- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- e1-408-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05013-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1040 litų) bauda, bauda sumokėta 2011 m. spalio 24 d.;
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 36 MGL (1700 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Bauda sumokėta 2022 m. vasario 24 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. Š. 2024 m. vasario 7 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini, esančiame bute smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra tyčia sudavė delnu vieną smūgį A. Š. į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – mažamečiui sūnui A. Š..
2. Kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad visiškai pripažįsta, jog smurtavo prieš savo mažametį sūnų A. Š. 2024 m. vasario 7 d. vakare buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena su šeima, priklauso jam ir žmonai A. Š., kartu su jais gyvena du vaikai: dukra A.Š. (duomenys neskelbtini), ir sūnus A.Š. (duomenys neskelbtini). Vakare jis savo namuose vienas gėrė brendį, išgėrė apie 0,5 litro. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir tas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl girtumo jis ne viską atsimena, bet gali pasakyti, kad apie 22 valandą jis susipyko su vaikais, nes jie abu jo neklauso, atsikalbinėja, visaip vadina jį ir savo mamą. Dėl kokios priežasties įvyko konfliktas su vaikais, neatsimena, bet žino, kad būnant virtuvėje jis savo sūnui A.Š. sudavė vieną smūgį delnu į veidą. Jis suklupo, pradėjo verkti. Susinervinęs, jis pasiėmė brendžio butelį, automobilio raktelius ir, nuėjęs į savo mašiną, gėrė alkoholį, kol atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino, turbūt žmona. Savo dukros jis neskriaudė, prieš ją nesmurtavo. Išsiblaivęs suprato, kad pasielgė blogai, labai dėl to gailisi.
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
3.1. 2024 m. vasario 15 d. mažamečio nukentėjusiojo A. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotais parodymais, kad praeitos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį namuose apie 22 val. buvo jis, mama, tėtis ir sesė. Mama žiūrėjo jo bei sesės dienyną ir pamatė 3 pastabas. Jis netyčia užrėkė ne ant mamos, bet rėkdamas kalbėjo apie mokytojas. Tėtis suprato, kad rėkia ant mamos. Mama išėjo į balkoną, o jis ėjo į virtuvę pasiimti kažko užvalgyti ir pamatė, kad tėtis guli, bet nemiega. Jie pažiūrėjo vienas į kitą, jis nuėjo į virtuvę ir girdėjo, kad tėtis nuėjo į jo ir sesės kambarį. Po to tėtis atėjo į virtuvę pas jį. Jis paklausė, kas yra. Tėtis nieko nesakė, bet trenkė su delnu į dešinį skruostą po akimi, virš lūpų. Jam buvo šokas ir jis atsigulė ant virtuvės grindų, po to užsidengė veidą. Skaudėjo. Krisdamas jis prisilaikė, po to atsigulė. Galima interpretuoti, kad nuo smūgio nukrito. Spėjo pamatyti, kad tėtis bėga iki sesės kambario. Po to mama atbėgo iš balkono, išgirdusi, kad kažkas nukrito. Po to atbėgo iš kambario sesė ir pamatė, kad jis susiėmęs už skruosto. Tada atėjo tėtis ir pradėjo rėkti. Jis rėkė, kad blogai mokosi ir šaiposi iš mamos. Tada jis išėjo parūkyti, o mama nusivedė jį ir sesę į kambarį. Eidamas jis pasiėmė ledo ir užsidėjo ant skruosto. Po to tėtis išėjo iš balkono ir atėjo į kambarį, pradėjo rėkti, kad jie nesimoko. Pradėjo rėkti ir ant mamos, kad jie blogai mokosi. Mama tam prieštaravo, sakė pirmiausiai pažiūrėti į dienyną. Vyko žodinis konfliktas, po to tėtis išėjo į lauką. Po šio smūgio tėtis daugiau jam nieko nebedarė. Jis išėjo į mašiną lauke ir ten sėdėjo. Jis buvo kambaryje su sese, o mama kitame kambary. Po 10 ar 20 min. sesė pasakė, kad jis su sese negrįš namo, po mokyklos eis su sese pas jos draugą. Tuo momentu mama pagalvojo, kad to negali būti ir iškvietė policiją. Tėtis tą dieną buvo girtas. Tėtis jam trenkė, nes neapgalvojo tos situacijos ir nesuprato, kas vyksta, kad atsikalbinėja mamai. Tėtis trenkė į žandą kaire ranka. Anksčiau tėtis nėra prieš jį smurtavęs. Anksčiau viską spręsdavo kalbomis. Tėtis turėtų apmąstyti, ką padarė, jam ant jo nepikta.
