galo. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas atlikus visus veiksmus – nubraižius eismo įvykio schemą, padarius fotonuotraukas. Eismo įvykio schema buvo braižoma dar, pasirašius ant jos, buvo įteiktas protokolas. Prieš pasirašant schemą buvo surašytas protokolas. Vairuotojai buvo surašę paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, tuomet jau buvo atlikti visi matavimai ir eismo dalyviai buvo nurodę eismo įvykio susidūrimo vietą. Iš bendrų duomenų buvo aišku. Išankstinio nusistatymo D. V. atžvilgiu neturėjo. Išsakė žodžius „kaušas, b...necenzūrinis žodis“ D. V. atžvilgiu tarnybiniame automobilyje, pašaliniai asmenys negirdėjo. Jis nei vieno, nei kito vairuotojo nepažįsta, nei asmeniškai, nei iš darbo, pirmą kartą matomi asmenys. Neturėjo išankstinio nusistatymo nei prieš vieną vairuotoją. Tai nėra gražus poelgis. Su kitu vairuotoju buvo keleivis, bet paaiškinimas nebuvo paimtas įvykio vietoje, nes asmuo buvo rusakalbis, o rusiškai nei jis, nei kolegė nemokėjo. L. B. sakė, kad moka rusiškai labai minimaliai, tai buvo jo kolega ir jį vežė namus. Rašė tarnybinį pranešimą, jį patvirtina. Jeigu pareiškėjas nebūtų pasirašęs eismo įvykio schemos, tai administracinio nusižengimo protokolą įteikęs vis tiek būtų. Paaiškinimo viso neatsimena, bet pareiškėjas fiziškai nurodė eismo susidūrimo vietą, ar pačiam paaiškinime paminėjo, negali pasakyti, bet fiziškai parodė. Pareiškėjas nedėvėjo liemenės, todėl į gatvę neleido, bet buvo nuėjęs iki vietos.
Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, kaip braižė eismo įvykio schemą. Braižė schemą taip, kaip stovėjo automobiliai jiems atvykus bei pakalbėjus su vairuotojais, išklausius eismo įvykio aplinkybes. Abu eismo įvykio dalyviai nurodė vienodą eismo įvykio vietą. Su abiejais dalyviais stovėjo ant šaligatvio, netoliese eismo įvykio vietos. Neatsimena ar kuris nors dalyvis ginčijo. D. V. pasakojo viską – kaip, iš kur ir į kur važiavo. Sakė važiavo iš parduotuvės „Maxima“ pirma eismo juosta paskui automobilį „Volkswagen“. Pareiškėjas lyg vairavo „BMW“ ir išvažinėjo iš žiedo tapačia eismo juosta. Apvažiavo automobilį iš greitėjimo juostos. Jis teigė, kad išvažiavo į dešinę pusę, o tai yra greitėjimo juosta. Abu apklausinėjo įvykio dalyvius, neatsimena, kuris dalyvių klausinėjo daugiau. Abu dalyviai tiksliai pasakė, kur įvyko susidūrimas, o ar atsistojo ant gatvės – neprisimena. Jai ir E. J., pareiškėjas D. V. nurodė aplinkybes. Konkrečiai neprisimena, tačiau galimai pareiškėjas nurodė, kad apvažiavo automobilį važiuodamas iš žiedo per dešinę pusę, kur yra greitėjimo juosta. Kaip braižyti schemą tarėsi su E. J.. Pareigūnai pasidalina darbais, ji apsiėmė braižyti schemą, E. J. darė kitą darbą, šiuo atveju surašinėjo protokolą. Ji kūno kamerą turėjo, ji veikė tuo metu, kai bendravo su dalyviais, o automobilio viduje buvo išjungus kamerą. Abu aiškino, kad važiavo pirma eismo juosta žiede, atvažiuodami nuo Pramonės pr. Išvažinėjo taip pat pirma juosta ir, kaip teigė L., aiškindamas įvykio aplinkybes, D. buvo jam iš dešinės. L. nematė jo žiede, kad važiuoja iš paskos. L. galvojo, kad gal atvažiavo D. ne nuo Pramonės pr., o nuo Ateities pl. Iš žiedo išvažinėjo, kaip teigė, pirma eismo juosta. D. apvažiavo L. automobilį ir atsidūrė greitėjimo juostoje. Neatsimena tiksliai kaip pasakojo, bet žino, kad paaiškinime rašė, kad išvažiavo į greitėjimo juostą. D. sakė, kad apvažiavo L. automobilį. Jau įvažiavus į Pramonės pr. už žiedo. Tuo metu, kai aiškinosi įvykio aplinkybes, punktyrai buvo, bet jie buvo pablukę. Punktyrus buvo galima įžiūrėti.
