Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB LESTO pareiškimą ir patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių rajono Savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2013 m. birželio 4 d. teisme gautas atsiliepimas (52- 53 b. l.), kuriame nurodoma, kad transformatorinės pastotės pastatas, unikalus Nr. 4400-0237-3676, nėra įtrauktas į Šiaulių rajono savivaldybės bešeimininkio turto apskaitą ir šis daiktas nepriklauso Šiaulių rajono savivaldybei. Suinteresuotas asmuo dėl pareiškimo prieštaravimų neturi ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2013 m. birželio 10 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (55 b. l.). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (29-40 b. l. ) matyti, kad nekilnojamajam daiktui – transformatorinei pastotei (pastatui ir įrenginiams), unikalus Nr. 4400-0237-3673, esančiai Kuprių k., Šiaulių rajone, atlikti kadastriniai matavimai.

Iš pareiškėjo pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų, taip pat pareiškėjo atstovės paaiškinimų matyti, kad 1990 metais Kuprių k., Šiaulių rajone, buvo pastatytas transformatorinės pastotės pastatas, unikalus Nr. 4400-0237-3673, bendras plotas 53,44 m², tūris - 222 m³. Nuo pat šio pastato pastatymo momento, transformatorinė pastotė TR Dn-104 buvo perduota valdyti ir šį pastatą bei jame esančius įrenginius valdė, prižiūrėjo ir jais naudojosi ir naudojasi AB LESTO (anksčiau buvo VĮ Šiaulių elektros tinklai; SPAB Lietuvos energija filialas Šiaulių elektros tinklai; AB „VST" Šiaulių skyrius). Pastato nuosavybės ir/ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre. Lietuvos TSR ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo LTSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija neįpareigojo pareiškėjo šį statinį teisiškai įregistruoti, nes pagal šios instrukcijos 4 puntą, transformatorinė kaip statinys neturėjo būti savarankišku teisinės registracijos objektu (LAT 2000 m. spalio 9 d. nutartos Nr. 3K-3-939/2000 ir kt.). Dėl transformatorinės TR Dn-104 specifikos (elektros energijos perdavimas, skirstymas ir tiekimas), šią transformatorinę pastotę nuo pat jos įvedimo į eksploataciją – 1990 m., t. y. daugiau kaip dešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja AB LESTO, tai patvirtina byloje esanti medžiaga (7-28 b. l.) ir pareiškėjo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. Remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą patikimumą, eksploatavimą priežiūrą valdymą bei plėtojimą pagal poreikius. Tinkama šių veiksmų atlikimo pareiga tenka AB LESTO. Šiuo metu pareiškėjas transformatorinę TR Dn-104 prižiūri, eksploatuoja ir valdo neturėdamas nuosavybės teisės į ją, todėl saugus elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos eksploatavimas lieka neužtikrintas. Siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą pareiškėjui yra būtina įsigyti nuosavybės teisę į transformatorinę TR Dn -104, esančią Kuprių k., Šiaulių rajone.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimui, jie patvirtino, kad nėra šio pastato savininkų, pastatas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto aprašą. Teismas taip pat neturi duomenų, kad transformatorinė pastotė TR Dn-104, esanti Kuprių k., Šiaulių rajone, yra savavališka statyba, kad ji priklausytų valstybei ar savivaldybei.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas AB LESTO nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į minėtą transformatorinę pastotę (pastatą ir įrenginius) kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu (pastatytas statinys iki šiol neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre), bet statinį valdo kaip savą; jį valdo nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą; transformatorinę pastotę TR Dn-104 (pastatą ir įrenginius), esančią Kuprių k., Šiaulių rajone, pareiškėjas (kuris yra VĮ Šiaulių elektros tinklai; SPAB Lietuvos energija filialo Šiaulių elektros tinklai; AB „VST" Šiaulių skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas) nuo pat jos pastatymo momento (1990 m.), pastatą ir jame esančius įrenginius valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė statinį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę (pastatą ir įrenginius) TR Dn-104, unikalus Nr. 4400-0237-3673, bendras plotas 53,44 m², tūris - 222 m³, esančią Kuprių k., Šiaulių rajone.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260,straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad AB LESTO, įmonės kodas 302577612, pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę (pastatą ir įrenginius) TR Dn-104, unikalus Nr. 4400-0237-3673, bendras plotas 53,44 m², tūris - 222 m³, esančią Kuprių k., Šiaulių rajone.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.