3.2. Liudytojos A. Š. 2024 m. vasario 8 d. apklausos metu duotais parodymais. Ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena su dviem vaikais (dukra A. Š., sūnumi A. Š.) bei vyru A. Š. 2024 m. vasario 7 d. visi buvo namuose. Vakare, tai galėjo būti prieš 22.00 val., liudytoja buvo nuėjusi į vaikų kambarį ir kalbėjo su vaikais apie jų mokslus. Po to ji iš vaikų kambario išėjo. Nuėjo į vonios kambarį, ten susirinko išplautus rūbus ir su jais išėjo į balkoną jų pakabinti, kad išdžiūtų. Būdama balkone išgirdo dukros riksmą. Nieko nelaukusi išėjo pasižiūrėti, kas nutiko. Išėjusi pamatė, kad dukra yra savo kambaryje, o vyras jos klausė, kodėl ji nesimokina. Tuo metu pamatė, kad sūnus yra virtuvėje atsitūpęs ir rankomis užsidengęs veidą. Sūnaus paklausus, kas nutiko, A.Š. pasakė, kad tėtis tyčia sudavė vieną smūgį kairės plaštakos delnu jam į dešinį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp jos ir vyro įvyko žodinis konfliktas, nes ji supyko, kad būdamas neblaivus jis auklėja vaikus ir prieš sūnų smurtavo. Vyras su ja ilgai nešnekėjo, pasiėmęs automobilio raktelius ir brendžio butelį, išėjo į lauką ir atsisėdo į automobilio vidų, kur gėrė. Ji pašnekėjo su vaikais. Po to paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kas nutiko. Šiuo metu sūnus jaučiasi gerai, medikų pagalbos dėl sukelto fizinio skausmo jam nereikėjo. Jokios žalos vyras nepadarė. Šio įvykio niekas nematė. Tuo metu, kai viskas įvyko, sūnus ir vyras virtuvėje buvo dviese. Vyras niekada nėra smurtavęs nei prieš ją, nei prieš vaikus. Tai yra pirmas kartas.
3.3. Liudytojos A. Š. 2024 m. vasario 26 d. papildomoje apklausoje duotais parodymais. Ji parodė, kad konfliktas su vaikais įvyko dėl jų mokslų. Ji vaikų kambaryje tikrino vaikų dienynus ir pamatė, kad A.Š. yra gavęs tris pastabas. Sūnui aiškino, kad taip neturėtų būti, kad mokytojai yra teisūs, o sūnus gynė save ir pasakė, kad mokytojai yra patys durni. Mano, kad vyras tuo metu buvo kitame kambaryje, bet tikrai girdėjo jų pokalbį su sūnumi, ir jis galėjo pagalvoti, kad A.Š. ant jos sakė, jog ji durna, nes jis visą laiką jautriai reaguoja į tai, kaip vaikai su ja bendrauja. Vyras yra griežtesnis, jis reikalauja daugiau pagarbos jos atžvilgiu, o ji su vaikais artimiau bendrauja ir jie kartais daugiau sau leidžia pasakyti. Dėl to vyras A.Š. pyksta ir ne kartą vaikus yra baręs, aiškinęs kad jie turi gerbti tėvus ir mokytojus. Iš karto A.Š. į jos ir vaikų pokalbį nesikišo, bet kai ji išėjo į balkoną džiauti rūbų, kažkas įvyko virtuvėje. Būdama balkone išgirdo triukšmą ir dukters balsą, kažkaip pasidarė keista, nesuprato, kas vyksta. Ji išėjo iš balkono ir ėjo į vaikų kambarį, pamatė, kad iš virtuvės ateina A.Š., o A.Š. eina į virtuvę, jie tarpduryje užkabino vienas kitą pečiais, lyg tai susistumdė. Kai jau užėjo į kambarį, matė dukrą, stovinčią prie spintos, o vyras šaukė ant jos. A.Š. kambaryje nebuvo, todėl ji ėjo į virtuvę žiūrėti, kur sūnus. Jai iš paskos ėjo ir vyras su dukra. Sūnų pamatė virtuvėje. Jis tupėjo ant grindų abiem rankomis buvo užsidengęs veidą, jis neverkė, bet buvo labiau išsigandęs, gal kiek ištiktas šoko, nes tėvas niekada jo nėra mušęs. Ji matė, kad A.