- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-540-796/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M. dėl įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Matininkai LT“, A. B., V. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. M. dėl įsakymo panaikinimo, juo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius) vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ (toliau – ir ginčijamas administracinis aktas).
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 13.6-3272 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 10777 V. M. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,69 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo ribos pagal preliminarius matavimus buvo suprojektuotos Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738. Atlikdama V. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkė S. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypų ploto patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte būtinumo pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodiką. Ieškovės teigimu, matininkė siekė gauti išvadą pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktą, tačiau, nagrinėdama šį prašymą, NŽT Kretingos skyriaus specialistė neatsižvelgė į tai, kad prašymas išvadai pateikti buvo pateiktas pagal minėtoje metodikoje įtvirtintas taisykles, kurios nenumato galimybės patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypo ribų. Atsižvelgiant į tai, pagal Nuostatų 21 punktą priimtas ginčijamas įsakymas pažeidžia minėtame punkte įtvirtintas procedūras ir projekte suprojektuoto žemės sklypo konfigūraciją.
3. Ieškovė paaiškino, kad NŽT Kretingos skyrius 2018 m. sausio 8 d. atliko V. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, jo metu buvo patikrinti žemės sklypo ribų linijų ilgiai pagal preliminarų žemės sklypo planą (2003 m. gegužės 12 d.) ir žemės sklypo ribų linijų ilgiai pagal 2017 m. spalio 16 d. MB „Matininkai LT“ matininkės S. S. parengtame žemės sklypo plane po atliktų kadastrinių matavimų nurodytas koordinates. Vietovėje nustatyta, kad matininkės S. S. 2017 m. spalio 16 d. atliktų kadastrinių matavimų metu suformuotos žemės sklypo ribos, kurios buvo paženklintos vietovėje vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.), nustatytos netiksliai. Kadastrinių matavimų metu nustatyta sklypo vieta, konfigūracija ir gretimybės neatitinka pirminio matavimo dokumento – abriso, be to, patenka į valstybinės žemės sklypo ribas, dėl to yra panaikinta galimybė patekti į gretimybėje esančią nesuformuotą valstybinę žemę ir toliau šiaurės kryptimi esančius privačius žemės sklypus 6 m pločio bendrojo naudojimo keliu per nuovažą.
4. Kadangi atsakovo žemės sklype atlikti kadastriniai matavimai pagal 2017 m. spalio 16 d. MB „Matininkai LT“ matininkės S. S. parengtą žemės sklypo planą po atliktų kadastrinių matavimų nurodytas koordinates prieštarauja teisės aktų reikalavimams, dėl to NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą ir tikslinimą. Ieškovės vertinimu, ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo 2019 m. kovo 18 d., gavęs NŽT Kretingos skyriaus raštą, o į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 8 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino ieškiniui dėl administracinio akto panaikinimo pateikti. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad terminas praleistas, ieškovė prašo laikyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir, atsižvelgiant į ieškinio esmę bei ginamą interesą, minėtą terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas pagal matininkės S. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymą bei prie jo pridėtą Kretingos rajono Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738 patikslinimo schemą, 2017 m. spalio 16 d. priėmė įsakymą Nr. 14VĮ- 785-(14.14.2.), kuriuo pakeitė žemės reformos žemėtvarkos projekto planinę dalį, t. y. pakeitė minėtame projekte suprojektuoto ginčo žemės sklypo konfigūraciją taip, kad šio žemės sklypo šiaurės vakarų riba iš tiesios linijos tapo laužtine linija. Tokiu būdu buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punktas bei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis. Atlikus atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos žemės sklypo ribos, kurios buvo paženklintos vietovėje vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.), pakeičia žemės sklypo konfigūraciją, t. y. 2,51 m pailgėja 4–5 ribos linijos ilgis, nustatant ribas neatsižvelgiant į kalvotą vietovės reljefą, yra panaikinama 6 m pločio bendrojo naudojimo kelio atkarpa (matininkės S. S. parengtame žemės sklypo plane žemės sklypas ribojasi su keliu tik 1–3 gretimybėje, o preliminarių matavimų plane žemės sklypas vakarų kryptimi ribojasi su keliu pagal visą 1–2 gretimybę), t. y. atlikus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra panaikinama galimybė patekti į šiaurės krypties 3–5 gretimybėje esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir toliau šiaurės kryptimi esančius privačius žemės sklypus 6 m pločio bendrojo naudojimo keliu per nuovažą nuo krašto kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai, esančią ties vakarine žemės sklypo riba. NŽT Kretingos skyrius gavęs patikrai ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir joje komplektuojamą žemės sklypo planą, nusprendė pakeistų kadastro duomenų, kurie buvo nustatyti pagal NŽT Kretingos skyriaus vedėjo įsakymu patikslintą žemės reformos žemėtvarkos projekto planinę dalį, netvirtinti ir prašė atsakovo sutikimo panaikinti klaidingai priimtą Kretingos skyriaus vedėjo įsakymą. Negavęs atsakovo sutikimo, NŽT Kretingos skyrius kreipėsi į ieškovę dėl viešojo intereso gynimo.
