Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Paaiškina, kad pareiškėjas patyrė nežmoniškas sąlygas žeminančias žmogaus orumą, 2024 m. sausio 5 d. valgykloje pareiškėjas negavo maisto davinio, dėl ko patyrė didelį stresą ir alkį. Taip žalodami pareiškėjo sveikata pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. pareiškėjui turėtų būti atlyginta neturtinė žala.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime bausmę atlieka periodiškai nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki skundo pavadavimo teismui dienos. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 2 būryje (10 lokalinis sektorius). Maitinimas Alytaus kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V- 447, patvirtintais valgiaraščiais. UAB ,,Niklita“ Alytaus kalėjime maistą nuteistiesiems teikia pagal 2023 m. birželio 1 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 305-73. UAB ,,Niklita“ teikdama maitinimo paslaugas griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ bei laikosi taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 2024 m. sausio 5 d. Alytaus kalėjimo 2 būrio nuteistiesiems pietūs buvo pateikti laikotarpiu nuo 13.15 iki 13.35 val., kaip numatyta Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 8 d. patvirtintame 8, 9 ir 10 lokalinių sektorių nuteistųjų maitinimo grafike Nr. LV-51663. Turimais duomenimis Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas R.V. 2024 m. sausio 5 d. dalyvavo 2-o nuteistųjų būrio pietų maitinimo metu. Jis savo 2024 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-18-1685 patikslino ir nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d. pietų maitinimo metu 2 būrio nuteistieji skundėsi maisto trukumu, t.y. trūko virtų bulvių ir burokėlių salotų, tačiau pats nuteistasis A. D. dėl negauto maisto davinio nesikreipė. Taip pat nurodė, kad nei pareiškėjas nei kiti nuteistieji neprašė, kad vietoje negauto maisto davinio būtų išduotas kitas. Apie maisto trūkumus telefonu informavo valgyklos darbuotojus. Kadangi niekas iš nuteistųjų neprašė maisto, todėl UAB „Niklita“ papildomai 2 būrio nuteistiesiems maisto nepateikė. Tuo metu naudojo vaizdo registratorių Nr. 126, todėl pateikia vaizdo įrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, kad negavo jam priklausančio maisto davinio, tačiau neturima duomenų, kad jis 2024 m. sausio 5 d. būtų kreipęsis į Alytaus kalėjimo pareigūną dalyvavusį 2 būrio nuteistųjų pietų maitinime dėl kito maisto davinio išdavimo, todėl argumentai, kad buvo alkanas, atmestini.

Teigia, jog Alytaus kalėjimo administracija gavo pareiškėjo 2024 m. sausio 8 d. prašymą, reg. Nr. NPS-18-630, į kurį 2024 m. vasario 1 d. pateikė atsakymą Nr. SN-18-237. Prašyme pareiškėjas išdėstėte pastabas, kad Alytaus kalėjimo administracija jo atžvilgiu pažeidinėja įstatymus, kuomet 2024 m. sausio 5 d. nuteistųjų valykloje negavote maisto davinio. Alytaus kalėjimo administracija atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos bei informavo pareiškėją, kad nuteistųjų maitinimą Alytaus kalėjime organizuoja UAB „Niklita“, todėl dėl 2024 m. sausio 5 d. situacijos, kuomet buvo bendrauta su nuteistųjų valgyklos vedėja, kuri įspėta, kad atidžiau kontroliuotų maistą gaminančius ir išduodančius darbuotojus bei pagaminto maisto kokybę. Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – LKT) gautas pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. skundas (užregistruota 2024-02-26, Nr. 2G-449) (toliau – Skundas) dėl 2024 m. sausio 5 d. negauto maitinimo Alytaus kalėjime. LKT, išnagrinėjus pareiškėjo ir pateiktą dokumentinę medžiagą – Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 1 d. atsakymą Nr. SN-18-237, pareiškėjo 2024 m. sausio 8 d. prašymą Nr. NPS-18-630 – nustatė, kad Alytaus kalėjime maistas nuteistiesiems teikiamas pagal 2023 m. birželio 1 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 305-73, todėl LKT pakartotinai pažymėjo, kad atsižvelgus į pareiškėjo prašyme išdėstytus pastebėjimus, maitinimo paslaugą teikiančios įmonės valgyklos vedėja įspėta, kad atidžiau kontroliuotų maistą gaminančius ir išduodančius darbuotojus bei pagaminto maisto kokybę. LKT pareiškėjui nurodė, kad dėl tiekiamo maisto jis gali tiesiogiai kreiptis į maitinimo paslaugą Alytaus kalėjime teikiančios įmonės administraciją, adresu Taikos pr. 94, Kaunas LT-51178, UAB „Niklita”, kurios darbuotojai vykdo maisto gaminimo ir išdavimo procesą”. LKT Turto valdymo skyriui rekomendavo užtikrinti, kad UAB ,,Niklita“ Alytaus kalėjime tinkamai laikytųsi Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo 2022 m. birželio 1 d. sutartimi Nr. 305-73 prisiimtų įsipareigojimų, taip pat užtikrinti savalaikį ir operatyvų šios sutarties sąlygų pažeidimo atvejų fiksavimą bei spręsti sankcijų taikymo UAB ,,Niklita“ tikslingumą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 500 Eur neturtinės žalos suma. Pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad 2024 m. sausio 5 d. valgykloje negavo maisto davinio, dėl ko patyrė didelį stresą ir alkį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama CK ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant įrodytoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Taigi šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde pažymi, kad patyrė nežmoniškas sąlygas žeminančias žmogaus orumą, 2024 m. sausio 5 d. valgykloje pareiškėjas negavo maisto davinio, dėl ko patyrė didelį stresą ir alkį.