Š. paraudęs dešinysis skruostas, ji dėjo ledą vaikui ant tos vietos, vėliau patepė vaistais, toje vietoje nebuvo kraujosruvos, kitą dieną jis ėjo į mokyklą, pas gydytojus nesikreipė. Nežino, ar labai vaikui skaudėjo, bet jis sakė, kad smūgis buvo suduotas delnu, aišku jam skaudėjo. Ryte klausė, ar skauda tą vietą, A.Š. sakė, kad jau nebeskauda. Anksčiau vyras A.Š. nėra smurtavęs prieš vaikus ir ją, tačiau pastaruoju metu jis turėjo problemų su sveikata. Jis gulėjo ligoninėje, jam nustatyta cukraligė. A.Š. labai blogai jautėsi ir išgyvena dėl nustatytos ligos, vartoja insuliną. Gal dėl to daugiau pradėjo vartoti alkoholio, tą vakarą buvo neblaivus, dar išgirdo jos pokalbį su vaikais dėl mokslų, matyt, dėl to jis nesusivaldė, pratrūko, prasiveržė visos emocijos ir sudavė smūgį sūnui.
3.4. Liudytojos A. Š. parodymais, kad 2024 metų vasario mėnesį, maždaug prieš dvi savaites, buvo konfliktas tarp tėčio ir brolio A. Š. Buvo trečiadienio vakaras, apie 22-23 valanda. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Tą vakarą ji su broliu buvo savo kambaryje, mama A. Š. tikrino jų elektroninį dienyną, kalbėjo apie mokslus. Jų tėtis buvo kitame kambaryje, gulėjo užsimerkęs, nežino, ar miegojo, ar žiūrėjo televizorių. Tėtis tikriausiai išgirdo, kad brolis gavo pastabą dėl mokslų. Kai brolis nuėjo į virtuvę, tėtis atsikėlė ir nuėjo jam iš paskos. Ji buvo savo kambaryje ir nematė, kas vyko virtuvėje. Mama tuo metu buvo nuėjusi į balkoną padžiauti rūbų. Būdama savo kambaryje ji išgirdo garsą, atrodė, kad kažkas nugriuvo ar suklupo. Girdėjo brolio balsą, bet nežino, ar jis verkė, ar pasakė kažkokius žodžius. Ji kėlėsi eiti pažiūrėti, kas vyksta virtuvėje. Tarpduryje sutiko tėtį, jie vienas į kitą atsitrenkė, tačiau ji nenugriuvo, tiesiog atbulomis ėjo nuo tėčio ir atsitrenkė į spintą, nes tėtis ėjo link jos ir ant jos šaukė, pyko dėl mokslų, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Tyčia tėtis jos nestūmė, jai fizinio skausmo nesukėlė. Tuo metu mamos kambaryje nebuvo, ji atėjo, kai ji jau konfliktavo su tėčiu dėl mokslų. Viskas įvyko labai greitai, su tėčiu konfliktavo kokią minutę. Kai atėjo mama iš balkono, turbūt ji irgi girdėjo triukšmą, jie visi trys: ji, mama, tėtis nuėjo į virtuvę, kur buvo brolis. Jis buvo suklupęs ant kelių, ant virtuvės grindų. Nepasakys, ar jis verkė, jis tik pasakė, kad jam tėtis sudavė smūgį į skruostą. Jis parodė į kurią vietą. Tas skruostas buvo paraudęs, bet neatsimena, kuri veido pusė buvo paraudusi. Brolis sakė, kad tėtis sudavė smūgį, berods, delnu. Virtuvėje buvo trumpas žodinis konfliktas dėl brolio, po to tėtis išėjo parūkyti į balkoną. Kai grįžo, klausė, ar jie iškvietė policiją. Tuo metu dar nebuvo iškvietę, iškvietė vėliau. Tėtis apsirengė ir išėjo į lauką. Tą vakarą tėtis buvo neblaivus, jis gėrė namuose, kokį gėrimą, gerai nepasakys, bet atrodo, kad brendį. Policiją iškvietė mama, ji paskambino. Anksčiau tėtis nėra prieš ją ir brolį smurtavęs, yra buvę žodiniai konfliktai, tokių daužymų, mušimų nėra buvę. Tėtis dirba Norvegijoje, ten būna 2-3 savaites, kai grįžta, apie dvi savaites būna namuose, tada savaitgaliais ar kelias dienas vartoja alkoholį. Ji vėliau kalbėjo su broliu apie smūgio sudavimą, jis sakė, kad iš karto gerai nesuprato, kas įvyko, bet jam skaudėjo. Jos su mama dėjo ledo, tai ,,mėlynės“ jam nebuvo, bet tas paraudimas ant skruosto buvo kokias dvi dienas.