6. Atsakovas V. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 13 d. matininkė S. S., remdamasi preliminariu žemės sklypo planu bei faktiniu žemės sklypo naudojimu, parengė atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.), atsižvelgiant į MB „Matininkai LT“ 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktą situacijos brėžinį, buvo pakeista Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinta Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė dalis, pakeičiant suprojektuoto ginčo žemės sklypo konfigūraciją. Minėtas žemės sklypo planas buvo suderintas su NŽT Kretingos skyriumi. Ginčo žemės sklypas buvo paženklintas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nesant kviestinių asmenų pastabų dėl vietovėje nustatytos sklypo ribos. Atliekant kadastrinius matavimus buvo naudojamas profesionalus geodezinių matavimų prietaisas GPS prietaisas „Trimble R4“, jų metu nustatyta, jog atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 1,6939 ha (registruotas – 1,69 ha). Atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas pakito neperžengiant leistinumo ribų ir šis pakitimas iš esmės atsirado dėl to, jog atliekant preliminarius sklypo matavimus buvo naudojamos ne tokios tikslios matavimo priemonės (juostinis metras) ir sklypo plotas buvo suapvalintas. Atlikus tikslesnius matavimus, atitinkamai pakito ir žemės sklypo linijų ilgiai, lyginant juos su preliminariais matavimais.
7. NŽT Kretingos skyriaus 2018 m. sausio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-12-(14.14.141) nepagrįstai nurodoma, kad linijos ilgiai nežymiai skiriasi, nes atliekant matavimus nebuvo įvertintas kalvotas žemės reljefas, tai ir sudaro paklaidą, taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pakeitus žemės sklypo konfigūraciją ir nustatant ribas neatsižvelgiant į kalvotą vietovės reljefą, yra panaikinama 6 m pločio bendrojo naudojimo kelio atkarpa. Atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Kretingos skyriaus atstovai, atlikdami patikrinimą, naudojo ne tikslesnius duomenis parodantį specialų geodezinių matavimų prietaisą, o juostinį metrą, todėl šio patikrinimo rezultatai negali būti laikomi objektyviais ir teisingais. Taip pat atsakovas nesutinka, jog atlikus kadastrinius matavimus buvo panaikinta 6 m pločio bendrojo naudojimo kelio atkarpa. Pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypas su keliu niekada nesiribojo, preliminariame žemės sklypo plane niekada nebuvo nurodytas joks kelias, kuris eitų palei žemės sklypo ribą. Naujai parengtame žemės sklypo plane pavaizduota tik atsakovo iniciatyva suformuota nuovaža, skirta patekti iš krašto kelio Kartena–Kūlupėnai–Salantai Nr. 226 į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Pabrėžė, jog nuo šios nuovažos yra paliktas privažiavimas ir prie kitų sklypų. Atkreipė dėmesį į tai, kad patekimas į šiaurėje esančius valstybinius bei privačius sklypus yra galimas ir iš šiaurinės pusės, nepravažiuojant pro atsakovo žemės sklypą, todėl būtinybės įrenginėti naujo kelio (kelio tąsos) palei atsakovo žemės sklypą nebuvo ir nėra. Ieškinyje taip pat neteisingai nurodoma, kad kadastrinių matavimų metu nustatyta sklypo vieta patenka į kito žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybinio žemės sklypo ribas, nes matininkei atlikus matavimus žemės sklypo riboženkliai Nr. 3 bei 4 atsidūrė ne kitame žemės sklype, o nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl dėl atliktų kadastrinių matavimų neatsiranda pagrindas keisti kitų žemės sklypų ribas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu atnaujino ieškovei terminą ieškiniui pateikti ir ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 126 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M. ir 33,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 13.6-3272 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 10777 atsakovui V. M. atkurtos nuosavybės teisės natūra į 1,69 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribos buvo suprojektuotos Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738, pagal preliminarius matavimus. Žemės sklypo ribos paženklintos 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Žemės sklypo abrise atsakovo žemės sklypas pavaizduotas keturkampio formos, kraštinių 1–4 ir 2–3 ilgiai po 468 m. Atsakovo žemės sklypas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu.
10. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, atsižvelgiant į MB „Matininkai LT“ matininkės S. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktą situacijos brėžinį, buvo pakeista Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinto Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė dalis, pakeičiant suprojektuoto žemės sklypo konfigūraciją. Atlikus kadastrinius matavimus nustatytas atsakovo žemės sklypo plotas – 1,6939 ha. Sklypo šiaurės vakarinė riba iš tiesios linijos tapo laužtine. Kraštinės 1–6 ilgis 468 m, kraštinės 4–5 ilgis 470,51 m. NŽT Kretingos skyrius 2018 m. sausio 8 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ patvirtinto matininkės S. S. atliktų kadastrinių matavimų metu suformuotos sklypo ribos pažeidžia viešąjį interesą, nes pakeitus žemės sklypo konfigūraciją 2,51 m pailgėjo 4–5 ribos linijos ilgis, nustačius ribas nebuvo atsižvelgta į kalvotą vietovės reljefą, panaikinta 6 m pločio bendrojo naudojimo kelio atkarpa.
11. Teismas nustatė, kad duomenis apie galbūt pažeistą viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2018 m. spalio 22 d., ieškinys teismui pateiktas 2019 m. balandžio 19 d., t. y. praleidus vieno mėnesio terminą. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo imtasi visų priemonių, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Teismas nenustatė, kad ieškovė į teismą per nustatytą terminą nesikreipė dėl nesąžiningumo ar nerūpestingumo. Praleistas terminas nėra neprotingai ilgas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad procesinis terminas ieškiniui pateikti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.
12. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kretingos skyriui teikdama prašymą matininkė iš esmės rėmėsi ne tuo teisės aktu, tačiau jos prašymas buvo suformuluotas dėl išvados pateikimo ir prie jo buvo pridėtas situacijos brėžinys, todėl iš jo turinio ir pridėtų dokumentų buvo aiškus prašymo tikslas. Aplinkybės, kad NŽT Kretingos skyriaus specialistai, gavę matininkės prašymą, padarė procedūrinius pažeidimus, t. y. tinkamai neišnagrinėję pateiktų dokumentų ir neparengę išvados priėmė skundžiamą įsakymą, pakeičiantį teritorijų planavimo dokumentą, vertintinas kaip institucijos specialistų aplaidus darbinių funkcijų atlikimas.
Atsiliepimas
13. Teismas sutiko su ieškinyje ir NŽT Kretingos skyriaus atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pakeitus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūraciją buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų ir vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tačiau vien tai savaime nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad teritorijų planavimo dokumentuose bendrojo naudojimo kelio palei atsakovo žemės sklypą nebuvo numatyta. Įvažiavimas į V. M. bei kitus žemės sklypus yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per daugiabučių namų valdą, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiemus, todėl kaimyninių sklypų savininkams kelias patekti į savo sklypus nėra užkirstas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nesuformuotos valstybinės žemės ploto, einančio ties šiaurės vakarų pusės žemės sklypo riba, galimam pravažiavimui suformuoti ties riboženkliu Nr. 1 yra likę 6,01 m, nuo riboženklių Nr. 2 ir 3 – apie 5,11 m, nuo riboženklio Nr. 4 – 3,41 m, t. y. nelieka reikalingo 6 m pločio keliui suformuoti. Teismo vertinimu, grąžinus liniją taip, kaip buvo nustatyta pagal preliminarius matavimus, šis plotas dar labiau sumažėtų. Teismas padarė išvadą, kad nei prieš atliekant kadastrinius matavimus, nei po jų atlikimo laisvos valstybinės žemės ploto galimam keliui suformuoti nebuvo ir nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo žemės sklypo riboženkliai Nr. 1 ir 4 būtų perstatyti, todėl bendrojo naudojimo kelią būtų galima suformuoti tik V. M. priklausančio žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu pažeidžiant žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą ir bendruosius teisės principus. Kadangi teismas nenustatė, kad ginčijamas administracinis aktas sukeltų neigiamas teisines pasekmes Lietuvos Respublikai, visuomenei ar konkrečiai jos daliai, ieškinys buvo atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūra (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, kiekvienas pareigūnas ir institucija privalo laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o imperatyvioms teisės aktų normoms prieštaraujantys viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai reiškia viešojo intereso pažeidimą. Priimant šioje byloje ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, dėl to neteisėtai privačion nuosavybėn perleista valstybinės žemės dalis, kuri reikalinga bendrojo naudojimo keliui suformuoti, todėl tai patvirtina viešojo intereso pažeidimą.