Maitinimas Alytaus kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V- 447, patvirtintais valgiaraščiais. UAB ,,Niklita“ Alytaus kalėjime maistą nuteistiesiems teikia pagal 2023 m. birželio 1 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 305-73. UAB ,,Niklita“ teikdama maitinimo paslaugas vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ bei laikosi taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. 2024 m. sausio 5 d. Alytaus kalėjimo 2 būrio nuteistiesiems pietūs buvo pateikti laikotarpiu nuo 13.15 iki 13.35 val., kaip numatyta Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 8 d. patvirtintame 8, 9 ir 10 lokalinių sektorių nuteistųjų maitinimo grafike Nr. LV-51663. Turimais duomenimis Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas R.V. 2024 m. sausio 5 d. dalyvavo 2-o nuteistųjų būrio pietų maitinimo metu. Jis savo 2024 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. SV-18-1685 patikslino ir nurodė, kad 2024 m. sausio 5 d. pietų maitinimo metu 2 būrio nuteistieji skundėsi maisto trukumu, t.y. trūko virtų bulvių ir burokėlių salotų, tačiau pareiškėjas dėl negauto maisto davinio nesikreipė. Taip pat nurodė, kad nei pareiškėjas nei kiti nuteistieji neprašė, kad vietoje negauto maisto davinio būtų išduotas kitas. Apie maisto trūkumus telefonu informavo valgyklos darbuotojus. Kadangi niekas iš nuteistųjų neprašė maisto, todėl UAB „Niklita“ papildomai 2 būrio nuteistiesiems maisto nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodo, kad negavo jam priklausančio maisto davinio, tačiau neturima duomenų, kad jis 2024 m. sausio 5 d. būtų kreipęsis į Alytaus kalėjimo pareigūną dalyvavusį 2 būrio nuteistųjų pietų maitinime dėl kito maisto davinio išdavimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas negavo maisto davinio ir dėl to patyrė didelį stresą ir alkį, atmestini.

Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus kalėjimo administracija gavo pareiškėjo 2024 m. sausio 8 d. prašymą, reg. Nr. NPS-18-630, į kurį 2024 m. vasario 1 d. pateikė atsakymą Nr. SN-18-237. Prašyme pareiškėjas išdėstėte pastabas, kad Alytaus kalėjimo administracija jo atžvilgiu pažeidinėja įstatymus, kuomet 2024 m. sausio 5 d. nuteistųjų valykloje negavote maisto davinio. Alytaus kalėjimo administracija atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos bei informavo pareiškėją, kad nuteistųjų maitinimą Alytaus kalėjime organizuoja UAB „Niklita“, todėl dėl 2024 m. sausio 5 d. situacijos, kuomet buvo bendrauta su nuteistųjų valgyklos vedėja, kuri įspėta, kad atidžiau kontroliuotų maistą gaminančius ir išduodančius darbuotojus bei pagaminto maisto kokybę. LK gautas pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. skundas dėl 2024 m. sausio 5 d. negauto maitinimo Alytaus kalėjime. LKT, išnagrinėjus pareiškėjo ir pateiktą dokumentinę medžiagą – Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 1 d. atsakymą Nr. SN-18-237, pareiškėjo 2024 m. sausio 8 d. prašymą Nr. NPS-18-630 – nustatė, kad Alytaus kalėjime maistas nuteistiesiems teikiamas pagal 2023 m. birželio 1 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 305-73, todėl LKT pakartotinai pažymėjo, kad atsižvelgus į pareiškėjo prašyme išdėstytus pastebėjimus, maitinimo paslaugą teikiančios įmonės valgyklos vedėja įspėta, kad atidžiau kontroliuotų maistą gaminančius ir išduodančius darbuotojus bei pagaminto maisto kokybę. LKT pareiškėjui nurodė, kad dėl tiekiamo maisto jis gali tiesiogiai kreiptis į maitinimo paslaugą Alytaus kalėjime teikiančios įmonės administraciją, adresu Taikos pr. 94, Kaunas LT-51178, UAB „Niklita”, kurios darbuotojai vykdo maisto gaminimo ir išdavimo procesą”. LKT Turto valdymo skyriui rekomendavo užtikrinti, kad UAB ,,Niklita“ Alytaus kalėjime tinkamai laikytųsi Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo 2022 m. birželio 1 d. sutartimi Nr. 305-73 prisiimtų įsipareigojimų, taip pat užtikrinti savalaikį ir operatyvų šios sutarties sąlygų pažeidimo atvejų fiksavimą bei spręsti sankcijų taikymo UAB ,,Niklita“ tikslingumą.

Teismo vertinimu, Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės netenkintinas.

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.