3.5. 2024 m. vasario 8 d. A. Š. protokolu-pareiškimu, kad 2024 m. vasario 7d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje jos vyras A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis kartu, tyčia sudavė vieną smūgį kairės plaštakos delnu, kuris yra arčiau riešo, jos sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinį skruostą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo vyrą A. Š. nubausti įstatymo numatyta tvarka.
3.6. 2024 m. vasario 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad užfiksuotas smurtą patyrusio asmens sužalojimas – kraujosruva (mėlynė) veido dešinėje pusėje bei nurodytos įvykio aplinkybės, kad 2024m. vasario 7 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto virtuvėje A. Š. tyčia sudavė vieną smūgį kairės rankos delnu savo sūnui A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini) į dešinį skruostą, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Prie tarnybinio pranešimo pridėti blaivumo nustatymo parodymai: 2024m. vasario 8 d., 01.06 val. A. Š. nustatytas 2,72 promilės neblaivumas.
3.7. 2024 m. vasario 8 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėjus A. Š., gim. 2010 m. spalio 7 d., sužalojimus, matoma dešinės pusės paakio kraujosruva.
3.8. 2024 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje. <...> Įėjus į butą patenkama į buto koridorių, kuriame priešais yra sukabinti rūbai bei baltos spalvos spintelė. Prie kairės pusės sienos nuo įėjimo yra rudos spalvos spintelė, dešinėje pusėje - praėjimas į sekantį kambarį. Kambario viduryje yra rudos spalvos valgomasis stalas bei kėdės, dešinėje pusėje prie sienos yra spintelė, ant kurios akvariumas, šalia – sekcija su įvairiais daiktais. Prie priekinės sienos už stalo yra lova. Kairės pusės sienoje yra praėjimas į virtuvę, kurioje prie kairės pusės bei prie galinės sienos matomas smėlio spalvos virtuvinis komplektas. Tiesiai yra plastikinis langas, po juo – radiatorius. Prie dešinės pusės sienos yra šaldytuvas. Įvykio vietoje grumtynių bei girtuokliavimo pėdsakų nesimato. Įvykio vieta tvarkinga, vaizdo stebėjimo kameromis nėra filmuojama.
