Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-496-568/2011 pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui L. A. dėl nuomos teisinių santykių pripažinimo, įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei I. A., trečiajam asmeniui L. A. dėl iškeldinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisių į savivaldybei priklausančias patalpas, esančias tame pačiame nekilnojamojo turto objekte, kurio likusi dalis yra išnuomota ieškovei kaip gyvenamoji patalpa. Vadovaujantis CK 4.262 str., nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi išsamiais ir teisingais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 11-13, t. 1) turinio, ginčo pastatas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog patalpos nėra išskirtos į savarankišką nekilnojamojo turto objektą, nepaneigia atskirų statinio dalių tikslinės paskirties. Duomenų apie tai, jog ši paskirtis būtų ginčijama laikantis nustatytų procedūrų, byloje nėra. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, atsakovė pripažįsta, jog ieškovės sutuoktiniui, kurio teisių perėmėja yra ieškovė, buvo duotas leidimas naudotis ginčo patalpomis kaip pagalbinėmis, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo dėl atitinkamo įrašo gyvenamosios patalpos pase autentiškumo. Nėra byloje ginčo ir dėl to, jog ginčo patalpos po jų atlaisvinimo 1982 m. dėl jų avarinės būklės negalėjo būti išnuomojamos (tai numatė nuo 1982 m. iki 1998 m. galiojusio Butų kodekso 42 str. 3 d.). Būtent dėl pastarosios priežasties jos buvo išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, t.y. jų neliko sąraše patalpų, siūlytinų išnuomoti kitiems asmenims, atsižvelgiant į teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas pretendentų eiles. Tačiau pastarasis veiksmas negali būti vertinamas kaip patalpos naudojimo tikslinės paskirties pakeitimas. Tiesiog, nesant imperatyvaus draudimo, patalpomis buvo leista laikinai naudotis kitais tikslais. Analogiškais pagrindais atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog naudojamos kaip pagalbinės ginčo patalpos tapo ieškovės nuomojamų patalpų priklausiniu. Vadovaujantis CK 4.19 str. 1 d., priklausiniu laikomas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas. Nagrinėjamu atveju ginčo patalpos, pašalinus jų avarinį statusą, gali būti naudojamos savarankiškai, todėl pripažinti jas priklausiniu nėra pagrindo (CK 4.19 str. 2 d.). Leidimas naudotis patalpomis negalėjo sukurti ieškovei ar jos šeimos nariams jokių teisėtų lūkesčių dėl nuomos santykių atsiradimo, kadangi jie negalėjo nesuvokti patalpomis gavę naudotis būtent dėl tos priežasties, jog jų nuoma yra negalima. Kitas svarbus momentas, paneigiantis ieškovės argumentą dėl faktinių nuomos santykių atsiradimo, yra susijęs su esminiu nuomos santykių bruožu - atlygintinumu (CK 6.477 str. 1 d., 1964 m. CK 297 str.). Neatlygintinas naudojimasis daiktu turint savininko leidimą gali būti vertinamas kaip panaudos teisinis santykis, tuo tarpu nuomos santykiams kvalifikuoti yra būtinas susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo faktas. Dėl nurodytų aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas dėl to, jog jis nebuvo apskaičiuojamas. Nuomos mokestis nebuvo mokamas dėl to, jog patalpos negalėjo būti išnuomotos, nebuvo susitarimo dėl nuomos teisinių santykių, o kartu ir pagrindo nuomos mokesčiui skaičiuoti. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas dėl to, jog patalpos buvo įtrauktos į grąžintinų patalpų sąrašą, priešingai nei teigia ieškovė, ne patvirtina, bet paneigia faktinių nuomos santykių atsiradimo galimybę, t.y. ne mokesčio nebuvo galima skaičiuoti egzistuojant faktiniams nuomos santykiams, o patys nuomos santykiai iš esmės buvo negalimi. Kaip nesusijęs su byloje nagrinėjamu ginču atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė ir jos šeima ginčo patalpas prižiūrėjo, investavo į jų remontą. Šis argumentas gali būti vertinamas sprendžiant patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau neturi ir negali turėti jokios įtakos susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimui. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame sprendime, teisiniam situacijos vertinimui yra reikšminga ir aplinkybė, jog prašoma pakeisti nuomos sutartis buvo sudaryta jau bylos nagrinėjimo metu. Pradinį ieškinį nagrinėjamoje byloje padavė ieškovės vyras, ieškovė į bylą įstojo tik po jo mirties, ir jau bylos nagrinėjimo metu pasirašė naują sutartį su atsakove, pagal kurią ji tapo pagrindine nuomininke. Įvertinus šios sutarties pasirašymo aplinkybes dėmesys atkreiptinas į tai, jog šalia sutarties šalies pakeitimo buvo patikslintas ir sutarties objektas, kitaip įvardinta išnuomojama nekilnojamojo turto objekto dalis ir atskiros tą dalį sudarančios patalpos. Nei ankstesniame sutarties tekste, nei dabar galiojančiame nebuvo jokių užuominų apie papildomas nuomininkų teises, susijusias su likusiąja nekilnojamojo turto objekto dalimi, todėl ieškovės argumentas, jog buvo nepagrįstai susiaurintos jos sutartinės teisės, atmestinas kaip nepagrįstas. Šį argumentą paneigia ir pats faktas, jog ir iki ieškovės pasirašytos sutarties sudarymo teisme buvo reiškiamas reikalavimas dėl dar ieškovės sutuoktinio pasirašytos sutarties patikslinimo, tuo pačiu pripažįstant, jog ir ta sutartimi nebuvo susitarta dėl teisių į joje nenurodytas patalpas. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, savivaldybei priklausančių patalpų nuomos klausimai išsamiai reglamentuojami teisės aktų, ieškovės teisme reiškiami reikalavimai yra susiję su siekiu naudotis dvejomis savarankiškomis patalpomis, kurios gali būti naudojamos kaip socialinis būstas, todėl, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių ilgą laiką avarinė padėtis nebuvo šalinama ir ginčo patalpos nebuvo suteikiamos kitiems asmenims, jų priverstinis išnuomojimas ieškovei pažeistų ne tik atsakovės, bet ir eilėje gauti socialinį būstą laukiančių asmenų interesus. Pripažinus, jog teisiniai nuomos santykiai dėl ginčo patalpų tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė, spręstinas patalpomis besinaudojančių asmenų iškeldinimo klausimas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji patalpomis naudojasi teisėtai, nes turi tam leidimą. Pripažinus naudojimąsi turtu turint tam savininko leidimą faktiniais panaudos teisiniais santykiais, jiems taikytina CK 6.642 str. 1 d. norma, pagal kurią toks teisinis santykis nutraukiamas informavus prieš tris mėnesius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dar 2009 m. spalio 27 d. raštu (b.l. 16, t. 1) ieškovės sutuoktinis buvo informuotas apie tai, jog leidimas naudotis patalpa atšaukiamas ir jis privalo patalpą atlaisvinti. Tolesnis naudojimasis šia patalpa vertintinas kaip savavališkas, todėl priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės ir trečiojo asmens iškeldinimo buvo patenkintas pagrįstai.

Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.