Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. už tai, kad jis 2010 m. vasario 9 d., apie 10 val. 30 min., Pakruojo rajone, Pakruojo kaime, Kvedarų gatvėje, vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo poliso, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 17 punktus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir apylinkės teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N575-3225/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas grąžino bylą Institucijai be pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas bylą Institucijai grąžino dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodyta pažeidimo padarymo vieta. Pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje administracinio teisės pažeidimo vieta neįvardijama kaip būtinas pažeidimo sudėties požymis, todėl nevisiškai tikslus administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vietos nurodymas nėra pagrindas konstatuoti šį dokumentą turint esminių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylos iš esmės. Taip pat pabrėžtina, kad teismas, konstatuodamas, jog bylos teisingam išnagrinėjimui būtina tikslinti pažeidimo padarymo vietą, pats turi teisę rinkti papildomus duomenis. Iš 2010 m. vasario 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta tokia administracinių teisės pažeidimų padarymo vieta – Pakruojo rajonas, Pakruojo kaimas, Kvedarų gatvė (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų R. T., V. V., G. Ž. ir M. V. – parodymais nustatyta, kad automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo stabdomas priverstine stabdymo priemone „Ežiu“ prieš Pakruojo rajono, Pakruojo kaimo Kvedarų gatvę, t. y. Pakruojo rajone, Pakruojo kaime, kelyje Pakruojis-Linkuva, persekiojamas automobilis iš pradžių nesustojo, pavažiavo dar kelis šimtus metrų ir sustojo Kvedarų gatvėje (b. l. 37-43). Akivaizdu, kad pažeidimų padarymo vieta administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pakankamai aiškiai apibrėžta, o galutinai identifikuota ir visi neaiškumai pašalinti teismo posėdžio metu, todėl pagrindo grąžinti bylą Institucijai teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui nebuvo.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinus ir bylą grąžinus tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo bylos nagrinėjimo stadijoje apskritai priimti tokio procesinio sprendimo, nepasisako kaip nebeturinčio teisinės reikšmės.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukiama, nes administracinės teisės pažeidimo protokole aprašytos faktinės aplinkybės yra iš esmės kitokios. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Jokių esminių neatitikimų tarp pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų aplinkybių nenustatyta, pats A. P. apeliaciniame skunde minėtų neatitikimų konkrečiai neįvardino ir nedetalizavo. Vien tik pažeidimų padarymo vietos netikslus nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, nelaikytinas esminiu trūkumu, per se panaikinantis apelianto A. P. administracinę atsakomybę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Pažymėtina, kad nei apeliantas, nei jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad pažeidimai buvo padaryti apskritai kitoje vietoje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Jokių kitų aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos procesą negalimą (ATPK 250 str.), nenustatyta.

Taip pat, įvertinus tai, kad administracinis teisės pažeidimas, už kurį A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn, galimai buvo padarytas 2010 m. vasario 9 d., o dėl objektyvių priežasčių užtrukus bylos nagrinėjimui negalima nuspręsti dėl taikytinos atsakomybės per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylos faktines aplinkybes, apsprendžiančias A. P. administracinę atsakomybę, teisėjų kolegija laiko, kad tikslinga ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. vasario 9 d.

Nutartis neskundžiama.