Liudytojas N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare apie 21 val. kolega, su kuriuo dirbo jį vežė namo. Žiede prie Urmo bazės, jie susidūrė su jaunu žmogumi. Jie važiavo tiesiai, buvo žiedas, kitas automobilis skubėjo, norėjo juos aplenkti, važiavo 50-55 km/h. greičiu. Jaunas žmogus juos lenkė ir nuvažiavo toliau pats sau vienas. Jis galėjo palaukti, bet nusprendė juos lenkti. Paskui dialogas, pasiaiškinimas su policija. Žiedu važiavo tiesiai, išvažiavus iš žiedo, žmogus juos užkirto priekyje. Paskutinį ką matė, tai kai kolega pasakė „atsargiai“. Pasuko galvą ir pamatė susidūrimą. Jie važiavo dešine eismo juosta. Kelio ženklinimas ant kelio galimai matėsi. Dvi juostos buvo, jų juosta iš dešinės. Pas žmogų buvo viena nuomonė, pas juos kita. Pabendravę nusprendė kviesti policiją. D. V., išlipęs iš automobilio, galimai paklausė kur jie važiuoja. Žiede važiavo dešine juosta. Važiavo tapačia juosta, juostos nekeitė. Nepastebėjo, kad atsiranda dar viena (greitėjimo) juosta. L. pasakojo policijai savo versiją kaip įvyko eismo įvykis. Tuo metu buvo mašinoje, todėl negali papasakoti, ką L. pasakojo. Iš mašinos jis buvo atėjęs, bet jie kalbėjo lietuvių kalba. Parodyta eismo įvykio schema, apvaliu apskritimu pažymėta vieta, atitinka automobilių susidūrimo vietą. Jis pats neturi vairuotojo pažymėjimo. L. pažįsta gal pusę metų, kartu dirbo, yra kaimynai. (Liudytojas eismo įvykio schemoje parodė, kad važiavo pirmąja eismo juosta bei patvirtino, kad įvykio vieta nurodyta teisingai).
Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su N. važiavo namo po darbo, Taikos pr. žiedu. „BMW“ automobilis nemažu greičiu juos bandė aplenkti pro dešinę pusę ir taip kabino jų automobilį. Jie buvo išvažiavę iš Taikos pr. žiedinės sankryžos ir važiavo pirma juosta. Dar jiems po kaire buvo antroji juosta ir jų dešinėje buvo dar viena papildoma juosta, kuri baigėsi ir jeigu nėra vietos reikia pristabdyti ir juos praleisti. Ties tuo kelio susiaurėjimu įvyko eismo įvykis. Kai važiavo ties ta vieta, pirma juosta, „BMW“ automobilis netilpo ir su savo galine kaire arka kliudė jų dešinį priekinį sparną. N. sėdėjo šalia jo, nebuvo laiko jam kažko pasakyti. Po to, abu automobiliai sustojo ir pradėjo aiškintis. Įvykus įvykiui iškart sustojo. Kol atvyko policija iš tos vietos nejudėjo. Išlipę iš automobilio kalbėjo apie situaciją, kas kaltas, kitas vairuotojas turėjo savo versiją, tada ėjo atgal žiūrėti kokios yra juostos ir kelio ženklai. Jų nuomonės visiškai nesutapo, todėl turėjo kviesti policiją. Iš pradžių galvojo, kad D. V. važiavo Ateities pl., kadangi jis lenkė per dešinę pusę ir jį kliudė, tačiau jis paskui pats pasakė, kad važiavo iš paskos ir norėjo juos aplenkti, nes pagal jį, jie vilkosi, ir todėl jis lenkė juos ne tuščia antra eismo juosta, o per dešinę pusę, kur nėra kelio eismo juostos. Atvykus policijai jis sugalvojo nauja versiją, kad jie važiavo antra eismo juosta, o D. V. pirmąja ir jie trenkėsi į jį. Iki atvykus policijos pareigūnams, D. V. kelis kartus pripažino, kad kairė eismo juosta buvo tuščia. Jis visą laiką važiavo pirma eismo juosta. Eismo įvykio schemoje įvykio vieta yra pažymėta teisingai. D. V. antra versija pasiteisino, kad jis į jį trenkėsi, bet tai yra neteisinga versija. Jie iškart kalbėjosi apie tai, kad jis važiavo pirma juosta, o pareiškėjas iš dešinės esančia juosta, kuri baigėsi ir kliudė jo automobilį. Iškart aptarė tą situaciją, dar iš D. buvo įžeidžiantis gestas, kad „jūs gal advokatas“. Jie pasiaiškino, nebuvo aiški situacija, ėjo atgal prie žiedo, kur matosi kelio eismo juostos, nes automatiškai