14.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrojo naudojimo kelią būtų galima suformuoti tik atsakovo V. M. žemės sklypo sąskaita. Apeliantės teigimu, priėmus ginčijamą įsakymą buvo pakeistos atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, dalį valstybinės žemės perleidžiant privačion nuosavybėn, tuo pažeidžiant valstybės, kaip valstybinės žemės valdytojos, interesus bei panaikinant galimybę patekti į šiaurės krypties gretimybėje 3–5 esančią nesuformuotą valstybinę žemę. Pažymėjo, kad, panaikinus ginčijamą įsakymą, atsakovo V. M. interesai nebūtų pažeisti, o palikus jį galioti būtų panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos galimybė tinkamai vykdyti savo funkcijas ir suformuoti bendrojo naudojimo kelio tęsinį.
14.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo V. M. žemės sklype esantys riboženkliai buvo išlikę nuo preliminarių matavimų, užkoordinuoti ir neperkelti. Pagal byloje esantį 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo aktą žemės sklypo ribos buvo paženklintos tiesia linija, o jų ilgiai yra 468,20 m ir 468,04 m. Perkėlus preliminarių matavimų riboženklį Nr. 4, žemės sklypo kraštinė buvo pailginta nuo 468 m iki 470,5 m. Nepanaikinus ginčijamo administracinio akto ir negrąžinus pradinės žemės sklypo padėties pagal abrisą, yra panaikinama galimybė suprojektuoti kelio atkarpos tęsinį nuo nuovažos iki kitiems asmenims priklausančių sklypų.
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas tinkamai neatliko ginčijamo NŽT Kretingos skyrius vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ teisėtumo vertinimo. Apeliantės teigimu, priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto reikalavimai, atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų riba neteisėtai iš tiesios linijos tapo laužtine.
15.2. Nors teismas nustatė, kad priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, jog dėl teisės aktų pažeidimo šiuo atveju viešasis interesas nebuvo pažeistas. Apeliantės teigimu, dėl neteisėtai priimto ginčijamo administracinio akto Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės planuoti ir įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudaryti sąlygas kaimo infrastruktūros plėtrai, t. y. panaikinta galimybė suprojektuoti bendrojo naudojimo kelio tęsinį, todėl tai patvirtina viešojo intereso pažeidimą. Panaikinus ginčijamą administracinį aktą, atsakovo teisės nebus pažeistos, nes jis ir toliau valdys žemės sklypą pagal preliminariais matavimais nustatytas ir paženklintas sklypo ribas.
15.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pakeitus atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūraciją, t. y. 2,5 m pailginus 4–5 sklypo kraštinės ilgį, panaikinama galimybė per nuovažą ties vakarine atsakovo sklypo riba nuo krašto kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai patekti į šiaurės krypties 3–5 gretimybėje esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba, ir toliau šiaurės kryptimi esančius privačius žemės sklypus 6 m pločio valstybinės žemės juosta bei suprojektuoti joje bendro naudojimo kelio tęsinį. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ši nuovaža įrengta savavališkai, o spręsdamas klausimą dėl jos įrengimo teisėtumo, teismas turėjo į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją įtraukti Lietuvos automobilių kelių direkciją.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą patenkinti, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog V. M. žemės sklypo riboženkliai buvo išlikę nuo preliminarių matavimų, užkoordinuoti ir neperkelti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo žemės sklypo ribos buvo paženklintos, pažymėtos koordinačių tinklelio susikirtimo taške, valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, tačiau žemės sklypo ribos (riboženkliai) neužkoordinuotos. Žemės sklypo ribos užkoordinuojamos tik atliekant kadastrinius matavimus.
16.2. Teismas neatliko ginčijamo NŽT Kretingos skyrius vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ teisėtumo vertinimo. Priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto reikalavimai.
16.3. Pakeitus atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūraciją, t. y. 2,5 m pailginus 4–5 sklypo kraštinės ilgį, panaikinama galimybė per nuovažą ties vakarine atsakovo sklypo riba nuo krašto kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai patekti į šiaurės krypties 3–5 gretimybėje esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kurią administruoja Nacionalinė žemės tarnyba, ir toliau šiaurės kryptimi esančius privačius žemės sklypus 6 m pločio valstybinės žemės juosta bei suprojektuoti joje bendro naudojimo kelio tęsinį.
16.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuovaža įrengta savavališkai, o spręsdamas klausimą dėl jos įrengimo teisėtumo, teismas turėjo į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją įtraukti Lietuvos automobilių kelių direkciją.
17. Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus atsakovas V. M. prašo skundus atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nes byloje nėra nustatytas viešojo intereso pažeidimo faktas, kurį reikėtų ginti. Prokurorė neturėjo pagrindo apskritai kreiptis į teismą, nes viešojo intereso gynimas negali būti priemonė R. Ž. asmeniniams interesams apginti. Atsakovo teigimu, šioje byloje nei ieškovė, nei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog priėmus ginčijamą administracinį aktą būtų pažeistas viešasis interesas. Apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, kad panaikinus įsakymą atsakovo teisės nebus pažeistos, nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės, nes byloje nėra nustatyta viešojo intereso pažeidimo.
