Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-465-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
2A-465-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
G. M., A. M.
Advokatai
Algimantas Raškevičius
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėja V. Jokubauskienė Civilinė byla Nr. 2A-465-372/2009
Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 42.10.; 44.5.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovui S. V., ieškovo atstovui advokatui Algimantui Raškevičiui, atsakovei G. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-15 sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovėms G. M., A. M. dėl skolos atlyginimo ir atsakovių G. M., A. M. priešieškinį ieškovui S. V. dėl namų valdos aplinkos atstatymo į pirmykštę padėtį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. V. ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovių G. M. ir A. M. solidariai 14173,80 Lt skolos; 2) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis su J. M. 2007 m. pavasarį sutarė, jog pirks J. M. nuosavybės teise priklausantį gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) ir žemę aplink jį už 100000 Lt. 2007-06-30 ieškovas J. M. kaip rankpinigius įdavė 10000 Lt, surašant rankpinigių perdavo sutartį dalyvavo R. M. ir L. G.. Ieškovo teigimu, po to jis pradėjo aplinkos tvarkymo darbus, reikėjo keisti vamzdyną, nes buvo trūkę vamzdžiai, todėl kiemą iškasė, išrovė krūmus ir medžius. Visi šie darbai buvo suderinti su šeimininku J. M.. Kadangi nebuvo sutvarkyti namo paveldėjimo bei žemės dokumentai J. M. vardu, buvo daug visokių formalumų bei išlaidų ir jie rašėsi į lapelį, kiek pinigų tam yra išleidžiama. Ši suma sudaro 4173,80 Lt. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. M. staiga mirė, palikęs ir nesutvarkytus namo pirkimo pardavimo dokumentus. Kadangi ieškovas buvo pradėjęs darbus prie šio namo, įdavęs J. M. rankpinigius bei turėjęs daug kitų išlaidų, jis po J. M. mirties kreipėsi į jo dukras G. ir A., kad šios paveldėtą namą parduotų jam, t.y. baigtų su juo tvarkyti namo pirkimo pardavimo sutartį arba grąžintų jų tėvui sumokėtus pinigus. G. ir A. M. negražinus pinigų, ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsakovės G. M. ir A. M. su ieškovo S. V. pareikštu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo sutiko iš dalies - 3993,80 Lt sumai. Tuo pačiu atsakovės pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą S. V. atstatyti į pirmykštę būklę namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), aplinką, padarant ją tokią, kokia buvo iki S. V. veiksmų ją sudarkant. Atsakovės nurodė, kad tik po J. M. mirties prie visų dokumentų rado raštelį su surašytomis pinigų sumomis, kurias suskaičiavus susidaro 3993,80 Lt. Todėl tokią sumą atsakovės ir sutiko grąžinti ieškovui, manydamos, kad tik tokiomis sumomis ir būdavo J. M. duodami pinigai, nes didesnės sumos jam duoti negalėdavo, jis girtaudavo. Nurodė, kad dar nesutvarkius nuosavybės, ieškovas namų valdoje iškasė griovius, sudarkė aplinką, o atsakovėms atsisakius parduoti namą ieškovui, taip viską ir paliko, todėl prašė tenkinti jų priešieškinį ir įpareigoti S. V. atstatyti į pirmykštę padėtį buvusią namų valdos aplinką.