toliau sustojo. Bandė aiškintis prie kelio ženklų situaciją. Gal sakė ir „gal jūs ekspertas“, bet kreipėsi įžeidžiančiai, tiksliai neprisimena. Išvažiavęs iš žiedo važiavo pirmąja eismo juosta. Išvažiavus iš žiedo, yra trys eismo juostos, jis važiavo labiau per vidurį, eismo įvykis įvyko arčiau dešinio kelkraščio, nes baigėsi greitėjimo juosta. Kelio juostos yra apsitrynusios, tą aptarė ir su policijos pareigūnais kartu, ir kartu pareiškėjui parodė juostas ir ženklus, kuriais pareiškėjas turėjo vadovautis. Juostos matosi, visi nauji dalykai matosi geriau, aiškiau, bet jos tikrai matosi. Neprisimena ar pareiškėjas stovėjo visą laiką ant šaligatvio ar buvo nuėjęs. Kelio ženklai yra išvažiavus iš žiedo, sutampa su kelio juostų ženklinimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Šioje administracinio nusižengimo byloje D. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2024 m. vasario 16 d. 20.40 val., Kaune, Pramonės pr. 20A, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, persirikiuodamas į kitą eismo juostą nesilaikė reikalavimo duoti kelią, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, šiais veiksmais pažeisdamas KET 9, 101, 104 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, 4) draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus KET 112 punkte nurodytus atvejus. KET 112 punkte nustatyta, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą (persirikiuoti į gretimą eismo juostą), duodamas kelią juo važiuojančioms arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančioms transporto priemonėms.
Pareiškėjas nepripažįsta savo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodydamas, kad jis minėto nusižengimo nepadarė ir skundžiamame nutarime nurodytų veiksmų neatliko, o byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek ir teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis važiavo nuo Pramonės pr. esančios „Maxima“ parduotuvės, o įvažiavęs į žiedinę sankryžą važiavo pirmąja eismo juosta. Jis nieko nelenkė ir nesirikiavo, tačiau pajuto kito automobilio stuktelėjimą į jo automobilio kairės pusės galinį ratą. Jo teigimu, L. B. važiavo antrąja kelio juosta, o jis pats pirmąja ir L. B. rikiavosi iš savo juostos į jo juostą. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškėjas. Vis dėlto, tai paneigia kitų liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas E. J. nurodė, kad iš eismo dalyvių paaiškinimų suprato, jog vairuotojai važiavo Pramonės pr. link Muravos sankryžos. Automobiliai važiavo pirma juosta vienas paskui kitą, tuomet gale važiuojantis automobilis apvažinėjo priekyje esantį automobilį iš dešinės pusės ir automobiliai susidūrė. Liudytoja V. V. nurodė, kad eismo įvykio schemą nubraižė pagal tai, kaip stovėjo automobiliai jiems atvykus bei pakalbėjus su vairuotojais, išklausius eismo įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje abu eismo įvykio dalyviai nurodė vienodą eismo įvykio vietą. Iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų suprato, kad D. V. apvažiavo L. B. automobilį iš dešinės pusės ir taip atsidūrė greitėjimo juostoje. Liudytojas N. D. nurodė, kad jų automobilis važiavo tiesiai, dešine eismo juosta, o kitas automobilis jų automobilį užkirto priekyje. Liudytojas L. B. parodė, kad „BMW“ automobilis nemažu greičiu bandė jį aplenkti pro dešinę pusę ir tokiu būdu kliūdė jo vairuojamą automobilį. Iš pradžių galvojo, kad D. V. važiavo Ateities pl., kadangi jis lenkė jo automobilį pro dešinę pusę, tačiau D. V. paskui jam pats pasakė, kad važiavo iš paskos ir norėjo juos aplenkti, kadangi jie važiavo per lėtai.
Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde, o po to ir teismo posėdyje nesutiko su skundžiamu nutarimu, neigė savo kaltę ir iš esmės kartojo tas pačias aplinkybes, kad jis eismo įvykio metu važiavimo krypties nekeitė ir važiavo savo eismo juosta, o eismo įvykis įvyko dėl L. B. vairuojamo automobilio kaltės, kadangi jis įvažiavo į eismo juostą, kurioje važiavo pareiškėjas. Būtent šioje dalyje pareiškėjo nurodyta įvykio versija išsiskyrė nuo skundžiamame nutarime nustatytų aplinkybių ir byloje esančių jas patvirtinančių duomenų. Teismo posėdžio metu buvo detaliai ištirti pagrindiniai bylos įrodymai, vienareikšmiai pagrindžiantys pareiškėjo kaltę, o svarbiausi jų – liudytojo L. B. parodymai teismo posėdyje, kuriuos nuosekliai patvirtino ir byloje esantis kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas, užfiksuotas Kaune, Pramonės pr., išvažiuojant iš Taikos pr. bei Pramonės pr. žiedinės sankryžos. Šie bylos duomenys aiškiai ir vienareikšmiai patvirtina skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo atsiliepime bei teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, su kuriais visiškai sutinka ir teismas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas aplenkė liudytojo vairuojamą transporto priemonę iš dešinės pusės, t. y. per greitėjimo juostą, dėl ko abu eismo dalyviai, pasibaigus greitėjimo juostai, atsidūrė toje pačioje eismo juostoje ir susidurė. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė imperatyvų įstatyme numatytą draudimą duoti kelią kitai transporto priemonei persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį bei sukėlė pavojingą situaciją kelyje. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas akcentavo, kad eismo įvykio schemą pasirašė su ja išsamiai nesusipažinęs, kadangi buvo pavargęs, vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė vertinama kritiškai. Neabejotina jog pareiškėjas, kaip asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, tinkamai suvokia procesinių dokumentų svarbą ir jų patvirtinimą parašu, be kita ko, iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog artimu schemos pasirašymui metu jis nuosekliai ir išsamiai dėstė savo reikalavimus jam duoti susipažinti su surinkta medžiaga – kito eismo įvykio dalyvio paaiškinimais, iš ko spręstina, kad pareiškėjas buvo aktyvus, gindamas savo teises bei teisėtus interesus ir turėjo visas galimybes, nepaisant savo nuovargio ar prastų oro sąlygų, išdėstyti savo nesutikimą su pateikta eismo įvykio vietos schema. Nesutikdamas su eismo įvykio schema pareiškėjas turėjo teisę, kuri asmeniui, kaip jau minėta, turinčiam teisinį išsilavinimą, yra žinoma, jos netvirtinti savo parašu, o atvykti į Instituciją ir su ja tinkamai susipažinti ar pateikti pastabas dėl jos. Be kita ko, kiti du eismo įvykyje dalyvavę asmenys – liudytojai L. B. ir N. D. ją patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Iš minėtų aplinkybių ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas tuo metu neatkreipė dėmesio į sudėtingą eismo juostų išsidėstymą toje kelio dalyje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pareiškėjas ne kartą pažymėjo, jog toje kelio atkarpoje yra pablukusios kelio ženklinimo linijos, kurios skiria greitėjimo juostą. Pažymėtina, jog iš byloje esančių foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. 515, nurodantis dešinės eismo juostos pabaigą (administracinės b. l. 26–27). KET 8 punkto nuostatos numato, jog jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nepaisant galimai pablukusio kelio ženklinimo, pareiškėjui, kaip atsakingam eismo dalyviui, turėjo būti suprantamos šio kelio ženklo nepaisymo pasekmės. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, todėl automobilio vairuotojas, dalyvaudamas eisme, privalo elgtis atsargiai ir pagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Iš surinktų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjui atliekant lenkimo manevrą, pareiškėjo valdytas automobilis susidūrė su liudytojo vairuojamu automobiliu, ko pasėkoje ir įvyko eismo įvykis. Šių pagrindinių tiesioginių bylos įrodymų pakanka pagrįsti pareiškėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir paneigti jo pasirinktą gynybinę versiją apie eismo įvykio eigą.