17.2. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad ginčijamu įsakymu yra panaikinama galimybė patekti į šiaurės krypties 3–5 gretimybėje esančią žemę, užkirstas kelias projektuoti kelią per nuovažą kitiems asmenims. Atsakovo teigimu, bendrojo naudojimo kelio palei atsakovo žemės sklypą nebuvo numatyta, įvažiavimas į atsakovo bei kitus žemės sklypus yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiemus, todėl kaimyninių sklypų savininkams kelias patekti į savo sklypus nėra užkirstas. Poreikio projektuoti naują kelią nei ieškovė, nei atsakovė nepagrindė.
17.3. Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nurodė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai. Atsakovui priklausantį žemės sklypą matininkė S. S. paženklino vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentais, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nesant kviestinių asmenų pastabų dėl vietovėje nustatytos žemės sklypo ribos. Kadastrinių matavimų atlikimo metu buvo naudotas profesionalus geodezinių matavimų prietaisas, kuriuo nustatyta, jog atsakovui priklauso 1,6939 ha ploto žemės sklypas, ploto pakitimas neviršija leistinų ribų. Tikslesnių matavimų atlikimas kartu galėjo lemti ir žemės sklypo ribų linijų pailgėjimą.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nurodo, kad atlikus kadastrinius matavimus atsakovui priklausantis žemės sklypas pateko į nesuformuotos valstybinės žemės ribas. Byloje nėra įrodyta, kad riboženklis Nr. 4 buvo perkeltas arčiau kelio krašto, o vien subjektyvūs ieškovės ir atsakovės paaiškinimai nėra pakankami šiai faktinei aplinkybei pagrįsti. Atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūracija pasikeitė, nes žemės sklypo riba buvo ne patraukta link kelio, o priešingai – atitraukta, paliekant pravažiavimą nuo nuovažos į dešinę. Sklypo riba, plane pažymėta 3–4, nebuvo pakeista, riboženklis Nr. 4 perkeltas nebuvo, o kelio įrengimas nuo nuovažos į kairę techniškai nėra įmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Šioje byloje nebuvo įrodyta, kad procedūriniai pažeidimai priimant ginčijamą administracinį aktą galėjo lemti valstybės ar visuomenės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinys dėl administracinio akto panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, teisėjų kolegija atskirai dėl kiekvieno skundo nepasisako ir kartu vertina abiejuose skunduose nurodytus argumentus.
Faktinės bylos aplinkybės
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovui V. M. nuosavybės teise priklauso 1,69 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įgijo Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 13.6-3272 bei tos pačios dienos sprendimu Nr. 10777 V. M. natūra atkūrus nuosavybės teises. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėto žemės sklypo ribos pagal preliminarius matavimus buvo suprojektuotos Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738. Žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu. Žemės sklypo plane ir abrise atsakovo žemės sklypas pavaizduotas keturkampio formos, kraštinių 1–4 ir 2–3 ilgiai po 468 m. Atsakovo žemės sklypas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu.
22. Byloje taip pat nustatyta, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ pagal MB „Matininkai LT“ matininkės S. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. pateiktą situacijos brėžinį buvo pakeista Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtinto Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė dalis, pakeičiant suprojektuoto atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūraciją. Pakeitus sklypo konfigūraciją ir atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad atsakovo V. M. žemės sklypo plotas – 1,6939 ha, sklypo šiaurės vakarų riba iš tiesios linijos tapo laužtine (kraštinė 1–2–3–4). Žemės sklypo kraštinės 1–6 ilgis 468 m, o kraštinės 4–5 ilgis 470,51 m. NŽT Kretingos skyriaus 2018 m. sausio 8 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ patvirtinus sklypo ribas, buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija ir dėl to 2,51 m pailgėjo 4–5 ribos linijos ilgis. Gavusi duomenis apie galbūt pažeistą viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
23. Apeliaciniuose skunduose apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjui priėmus ginčijamą administracinį aktą, viešasis interesas nebuvo pažeistas. Apeliančių teigimu, priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, taip pat pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktas, dėl to atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų riba neteisėtai iš tiesios linijos tapo laužtine, neteisėtai privačion nuosavybėn perleista valstybinės žemės dalis, kuri yra reikalinga bendro naudojimo keliui suformuoti. Apeliančių nuomone, visa tai patvirtina viešojo intereso pažeidimą, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
24. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinių skundų argumentus, darytina išvada, kad esminis šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos klausimas yra, ar priėmus NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ buvo pažeistas viešasis interesas.
25. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2013).