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: 1) priteisė solidariai iš atsakovių G. M. ir A. M. 10000 Lt negrąžintų rankpinigių ir 296,31 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. V.; 2) atmetė ieškinį likusioje dalyje; 3) atmetė priešieškinį; 4) priteisė solidariai iš atsakovių G. M. ir A. M. 25,94 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės biudžetui; 5) priteisė iš ieškovo S. V. 10,84 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės biudžetui. Teismas nustatė, kad J. M. su S. V. susitarė, jog namą parduos pastarajam už 100000 Lt, t.y. sudarė žodinį sandorį ir tai buvo padaryta abiejų sandorį sudarančių šalių laisva, tarpusavyje suderinta valia. Kad užtikrinti dar raštu nesudarytos gyvenamo namo pirkimo - pardavimo sutarties įvykdymą, buvo tarpusavyje susitarta, kad S. V. J. M. sumokės 10000 Lt rankpinigių, o J. M. nebesutikus namo parduoti, šis jam grąžintų 20000 Lt. Konstatavo, kad rankpinigių perdavimo sutartis, pasirašyta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo, įrodo, kad tokia sutartis sudaryta buvo, liudytojai R. M. ir L. G. parašais patvirtino pinigų perdavimo faktą. Teismui nekilo įtarimų, kad ant rankpinigių perdavimo sutarties gali būti ne to žmogaus parašas. Pažymėjo, jog nors atsakovei bei jos atstovui tokie įtarimai kilo, tačiau jie kitų įrodymų nepateikė, rašysenos ekspertizės skirti neprašė. Teismas nurodė, kad kol buvo tvarkomi atitinkami dokumentai, kreipiamasi į įvairias institucijas ir laukiama šių dokumentų, S. V. su namo šeimininku J. M. sutarė dėl namo aplinkos tvarkymo, nes buvo kiauri vamzdynai, reikėjo juos keisti. Nustatė, kad visus darbus organizavo ir už juos apmokėjo ieškovas S. V., tačiau buvo žodžiu su J. M. sutarta ir šie darbai atlikti su pastarojo žinia bei jam dalyvaujant, ką patvirtino ir liudytojai S. B., R. P., A. M., J. Č.. Nepabaigus surinkti visų dokumentų, reikalingų namo pardavimui, J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. M., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (duomenys neskelbtini) išduotas G. M., A. M., todėl jos solidariai atsako už palikėjo skolas. Nustatęs, kad 10000 Lt rankpinigius J. M. ieškovas perdavė, teismas priteisė ieškovui šią sumą solidariai iš atsakovių. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 4173,80 Lt sumą iš atsakovių, nurodydamas, jog ieškovas negalėjo paaiškinti, kur, kam, už ką konkreti pinigų suma pagal raštelį buvo išleista, nepateikė tai įrodančių ir pinigų sumą patvirtinančių dokumentų. Teismas, nors ir išklausė, tačiau kaip įrodymo neanalizavo atsakovių pateikto įrašo, pažymėdamas, jog nėra aišku, kada šis įrašas darytas, ar nėra sumontuotas, neaišku, kas pokalbyje dalyvavo. Konstatavo, jog atsakovių priešieškinyje nenurodytas nei reikalavimo pagrindas, nei dalykas – neaišku kokius konkrečius namo aplinkos suniokojimo ir kokiu mastu ieškovas padarė, į kokią pirmykštę būklę turėtų būti aplinka sutvarkyta. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ketino pateikti teismui dėl namų aplinkos suniokojimo turėtus nuostolius, tačiau iki baigiamųjų kalbų toks prašymas teismui nebuvo pateiktas. Todėl priešieškinį atmetė. Teismas proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Akmenės rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidas Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, nustatydamas, kad solidariai iš atsakovių G. M. ir A. M. ieškovo S. V. naudai priteisiama 705,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad apie atstovavimo išlaidas sprendimo motyvuojamoje dalyje buvo pasisakyta, tačiau dėl techninių rašybos klaidų sprendimo rezoliucinėje dalyje prie ieškovui priteistinų iš atsakovių sumų šios išlaidos nebuvo įrašytos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės G. M. ir A. M. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą ir iš atsakovių ieškovo S. V. naudai priteisti 3993,80 Lt bei patenkinti atsakovių priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytu tą faktą, kad ieškovas J. M. sumokėjo 10000 Lt rankpinigių. Liudytojų R. M. ir L. G. teisme pateikti paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, nes šie asmenys tuo metu, kai J. M. neva pasirašė rankpinigių gavimo dokumentą, dirbo vienoje darbovietėje su ieškovu. Be to, teismas kaip neginčijamus faktus pripažino tai, kad ieškovas J. M. namų valdoje elgėsi kaip savininkas teisėtai, neva už jį mokėjo visus mokesčius, rinkliavas ir panašiai, nors jokių objektyvių duomenų tokioms išvadoms daryti byloje nėra ir nebuvo.

2. Teismas kaip įrodymą nepagrįstai ignoravo atsakovių pateiktą garso įrašą, kuris yra absoliutus pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti tik ta apimtimi, kurios atsakovės neginčija ir iš pat pradžių su ja sutiko – 3993,80 Lt. Liko neaišku, kodėl ieškovas pastoviai keitė ieškinio dydį: 20000 Lt, vėliau 10000 Lt, dar vėliau - 14173,80 Lt.

3. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nurodė, kad atsakovės nepateikė konkrečių reikalavimų dėl namų valdos atstatymo į pirmykštę padėtį. Tame pačiame sprendime teismas jau konstatuoja, kad visus darbus S. V. atliko suderinęs su J. M., dar daugiau, tuos darbus apmokėjo. Teismui jokių rašytinių įrodymų nereikėjo, pakako S. V. paaiškinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovių G. M. ir A. M. apeliacinį skundą ieškovas S. V. prašo atmesti atsakovių apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovui yra priteistas 10000 Lt negrąžintų rankpinigių ir bylinėjimosi išlaidos. Tuo pačiu ieškovas prašo dalinai pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą, priteisiant ieškovui 3993,80 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo J. M. už atliktus kiemo darbus, solidariai iš atsakovių G. M. ir A. M.. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo pateiktus įrodymus ir remdamasis rašytiniai įrodymais (ieškovo pateikta rankpinigių sutartimi) bei liudytojų R. M., L. G. bei A. M. parodymais, objektyviai nustatė, kad sutartis buvo sudaryta ir velionis J. M. iš ieškovo gavo 10000 Lt.

2. Atsakovių reikalavimas patenkinti priešieškinį visiškai nepagrįstas. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo įrodyta, kad kiemo darbus atliko pats J. M. , o ieškovas tik juos apmokėjo. Tai patvirtino liudytojai A. M., S. B., J. Č., kurie matė, kad J. M. dalyvavo tvarkant kiemą, jo veiksmai buvo valiniai. Teismas neturėjo galimybės įvertinti ieškovo tariamai padarytos žalos, nes iki baigiamųjų kalbų atsakovės nepateikė padarytos žalos apskaičiavimo ir prašymo priteisti šią žalą.

3. Teisme atsakovės pateikė pinigų paėmimo raštelį, pagal kurį ieškovas davė atsakovių tėvui J. M. pinigus už atskirų darbų atlikimą. Tokių darbų apmokėjimui ieškovas davė J. M. 3993,80 Lt. Šios sumos ieškovas neįtraukė į savo pradinį reikalavimą, todėl vėliau tikslino ieškinio sumą ir prašė teismo iš atsakovių priteisti 13993,80 Lt. Be to, pažymėtina, kad pačios atsakovės 3993,80 Lt sumos neginčija ir prašo teismo šią sumą priteisti ieškovui. Atsakovių teiginys, kad ieškovas prašė 20000 Lt, neatitinka tikrovės, nes nei ieškinyje, nei jį tikslinant, tokia suma nebuvo prašoma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas. Kolegija pasisako dėl kiekvieno apeliančių motyvo, išdėstyto apeliaciniame skunde.

Apeliančių motyvas, kad teismas nepagrįstai pripažino tą faktą, jog ieškovas sumokėjo jų tėvui J. M. 10000 Lt, atmetamas. Teismui buvo pateiktas rašytinis įrodymas, kuriame užfiksuota, jog J. M. iš ieškovo gavo 10000 Lt rankpinigių, užtikrinančių būsimo namo pirkimo-pardavimo faktą (b.l. 5, t. 1). Šiame dokumente užfiksuotas pats pinigų gavimo faktas. Apeliančių teiginys, nagrinėjant bylą, jog šiame raštelyje pasirašė ne J. M., nėra įrodytas (CPK 178 str.). Jos nepateikė jokio reikalavimo dėl šio dokumento pripažinimo negaliojančiu. Tuo tarpu šios rankpinigių sutarties egzistavimo faktą patvirtino liudytojas A. M. (b.l. 124-125, t. 1). Liudytojai L. G. ir R. M. (b.l. 91-92, t. 1) patvirtino ne tik šio dokumento pasirašymo, bet ir pinigų perdavimo faktą. Taigi, teismas pagrįstai rėmėsi įrodymais, kurie nėra nuginčyti. Nesudarius sandorio, ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti pinigus, įvardintus rankpinigiais.