Pareiškėjas nurodė norėjęs teikti papildomus paaiškinimus, tačiau to padaryti jam nebuvo leista. Patikrinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, nustatyta, kad viso proceso metu jis buvo aktyvus proceso dalyvis, byloje yra ne vienas jo paaiškinimas dėl kilusio eismo įvykio, taip pat nėra jokių duomenų, jog vienu ar kitu būdu būtų apribota jo teisė teikti prašymus, skundus. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jis buvo priimtas dalyvaujant pačiam pareiškėjui, jis buvo su juo supažindintas pasirašytinai iškart po jo priėmimo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo metu priimtu sprendimu, pateikdamas savo subjektyvią nuomonę ir vertinimus apie tyrimo eigą, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Kaip minėta, visi pareiškėjo prašymai buvo įvertinti, be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjui nebuvo sukliudyta apskųsti policijos įstaigos priimtą nutarimą teismui, skunde išdėstant paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, nurodant nesutikimo su priimtu nutarimu argumentus, dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą, teikti paaiškinimus, prašymus teismui. Teismo vertinimu, tokiu būdu pareiškėjas realizavo savo teises būti išklausytam, teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, bei teisę į gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog į eismo įvykį atvykęs pareigūnas savo automobilyje kalbėdamas su kolege, pareiškėją vadino „kaušu“, taip pat keikėsi bei nenorėjo klausytis jo paaiškinimų. Anot pareiškėjo, toks pareigūno elgesys rodo išankstinį nusistatymą prie pareiškėją. Teismas su tokia pozicija nesutinka, kadangi jokių objektyvių įrodymų, kad minėtas pareigūnas būtų šališkas pareiškėjo atžvilgiu, byloje nėra. Vien tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu apklausiamas nurodė, kad bendraujant su pareigūnu, pastarasis negražiai, nemandagiai kalbėjo, nerodo jo išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją. Pats pareigūnas teisme nurodė, kad šie jo veiksmai niekaip neįtakojo jo sprendimo dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks pareigūno elgesys jo atžvilgiu būtų tendencingas, o ne vienkartinio pobūdžio. Netikėti tokiais, liudytoju apklausto pareigūno paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, o objektyvių, tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų, negalėjo pateikti ir pats pareiškėjas. Taigi, teismo manymu, aptartos aplinkybės nerodo, kad į eismo įvykio vietą atvykęs pareigūnas buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu.
Nors pareiškėjas skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nebuvo įvertinta nemažai aplinkybių, teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija atliko ANK 593 straipsnyje numatytus jos kompetencijai tiriant administracinį nusižengimą priskirtus veiksmus. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareigūnas, atvykęs į eismo įvykį bei Institucijos atstovas, priėmęs skundžiamą nutarimą, vertindamas surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Skunde pateikiami samprotavimai apie netinkamą įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.
Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas sutinka su išvada, kad D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Priimdama skundžiamą nutarimą Institucija vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.