Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2016-12-18, apie 17.10 val. Kaune, Jonavos g. – Islandijos pl., vairuodama automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, priešų pradėdama važiuoti sankryžoje neįsitikino, kad tai daryti saugu, supaniojusi pavarą pradėjo staiga važiuoti atbula, dėl ko nesuvaldžiusi automobilio atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po įvykio iš karto nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos, su kitu vairuotoju nesutarusi ir nepranešusi apie įvykį policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad kalta prisipažįsta, galvojo, kad atsitrenkė į bortelį. Niekas iš kitos mašinos neišlipo, todėl išvažiavo.

Liudytojas R. R. parodė, kad vairuotoja galėjo pajusti, jog kliudė jo automobilį, nes mašina pajudėjo, buvo garsas. Kreipėsi į draudimą, apžiūrėjo ekspertas, automobilį suremontavo, tačiau žalos dydžio pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų pažeidimų faktą ir R. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 4), R. R. paaiškinimas (b. l. 6), B. M. paaiškinimas (b. l. 7), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Jonavos g., bei nurodyti automobilio apgadinimai (b. l. 8), automobilio fotonuotraukos (b. l. 9-14), transporto priemonės SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad apgadinimų pobūdis atitinka automobilio Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, kadangi apgadinimai smūginio pobūdžio, vairuotoja kontaktą turėjo jausti (b. l. 15).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. 2016-12-18, apie 17.10 val. Kaune, Jonavos g. – Islandijos pl., vairuodama automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, priešų pradėdama važiuoti sankryžoje neįsitikino, kad tai daryti saugu, supainiojusi pavarą pradėjo staiga važiuoti atbula, dėl ko nesuvaldžiusi automobilio atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po įvykio iš karto nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos, su kitu vairuotoju nesutarusi ir nepranešusi apie įvykį policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219, 222 punktų reikalavimus, tai yra padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ir ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš ANK 423 straipsnio matyti, kad KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones (ANK 423 str. 1 d.) arba neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 423 str. 2 d.). Taigi, kiti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti KET pažeidimų atvejai, kuriais apgadinama kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė, ANK dekriminalizuoti, todėl teisena už eismo įvykio metu padarytą svetimo turto sugadinimą negalima ir nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 6 p.).

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 600 iki 850 eurų (asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones), taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju ANK numato švelnesnę atsakomybę, nes nebegalima skirti administracinio arešto, taip pat mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, taip pat, specialiosios teisės atėmimas nėra privalomas. Todėl veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

R. J. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Atsižvelgiant į tai, kad yra lengvinančių, o sunkinančių atsakomybę nėra, prisipažino padarius pažeidimą, nukentėjusysis nuostolių neturėjo, nes padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, R. J. skirtina nuobauda, numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, papildomos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikant (ANK 25 straipsnis, 28 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 426 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinio nusižengimo teiseną R. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukti, kadangi panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064131796.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.