- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2-44-180/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01387-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5309-560/2016 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad teisėjos A. Bukavinienė, S. Rudėnaitė ir D. Vasarienė, nagrinėdamos bylą, tyčia, kaltais neteisėtais veiksmais padarė jai neturtinės žalos, prašė ją atlyginti, priteisiant 675 000 Eur iš atsakovės Lietuvos valstybės. Trečiaisiais asmenimis nurodė paminėtas teisėjas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojęs nurodyti, kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su, jos manymu, teisėjų neteisingai išnagrinėta byla; kokiais kriterijais remiantis yra prašoma atlyginti būtent tokio dydžio neturtinę žalą; pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį; nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų kodus, pašalinti trečiuosius asmenis.Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, nes ji, teismo įsitikinimu, nepašalino visų teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų (CPK 115 str. 3 d.).
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė A. O. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos ieškinį priimti.Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ji (ieškovė) pašalino visus ieškinio trūkumus, o pirmosios instancijos teismas priimti ieškinį atsisakė nepagrįstai, net nenurodęs konkrečių nepašalintų trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 138 str.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CK nustatyta tvarka (CPK 138 str., 115 str.). Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir patikslinto ieškinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kurie, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo formalūs ir neesminiai. Be to, sutinkama su apeliante, kad teismas skundžiamoje nutartyje pasielgė formaliai, nenurodęs konkrečių, nepašalintų ieškinio trūkumų, dėl kurių tolesnis bylos procesas negalimas. Tokia teismo nutartis yra akivaizdi kliūtis apeliantei sužinoti apie jos netinkamai įvykdytą procesinę (CPK 6, 8, 13 str.). Iš ieškinio turinio sprendžiama, kad apeliantės jame suformuluotas reikalavimas atsakovui konkretus ir aiškus; nurodyta tiksli prašoma priteisti pinigų suma bei konkretūs asmenys, jų veiksmai, dėl kurių tokia žala atsirado. Nors nurodytų teisėjų neteisėti veiksmai nebuvo apibūdinti tiksliai, sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to negalima ieškinio priimti ir nagrinėti bylos iš esmės nėra pagrindo. Ieškovė esmę ieškinyje išdėstė. Civilinis procesas yra grindžiamas šalių rungimosi, dispozityvumo principais (CPK 12, 13 str.), kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Be to, šalys ir teismo proceso metu turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, padidinti arba sumažinti savo reikalavimus (CPK 42 str.). Tik teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, proceso operatyvumo principu (CPK 2 str.). Pagrįstas ieškinys ar nepagrįstas, tenkintinas visiškai ar iš dalies, ar netenkintinas, teismas nustato įvertinęs įrodymų visetą, jų pakankamumą, leistinumą išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 177, 178, 179, 185 str.).Ieškovė yra nurodžiusi savo asmens kodą, o vien ta aplinkybė, kad ieškinyje nebuvo pašalinti tretieji asmenys – teisėjos, netrukdo bylos nagrinėjimui iš esmės, nes teismas, nustatęs, kad tokių asmenų teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas įtakos neturės, turi teisę pats pašalinti šiuos asmenis iš bylos (CPK 47 str. 5 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio, tuo labiau, nutartyje nenurodęs konkrečių nepašalintų ieškinio trūkumų.Pirmosios instancijos teismo skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus ieškinio turinį ir pažeidus ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias CPK normas, dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta. Nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduot ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.