26. Šioje byloje ieškovė Klaipėdos apygardos prokurorė, gindama viešąjį interesą, įrodinėjo, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjui priėmus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.), atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų riba neteisėtai iš tiesios linijos tapo laužtine, neteisėtai buvo pailgintas sklypo kraštinės ilgis ir dėl to privačion nuosavybėn perleista valstybinės žemės dalis, kuri yra reikalinga bendro naudojimo keliui suformuoti. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą administracinį aktą ir pakeitus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo konfigūraciją buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkte ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų ir vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tačiau vien šių teisės aktų pažeidimas šiuo atveju nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaimyninių sklypų savininkams patekimas į savo sklypus nėra apribotas, o bendro naudojimo kelio įrengimas šalia atsakovo sklypo nebūtų galimas net ir panaikinus ginčijamą administracinį aktą.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo išvada, jog, priimant ginčijamą administracinį aktą, buvo pažeistos anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gavęs atsakovo V. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus atliekančios matininkės S. S. 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymą dėl išvados pateikimo dėl žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir (ar) žemės sklypų ploto patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte būtinumo, NŽT Kretingos skyrius šį prašymą išnagrinėjo ir ginčijamą administracinį aktą priėmė pažeisdamas Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 21 punkte numatytą tvarką, t. y. neparengus išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Be to, priėmus ginčijamą administracinį aktą buvo pakeista atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūracija, 2017 m. spalio 16 d. parengtame žemės sklypo plane sklypo kraštinės 4–5 ilgis tapo 470,51 m, nors pagal Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jo pagrindu parengtą žemės sklypo planą šios kraštinės (pagal patvirtintą žemės sklypo planą kraštinė 2–3) ilgis sudarė 468 m, žemės sklypo šiaurės vakarų riba iš tiesios linijos tapo laužtine, t. y. sklypo kraštinė 1–2 tapo 1–2 – 3–4. Dėl to ginčijamas administracinis aktas neatitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto reikalavimų, pagal kurį žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais, taip pat Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pagal kurią vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Vadinasi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant anksčiau paminėtų teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad paminėtų teisės aktų pažeidimas šiuo atveju nelėmė viešojo intereso pažeidimo.
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013). Teismas, nagrinėjantis bylą, turi prerogatyvą įvertinti prokuroro argumentus ir galutinai nuspręsti, ar byloje egzistuoja viešasis interesas bei būtinybė jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2013).
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovo V. M. žemės sklype esantys riboženkliai buvo išlikę nuo preliminarių matavimų, užkoordinuoti ir neperkelti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atlikus kadastrinius matavimus, atsakovo žemės sklypo kraštinė 1–2 buvo atitraukta siekiant palikti pravažiavimą ties riboženkliu Nr. 1, bei netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl riboženklio Nr. 4 padėties bei dėl to atsiradusių pasekmių.
30. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovui priklausančio 1,69 ha žemės sklypo ribos buvo suprojektuotos Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, kurį yra pasirašęs ir atsakovas V. M. Žemės sklypo abrise atsakovo žemės sklypas pavaizduotas keturkampio formos, kraštinių 1–4 ir 2–3 ilgiai yra po 468 m, abrisas taip pat yra pasirašytas atsakovo V. M. Analogiški žemės sklypo kraštinių ilgiai yra nurodyti ir žemės sklypo plane, kuriame pažymima, kad žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje pagal 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, šios ribos atitinka Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738, suprojektuotas sklypo ribas. Iš byloje esančio MB „Matininkai LT“ 2017 m. spalio 16 d. parengto patikslinto žemės sklypo plano, kuris sudarytas ginčijamu administraciniu aktu pakeitus sklypo konfigūraciją, matyti, kad sklypo kraštinės 4–5 (ankstesnis žymėjimas plane 2–3) ilgis yra 470,51 m, tuo tarpu sklypo kraštinės ilgis 1–6 (ankstesnis žymėjimas plane 1–4) liko nepakitęs, t. y. 468 m. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sklypo kraštinės ilgis 2,51 m buvo pailgintas į rytų pusę. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovo sklypu rytų pusėje (ties atsakovo sklypo kraštine 5–6), tačiau jokių pretenzijų dėl privažiavimo prie šio sklypo ar jo ribų pažeidimo atlikus kadastrinius matavimus minėto sklypo savininkas nepareiškė. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 30 d. teismui pateiktos situacijos schemos matyti, kad sklypo kraštinė yra pailgėjusi link kelio Nr. 226 krašto, t. y. šiaurės vakarų kryptimi. Teismo posėdžio metu matininkė S. S. nurodė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal ginčijamu administraciniu aktu pakeistą žemės sklypo konfigūraciją, tačiau matininkė pripažino, jog pirminio žemės sklypo projekto atlikti matavimai neatitinka. Vadinasi, pagal byloje esančius įrodymus atsakovo žemės sklypo kraštinė 4–5 objektyviai negalėjo pailgėti neperkėlus riboženklio Nr. 4 krašto kelio link. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pakeitus žemės sklypo konfigūraciją ir ribas, atsakovo sklypo dalis pateko į 1–4 gretimybėje esančio nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ribas.
31. Šioje byloje viešojo intereso pažeidimas, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad ginčijamu administraciniu aktu pakeitus atsakovui priklausančio žemės sklypo konfigūraciją ir 2,51 m pailginus 2017 m. spalio 16 d. žemės sklypo plane 4–5 pažymėtos sklypo kraštinės ilgį, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neteko galimybės suprojektuoti bendro naudojimo kelio tęsinį per nuovažą nuo krašto kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai, esančią ties vakarine atsakovo žemės sklypo riba į toliau šiaurės kryptimi esančią nesuformuotą valstybinę žemę ir kitus šiaurės kryptimi esančius privačius žemės sklypus. Byloje esančiame NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 11 d. rašte Nr. 14SD-(14.14.104).-377 nurodyta, kad Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738, bendro naudojimo kelias į atsakovui priklausantį sklypą yra suprojektuotas iš (duomenys neskelbtini) per daugiabučių namų valdų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiemus. Taigi nors patekimas į ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus techniškai yra įmanomas, tačiau patekti į privačius ir nesuformuotos valstybinės žemės sklypus, esančius šiaurės kryptimi nuo atsakovo sklypo, yra galima tik naudojantis kitiems asmenims priklausančiomis namų valdomis einančiu pravažiavimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks patekimo į ginčo teritorijoje esančius sklypus būdas kelia abejonių dėl jo racionalumo, saugumo bei atitikties namų valdų savininkų interesams, juolab, kad tiek atsakovo, tiek gretimybėje esantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl tai lemia poreikį namų valdomis važiuoti didelių gabaritų žemės ūkio technikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas NŽT Kretingos skyriaus vedėjas D. V. paaiškino, jog minėtų namų valdų gyventojai anksčiau yra kreipęsi į jį su prašymu spręsti pravažiavimo klausimą, kad juo nebūtų naudojamasi siekiant patekti į žemės sklypus. Be to, toks patekimo būdas kelia abejonių ir dėl jo atitikties kitų žemės ūkio paskirties sklypų savininkų ir naudotojų interesams. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas R. Ž. paaiškino, jog jis per namų valdų kiemus negali su kombainu patekti prie V. M. priklausančio žemės sklypo, kurį valdo nuomos pagrindais, todėl neturi galimybės šiame sklype auginti grūdinių kultūrų.
32. Akivaizdu, jog esama situacija suponuoja poreikį ieškoti racionalesnių ir saugesnių patekimo į ginčo teritorijoje esančius sklypus galimybių. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog patekimas į žemės sklypus ankstesniais teritorijų planavimo dokumentais buvo suprojektuotas iš šiaurės pusės per kitiems asmenims priklausančias namų valdas, negali būti aiškinama kaip paneigianti Nacionalinės žemės tarnybos diskrecijos teisę valstybinėje žemėje projektuoti kitą privažiavimą, tuo pagerinant esamą susisiekimo su aplinkiniais sklypais infrastruktūrą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovui V. M. įrengus nuovažą nuo krašto kelio Nr. 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai, iš esmės pasikeitė privažiavimo prie atsakovo ir kitų šioje teritorijoje esančių sklypų galimybės, įrengus nuovažą atsirado reali galimybė projektuoti kelio tęsinį nuo nuovažos į nesuformuotą valstybinę žemę bei kitus privačius žemės sklypus, tačiau priėmus ginčijamą administracinį aktą tokia galimybė buvo panaikinta. Iš byloje pateikto 2019 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atstumas nuo atsakovo V. M. žemės sklypo riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4 iki krašto kelio Nr. 226 ribos yra 3,5 m, atstumas nuo sklypo kraštinės 1–2 iki krašto kelio Nr. 226 sudaro apie 6,20 m. Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad priėmus ginčijamą administracinį aktą atsakovui priklausančios žemės sklypo ribos įsiterpė į šiaurės vakarų pusėje esančio nesuformuoto valstybinio žemės sklypo ribas, tuo panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos galimybę imtis priemonių pagerinti susisiekimą su ginčo teritorijoje esančiais sklypais, valstybinės žemės sklype suprojektuojant bendro naudojimo kelią ir tuo pagerinant vietovėje esamą susisiekimo infrastruktūrą. Pažymėtina, kad panaikinus ginčijamą administracinį aktą ir palikus ankstesnes sklypo ribas, atsakovui priklausančio sklypo šiaurės vakarų riba būtų atitraukta 2,51 m nuo kelio krašto, todėl galimybė valstybinėje žemėje projektuoti bendro naudojimo kelią nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio įrengimas nurodytoje vietoje nėra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų pasekmių atsiradimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ginčijamas administracinis aktas nesukėlė neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikai, visuomenei ar konkrečiai jos daliai.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad anksčiau aptartų pasekmių atsiradimą (panaikinta galimybė atsakovui priklausančio sklypo gretimybėje esančioje valstybinėje žemėje projektuoti bendro naudojimo kelio tęsinį nuo nuovažos, laužtine linija einančių žemės sklypo ribų patvirtinimas) lėmė neteisėti NŽT Kretingos skyriaus darbuotojų veiksmai, dėl kurių buvo pažeisti imperatyvūs teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009). Vadinasi, palikus galioti ginčijamą administracinį aktą būtų sudaromos prielaidos nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų teritorijų planavimo ir valstybinės žemės naudojimo srityse, tuo pažeidžiant ne tik valstybės teisėtus interesus teisės aktų nustatyta tvarka spręsti valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo klausimus, bet ir mažinant visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijų darbu.