Informacija turi būti surinkta įstatymu nustatyta tvarka, todėl ne kiekvienas teismui pateiktas dokumentas gali būti vertinamas kaip įrodinėjimo priemonė. Kolegija daro išvadą, kad garso įrašai, padaryti mobiliuoju telefonu, tačiau neturint atitinkamų leidimų, neatsižvelgiant į turinį, negali būti pripažįstama įrodymu byloje (CPK 177 str. 3 d.). Tokiu atveju liudytojo A. S. padaryti ieškovo ir apeliančių pokalbio įrašai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Kolegija pažymi, kad iš esmės liudytojas A. S. (b.l. 114, t. 1) patvirtino, jog vyko kalba apie namo pardavimą. Įpėdiniui paveldėjimo būdu pereina prievolinės palikėjo teisės ir pareigos. Šiuo atveju tokia sutartinė prievolė galėjo kilti iš pastatų pirkimo-pardavimo sandorio (CK 5.1 str. 1 d.). Kadangi ieškovas dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių nebegalėjo baigti vykdyti pirkimo-pardavimo sandorį, jis pagrįstai pareikalavo iš paveldėtojų grąžinti sumokėtus rankpinigius. Kolegija pripažįsta, kad ieškovo nurodytas ieškinio pagrindas yra netinkamas, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog kalbama apie paveldėjimo teisės normas. Bet kuriuo atveju teismas privalo ginčą spręsti pagal suformuluotus ieškovo reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jis netinkamai nurodė teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties santykius.

Apeliantės nepagrįstai nurodo, jog ieškovas nuolat keitė reikalaujamas sumas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, įvertindamas įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Pateiktame dokumente dėl rankpinigių (b.l. 5, t. 1) kalbama apie sutarties nesudarymo pasekmes. Apeliantės padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas reikalavo priteisti dvigubą rankpinigių sumą. Turėdamos galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba, apeliantės galėjo tinkamai įvertinti ginčo esmę ir išsiaiškinti, kokias sumas prašo priteisti ieškovas. Kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo priteisti 20000 Lt sumą nebuvo. Gavęs iš apeliančių rašytinius įrodymus apie jų tėvui sumokėtas sumas, ieškovas turėjo pagrindo keisti ieškinio reikalavimą (b.l. 21, 100, t. 1). Tai negali būti vertinama kaip situacijos keitimas, kadangi ieškovo reikalavimai buvo grindžiami įrodymais. Teismas įvertino jo reikalavimus ir padarė išvadas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovių pateiktus įrodymus.

Apeliančių motyvas, kad teismas nepagrįstai atmetė jų priešieškinį, pripažindamas, jog jos neįrodė savo reikalavimų, atmetamas. Liudytojai J. Č. (b.l. 104, t. 1), R. P. (b.l. 94, t. 1), A. M. (b.l. 93, t. 1) patvirtino, kad namo remonto darbai buvo atliekami su J. M. sutikimu. Liudytojas S. B. (b.l. 92, t. 1) patvirtino, kad visi darbai prie J. M. priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atliekami dalyvaujant pačiam savininkui ir tik iki jo mirties. Tokiu atveju kolegija daro išvadą, jog apeliančių priešieškinis yra atmestas pagrįstai. Jos paveldėjo namą ir žemės sklypą tokios būklės, kokia buvo iki J. M. mirties. Iki mirties jis sutiko su visais veiksmais, kuriais buvo tvarkomas šis turtas. Apeliantės turto savininkėmis tapo tik priėmusios palikimą, todėl negali reikšti pretenzijų dėl to, kas buvo daroma iki jų tėvo mirties su jo sutikimu. Paveldėjimo teisę sudaro visuma teisės normų, kurias reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikėjo) turto, jo turtinių teisių ir pareigų perėjimą įpėdiniams (CK 5.1 str. 2 d.). Mirusysis J. M. nepateikė savo reikalavimo ieškovui dėl to, jog jis nepagrįstai atliko darbus prie namų valdos, todėl apeliantės negalėjo paveldėti šios teisės realizavimo. Būtina atsižvelgti į tai, kad pagal apeliančių reikalavimą ši teisė aiškiai suformuluota kaip neturtinė, o tai prieštarauja CK 5.1 str. nuostatoms.

Ieškovas nepateikė apeliacinio skundo, todėl jis negali ginčyti šio sprendimo. Ieškovą atstovavo advokatas, todėl negalima daryti išvados, kad jis nesuvokė atsiliepimo į apeliacinį skundą esmės ir jo pateikimo pasekmių.

Kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad priėmus sprendimą ir paaiškėjus, jog liko neišspręstos bylinėjimosi išlaidos, tai sprendžiama ne nutartimi, o papildomu sprendimu (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Tačiau šie procesiniai pažeidimai nesuteikia pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimo.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliančių lygiomis dalimis priteisiama po 3,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. M. ir A. M. po 3,22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė