- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2-8570-1175/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00939-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovei Loretai Repšienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Skyriaus ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui R. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo teismo neterminuotai apriboti A. S. tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko R. P. atžvilgiu. Ieškinyje nurodė ir Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios savo nepilnamečio sūnaus R. P. atžvilgiu. Atsakovas gera valia savo tėvystės šio vaiko atžvilgiu nebuvo pripažinęs, tėvystė nustatyta teismo sprendimu. Vaiko motina yra mirusi. Po motinos mirties vaikas apgyvendintas R. G. šeimoje, kadangi atsakovas nurodė, netirintis galimybių pasiimti vaiką. Ne kartą yra žadėjęs atvažiuoti aplankyti vaiko, tačiau nė karto to nepadarė. Vaikas dėl to liūdėjo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Mobiliosios komandos (toliau – Mobili komanda) specialistai dirbo su atsakovu, skatino jį bendrauti su vaiku, tačiau rezultatų nebuvo, vaikas su tėvu taip ir nesusitiko. Šiuo metu vaikas yra nusiraminęs ir yra išreiškęs norą gyventi globėjos R. G. šeimoje. Atsakovas šiuo metu vaikui tik teikia teismo priteistą išlaikymą. Duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. R. G. sutinka būti nuolatine R. P. globėja.
Atsakovas A. S. atsiliepimo į pateiktą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžio metu nedalyvavo, nors apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, t. y. jam buvo tinkamai įteiktas ieškinys su jo priedais ir asmeniškai – teismo šaukimas į posėdį. Jis iki posėdžio pradžios nepateikė jokių įrodymų ar prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių, nenurodė, jog jam nagrinėjant bylą bus reikalingas atstovas.
Trečiasis asmuo R. G. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad R. P. po motinos mirties gyvena jų šeimoje. Kaimynystėje gyvenęs A. S. vaiko motinos ligos metu žadėjo vaiką pasiimti ir jį auginti, tačiau motinai mirus – tai daryti atsisakė. Su atsakovu vaikas bandė bendrauti, tarpininkaujant Mobiliajai komandai, tačiau rezultatų nebuvo. Nors ir A. S. žadėjo atvažiuoti aplankyti vaiko, tačiau to taip ir nepadarė. Vaikas, nesulaukęs tėvo, buvo nusiminęs. Be to, A. S. pradėjo vaikui ir jai skambinėti naktį, tačiau ji neatsiliepdavo, o R. P. „užblokavo“ tėvo numerį. Mano, kad atsakovas skambindavo galimai neblaivus, nes ją vadindavo ne tuo vardu, klausdavo, kur jie gyvena. Šiuo metu tėvas tik teikia išlaikymą vaikui. Vaiko ir jos šeimos santykiai geri, vaikas išreiškė norą gyventi jos šeimoje. Sutinka būti nuolatine šio vaiko globėja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Nustatyta, kad vaiko R. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina – E. P., gim(duomenys neskelbtini), tėvas – A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-233/2013 nustatyta, kad atsakovas A. S. yra R. P. tėvas, o R. P. yra atsakovo sūnus. Nustačius tėvystę, R. P. palikta turima pavardė „P.“. Priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui R. P. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto R. P. išlaikymo tvarkymas iki jo pilnametystės uzufrukto teise pavestas E. P..
Pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. (duomenys neskelbtini) mirė.
2021 m. rugpjūčio 10 d. Skyriuje gautas R. G. pranešimas Nr. 7VTP-1062 apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. (duomenys neskelbtini) mirus E. P., jos nepilnametis sūnus R. P. liko be tėvų priežiūros. E. P. viena augino sūnų ir dukrą (šiuo metu dukra pilnametė). Nepilnamečio R. P. tėvas A. S. su šeima kartu negyveno. Vaiko motinai mirus, R. G. informavo vaiko tėvą, bet jis atsisakė pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi. Skyriaus specialistės, gavusios pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus. Nepilnametis R. P. buvo laikinai apgyvendintas R. G. šeimoje (Vaiko laikino apgyvendinimo aktas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 7VLA-429).
2021 m. rugpjūčio 14 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje gautas vaiko tėvo A. S. paaiškinimas, kad jis neturi galimybės sūnaus priimti. Giminaičių iš jo pusės, kurie galėtų prižiūrėti sūnų nėra (2021 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimas, reg. Nr. 6GD-10533). Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (Vaiko situacijos vertinimo anketa 2021 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu, CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą, t.y. tėvo, išdavimo.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. rugpjūčio 23 d. Skyriuje gautas A. S. paaiškinimas (reg. Nr. 7GD-10068), kuriame jis nurodo, jog atsisako auginti savo sūnų R. P., nes neturi pakankamai gyvenamojo ploto. Pasikeitus aplinkybėms norėtų gal pats pasiimti ir auginti.
2021 m. rugpjūčio 20 d. Skyrius iniciavo A. S. šeimai atvejo vadybos proceso pradėjimą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. šeimai atvejo vadybininke paskirta Labdaros paramos fondo SOS Vaikų kaimų Lietuvoje draugijos (toliau – Draugija) (duomenys neskelbtini) šeimų stiprinimo programos atvejo vadybininkė R. A.. Šeimos socialinio darbo vadybininke paskirta M. J. (Draugijos raštas Nr. SD-1789).
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7325- 504/2021 leista paimti nepilnametį R. P., laikinai apgyvendintą pas R. G., adresu – (duomenys neskelbtini), iš jo atstovo pagal įstatymą tėvo A. S..
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. AV-921 nustatyta R. P. vaiko laikinoji rūpyba. Vaiko laikinąja rūpintoja skirta R. G.. Vaiko rūpybos vieta nustatyta su globėja R. G. adresu – (duomenys neskelbtini).
2021 m. rugsėjo 20 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokole Nr. SOS21-PP647 nurodoma, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. Mobiliosios komandos specialistai teikė pagalbą A. S.. Su A. S. tiek bendravimas, tiek bendradarbiavimas buvo labai sudėtingas. Vyras dažnai išvyksta iš miesto, susitarus ir nuvykus į nurodytą gyvenamąją vietą A. S. nerandama. Vyras teigia, jog sūnaus pasiimti gyventi negali, kadangi neturi tam vietos, bet teikti išlaikymą, bei bendrauti nuotoliniu būdu ar susitikti neatsisako. Į atvejo vadybos posėdį vykusį 2021 m. rugsėjo 20 d. A. S. neatvyko, bendravo telefonu. Vyras teigė, jog gyvena su drauge, sąlygų vaikui nėra, o vėliau matys, gal ir paims jį, pažadėjo bendrauti su vaiku, žadėjo paprašyti R. G., kad vaikas per šventes pas jį pabūtų, skambinti kiekvieną savaitę. Teigė, jog reikia susitikti, nes 15 metų nematė sūnaus. Mobiliosios komandos vyr. specialistė E. T. paaiškino, kad važiavo pas A., skatino bendrauti su sūnumi. Pastebėjo, jog tėvas tik paskatintas paskambina sūnui. Dėl apsilankymo, R. sakė, kad labai laukė A., buvo pasiruošę ir neatvažiavo. Specialistės pastebėjimu, tėčiui trūksta suvokimo, jo tėvystės įgūdžiai minimalūs. Mobiliosios komandos vyr. specialistė R. K. paaiškino, jog turėjo nemažai susitikimų su nepilnamečiu R. P.. R. džiaugėsi, kad pavyk susitikti su tėčiu gyvai. Norėjo aptarti ateities planus, artėjančias šventes. Specialistai pastebėjo vaiko nusivylimą tėčiu, pirmo pokalbio metu, R. suprato, kad nėra reikalingas tėčiui. Tačiau eigoje, vaikas tapo ramesnis, džiaugiasi, kad galės likti savo gyvenamoje vietoje, žiūri į ateitį ir savo gyvenimą sieja su kaimeliu, kuriame gyvena, turi aiškius ateities planus, kurie rodo brandumą ir atsakomybę. Atvejo vadybininkė M. J. paaiškino, kad su vyru nuo pat pradžių buvo labai sunku susisiekti. Telefonu kalbėdavo maloniai, tačiau susitikimus nukeldavo, vis nebūdavo tinkamas laikas, būdavo išvykęs ar užsiėmęs. Tik antros savaitės pabaigoje pavyko suderinti susitikimo laiką. Pokalbis vyko vyro draugės kieme, kurio metu vyras vis pabrėžė, kad neturi galimybės kur apgyvendinti sūnų, tačiau išlaikymą teiks kaip ir teikė. Bendraus telefonu. Dėl artimo ryšio su sūnumi užmezgimo ir išlaikymo rekomenduota A. S. bendrauti su sūnumi ne rečiau kaip 3 k./mėn. susitikus ir nuotoliniu būdu. Sistemingai teikti išlaikymą R. P.. Bendrauti ir bendradarbiauti su sūnaus ugdymo įstaigos pedagogais. Rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių mokymus. A. S. su rekomendacijomis pagalbos plane sutiko. Remiantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo 62.1 papunkčiu, atvejo vadybos procesas A. S. šeimai 2021 m. rugsėjo 20 d. užbaigtas.
2022 m. lapkričio 15 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. 7GVA-607 nurodyta, kad aptariant nepilnamečio R. P. ryšius su tėvu, jis paaiškino, kad bendrauti nenori. Bandė bendrauti, bet nepavyko. Poreikio nėra. Tėtis kelis kartus pažadėjo atvykti, neatvyko. R. įtaria, kad tėvas galbūt buvo neblaivus. Globėja R. G. nurodė, kad, kai mama buvo gyva, R. su tėvu nepalaikė ryšių niekada nebuvo susitikę. Motinai mirus, ryšius bandė atstatyti, bet tėvas kelis kartus pažadėjo aplankyti, taip ir neatvyko. R. nenori su juo bendrauti, sako, kad jam nereikalingas, nes niekada nenorėjo juo rūpintis.
Obelių socialinių paslaugų namų 2022 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (1.10)-R3-302 nurodo, kad rūpintinis R. P. padedamas rūpintojos R. G. ir jos šeimos, išgyveno netektį. Po mamos mirties R. gyvenime atsirado jo biologinis tėtis A. S.. Jo R. nėra matęs. Jis paaugliui ir taip sunkiu netekties metu, pasižadėjo, kad jį pasiims, galės kartu gyventi. R. juo tikėjo, apsidžiaugė, nes, kad ir neaugino, nematė jo, tačiau vis tiek suvokė, jog tai yra jo biologinis tėtis. Tačiau vyras kaip pažadėjo, taip savo pažado ir neįgyvendino. Daug kartų skambino tiek pačiam R., tiek rūpintojai R., žadėjo, kad atvažiuos, aplankys. Vieną kartą šeima jo laukė, buvo pasiruošusi pietus, bet vyriškis taip ir nepasirodė. Su kiekvienu neištesėtu pažadu, R. blėso noras bendrauti su tėčiu. Paauglys pradėjo vengti atsakinėti į jo skambučius ir su juo bendrauti. Rūpintoja R. skundėsi, kad kartais neadekvačiai skambinėja į jos telefoną vėlai vakarais, kartais iš pokalbio yra juntama, kad yra neblaivus. Moteris globos koordinatorei skundėsi, kad šitoks R. biologinio tėvo elgesys yra nepriimtinas, kelia sumaištį tiek R. gyvenime, tiek jos šeimoje. Globos koordinatorė susisiekusi su A. S., klausė kokie yra jo motyvai. Buvo paprašyta R. nežadėti, kad atvažiuos, jeigu to neįgyvendina, nes paauglį tai skaudina. Buvo sutarta, kad jei vyras norės atvykti gali kreiptis į globos koordinatorę, kuri ir suorganizuos susitikimą su R.
2022 m. balandžio 12 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad aptariant nepilnamečio R. P. ryšius su tėvu, jis paaiškino, kad su tėvu jokio ryšio ir neatsirado, nors pradžioje, po mamos mirties, vis žadėjo atvažiuoti, taip ir neatvažiavo. Nėra pastaruoju metu nei karto paskambinęs. Net su gimtadieniu nepasveikino. Rūpintoja R. G. paaiškino, kad vaikas tėvo nėra matęs. Jis buvo pradėjęs kontaktuoti su vaiku, specialistų iniciatyva. Žadėjo atvažiuoti, nei karto pažado neįvykdė. Būdavo, kad per programėlę Messenger skambina vyro sugyventinė vėlai vakarais ar naktimis. Manytina, kad neblaivi. Minėtą moterį ji užblokavo. Vaiko tėčiui skambinimai telefonu nėra apriboti, tačiau jis tuo nepasinaudoja. Paskutinį kartą skambino prieš Kalėdas. Buvo vaiko gimtadienis nepaskambino ir nepasveikino. Išlaikymą vaikui teikia.