34. Pažymėtina, kad viešojo intereso gynimo priemonių taikymas turi būti proporcingas bei nepažeisti pusiausvyros tarp viešojo intereso apsaugos ir atskirų asmenų teisėtų lūkesčių, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, taip pat viešojo intereso gynimas bylos nagrinėjimo metu neturi būti praradęs savo aktualumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovės ginamas viešasis interesas būtų praradęs aktualumą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog panaikinus ginčijamą administracinį aktą, būtų pažeistos atsakovo V. M. teisės bei teisėti interesai. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su ieškiniu, tačiau tinkamai nepagrindė, kokios atsakovo teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti panaikinus ginčijamą administracinį aktą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovas iš esmės nesutinka su kelio įrengimu greta jo esančiame valstybinės žemės sklype, nes, atsakovo teigimu, dėl šlapios ir netinkamos kelio dangos bus važinėjama per jam priklausantį sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepaneigia poreikio taikyti prokurorės prašomas viešojo intereso gynimo priemones. Pažymėtina, kad atsakovas ir toliau turėtų teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį žemės sklypą tomis ribomis, kurios pagal preliminarius matavimus buvo suprojektuotos Leliūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2738, bei paženklintos 2003 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu. Esant poreikiui, atsakovas turi teisę atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, o manydamas, kad dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų jam buvo padaryta žala, atsakovas savo galbūt pažeistas teises turi teisę ginti teisės aktuose nustatyta tvarka. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas nepažeistų teisinių santykių stabilumo ir pusiausvyros tarp viešojo intereso apsaugos bei atsakovo teisėtų interesų.
35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto reikalavimus. Paminėtų teisės aktų pažeidimas ir ginčijamo administracinio akto priėmimas lėmė, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo šiaurės vakarų riba neteisėtai iš tiesios linijos tapo laužtine, o pakeitus sklypo konfigūraciją ir 2,51 m pailginus sklypo kraštinę 4– 5 buvo iš esmės apribota Nacionalinės žemės tarnybos galimybė imtis priemonių pagerinti susisiekimą su ginčo teritorijoje esančiais sklypais, valstybinės žemės sklype suprojektuojant bendro naudojimo kelio tęsinį nuo nuovažos ir tuo pagerinant vietovėje esamą susisiekimo infrastruktūrą. Imperatyvių teisės aktų pažeidimas kartu lėmė viešojo intereso pažeidimą ir sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą administracinį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė viešąjį interesą ginančio prokuroro ieškinį dėl įsakymo panaikinimo.
Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius ginčijamo administracinio akto prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir viešojo intereso pažeidimą, tai sudaro pagrindą patenkinti ieškinį dėl įsakymo panaikinimo. Vadinasi, kiti ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti NŽT Kretingos skyrius vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
40. Kadangi panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškinys yra tenkinamas, atsakovas V. M. neįgijo teisės į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo V. M. priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teikdama ieškinį ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 33,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
42. Kadangi ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniai skundai tenkinami, apeliacinės instancijos teisme atsakovo V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Patenkinus ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus, iš atsakovo V. M. priteistina 200 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, nuo kurio mokėjimo ieškovė ir atsakovė buvo atleistos (2 x 100 Eur, CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 1 126 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. M. bei 33,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 14VĮ-785-(14.14.2.) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2738 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ pakeitimo“.
Kitą Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. M. 300 Eur žyminio mokesčio ir 33,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.