2022 m. balandžio 14 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 7GPA-209 nurodyta, kad priežastys dėl kurių vaikui nustatyta laikinoji rūpyba neišnykusios. Tėvas nesistengė sukurti ryšio su vaiku. Vaikas jo nėra matęs, vyras nei karto nesusitiko su sūnumi, nors buvo keletą kartų žadėjęs. Rūpintojos ir vaiko teigimu, pokyčių bendravime su biologiniu tėvu nėra. Vyras su vaiku nebendrauja, kol bendravo, tai nebuvo tinkamas bendravimo būdas. Manytina, kad apie sūnaus auginimą vyras negalvoja, sukurti jokio ryšio su vaiku nebandė.
Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus. Tuo tarpu CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Išanalizavus byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus teisme, įvertinus ieškovo pateiktą rašytinę nepilnamečio vaiko nuomonę, darytina išvada, kad atsakovas neišreiškia noro ir valios auginti sūnų savo šeimoje. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovas yra motyvuotas keisti savo požiūrį šiuo klausimu ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant sukurti ryšį su sūnumi ar prisiimti dėl jo atsakomybę.
Bylos duomenys pagrindžia, kad po Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-7325-504/2021, kuria R. P. buvo paimtas iš atsakovo ir laikinai apgyvendintas pas R. G., kas turėjo suveikti, kaip prevencinė auklėjamoji priemonė atsakovui, per šį laikotarpį jokių esminių teigiamų pokyčių atsakovo bendravime su vaiku kaip ir jo veiksmuose vaiko atžvilgiu nebuvo stebėta, t. y. jis nei karto nesusitiko su vaiku, nors žadėjo atvažiuoti aplankyti ir vaikas jo laukė, tačiau savo pažado netesėjo, kas labai nuliūdino vaiką. Nors Mobiliosios komandos specialistės skatino atsakovą benrauti ir susitikti su sūnumi, užmegzti su juo nuolatinį ryšį, dėjo visas pastangas, kad tėvo ir sūnaus susitikimas įvyktų, tačiau šios pastangos rezultatų nedavė (2021 m. rugsėjo 20 d. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolas Nr. SOS21-PP647, 2022 m. balandžio 14 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl to, galima teigti, kad atsakovas savo duodų pažadų bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, susitikti su juo, bendrauti su sūnaus ugdymo pedagogais, lankyti tėvystės įgūdžių mokymus neįgyvendino ir nėra jokių duomenų, kad jis dėjo pastangas šiuos pažadus įgyvendinti ar situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui R. P.. Atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto, gyvena iš Šiaulių miesto savivaldybės nuomuojamame bute. Pats atsakovas yra nurodęs, kad šiame bute gyvena su drauge ir priimti sūnų gyventi kartu neturi galimybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau šie administracinės teisės pažeidimai nebūtų pagrindas vertinti, kad atsakovo gyvenimo būdas galėtų daryti neigiamą įtaką auginant savo sūnų. Visgi atsakovas nuo pat sūnaus gimimo nerodė susidomėjimo sūnumi ir jo pažadai susitikti, bendrauti su juo iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos liko neįgyvendinti.
Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pateisinti tokį atsakovo elgesį ir veiksmus, nesirūpinant savo nepilnamečiu vaiku (CK 3.179 straipsnis). Atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigų nepilnamečiui vaikui: nedalyvauja jo gyvenime, jo neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesiekia susigrąžinti vaiko į savo šeimą, juo rūpintis ir prižiūrėti. Net gi priešingai, jo neįgyvendinti pažadai susitikti su sūnumi, neigiamai veikia vaiko emocinę būseną. Be to, šiuo metu nėra stebima jokių teigiamų ilgalaikių pokyčių atsakovo bendravime su sūnumi, o šiuo metu ir pats sūnus atsisako bendrauti su tėvu.
Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad atsakovas A. S. visiškai nesirūpina savo vaiku R. P. ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo nepilnamečio vaiko R. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsakovui išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinama, kad apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro jo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Dėl to, pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus savo elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovas turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymas R. P. iš tėvo A. S. yra priteistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-233/2013, todėl šis klausimas nagrinėjamojoje byloje nesprędžiamas. Taip pat teismas nesprendžia ir klausimo dėl R. P. gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, kadangi šio vaiko laikina globa su laikinąja globėja R. G. yra nustatyta 2021 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. AV-921 18 mėnesių.
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).
Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Byloje susidarė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo vaiko R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. S. 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.