3.9. 2024 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad perklausytas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) sistemoje 2024 m. vasario 7 d., 23.11 val. iš telefono numerio <...> užfiksuoto pranešimo garso įrašas (trukmė 01:52 min.) Įraše girdisi telefono sujungimo signalas ir BPC operatorės bei pranešėjos pokalbis - Operatorė: ,,Vienas, vienas, du“. Pranešėja: ,,Labas vakaras, noriu pranešti, kad vyras trenkė sūnui, (duomenys neskelbtini), yra...“ Operatorė: ,,Čia Jūsų vyras?“ Pranešėja: ,,Taip, yra girtas, geria jau ketvirtą dieną, dabar girtas sėdi mašinoj, kūrena mašiną kieme ir mes bijom...“ Operatorė: ,,Tai nori išvažiuoti, ar ne? Ar tiesiog?“ Pranešėja: ,,Nu, pasiėmė butelį, sėdi, šildosi, geria“. Operatorė: ,,Ai, vartoja alkoholį mašinoje, taip?“ Pranešėja: ,,Taip, taip“. Operatorė: ,,Bet neišvažiuoja? Nevažiuoja? Pranešėja: ,,Ne, nevažiuoja“. Operatorė: ,,Gerai, sakykit adresą, rajonas, miestas?“ Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“ Operatorė: ,,Seniūnija?“ Pranešėja: , (duomenys neskelbtini), kaimas“. Operatorė: (duomenys neskelbtini) seniūnija gal, taip?“ Pranešėja: ,,Taip, taip, taip“. Operatorė: ,,Gatvė?“ Pranešėja: , (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Čia nuosavas namas?“ Pranešėja: ,,Nea, daugiabutis‘. Operatorė: ,,Kelintas butas?“ Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,, (duomenys neskelbtini), kelintas aukštas?" Pranešėja: , (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Durų kodas yra?“ Pranešėja: ,,Ne, nėra“. Operatorė: ,,Kiek sūnui metų?“ Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Reikia jam greitosios?“ Pranešėja: ,,Ne, nereikia“. Operatorė: ,,Nereikia, tikrai nereikia, ponia?“ Pranešėja: ,,Ne, nereikia, ,,mėlynė“ yra, bet nereikia“. Operatorė: ,,Mhm, tai dabar prie namo, taip? Automobilyje?“ Pranešėja: ,,Taip, prie namo automobilyje“. Operatorė: ,,Koks automobilis, markė?“ Pranešėja: ,,VW Tauranas, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Skaičiai...žodžiais pasakykit, J...“ Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Skaičiai?“ Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Dar yra vaikų namuose?“ Pranešėja: ,,Yra dukra, (duomenys neskelbtini)“. Operatorė: ,,Mhm, tai du mažamečiai, taip? Nepilnamečiai?“ Pranešėja: ,,Taip, nepilnamečiai“. Operatorė: ,,Supratau, greitosios tikrai niekam nereikia?“ Pranešėja: ,,Ne, nereikia“. Operatorė: ,,Vardas, pavardė Jūsų?“ Pranešėja: ,,A. Š.“. Operatorė: ,,Yra jis ten, nevažiuoja, taip?“ Pranešėja: ,,Nevažiuoja“. Operatorė: ,,Geria mašinoj, supratau. Gerai, registruojam policijai, laukit, viso gero“. Pranešėja: ,,Viso“. Įrašas baigiasi.
3.10. 2024 m vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų E. P. ir T. A. kūno kamerų du vaizdo įrašai, daryti laikotarpiu nuo 2024-02-07 23.47 val. iki 2024-02-08 01.00 val. Juose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), sustoja daugiabučio namo kieme. Pareigūnai prieina prie kieme stovinčio automobilio, kurio variklis užvestas, įjungti priekiniai šviesų žibintai, iš automobilio sklinda muzika, priekinėje keleivio sėdynėje miega vyriškis – A. Š.. T. A., eidamas link automobilio, sako, kad jis tikrai niekur nevažiavo, nes uždengtas priekinis langas. Pareigūnai atidaro automobilio dureles, sveikinasi su A. Š., prašo užgesinti variklį bei klausia, kas atsitiko. A. Š. pasuka raktelį, išjungia automobilio variklio degimą ir aiškina, kad susipyko su žmona dėl gėrimo ir kitų priežasčių, išėjo ir atsisėdo į automobilį. Pareigūnas T. A. klausia, ar jis smurtavo prieš vaiką, nes gavo jo žmonos pranešimą dėl smurto prieš vaiką. A. Š. neigia smurtavęs prieš vaiką, pareigūnai paprašo jo išlipti iš automobilio ir eiti kartu, klausia, ar jis vartojęs alkoholio. A. Š. atsako, kad gėręs. Pareigūnas T. A. pakomentuoja, jog matosi, kad jau sunkiai girtas. Visi trys eina į A. Š. butą, esantį daugiabučio pirmame aukšte. Buto duris atidaro A. Š., kambaryje yra vaikai: mergaitė ir berniukas. Pareigūnai klausia A. Š., kas įvyko, moteris pasakoja, kad vyras kelias dienas geria, nesiorientuoja, kas dedasi namuose, ,,rytą girtas, vakare girtas, mes nebežinom nei kaip kalbėt su juo, nei kaip susitart su juo“. Pareigūnė E. P. klausia, kas įvyko šiandien, A. Š. sako, kad su dukra, sūnumi kalbėjo apie pamokas, apie mokslus, kad turi pastabų, vyras sėdėjo, snaudė, o ji kitame kambaryje kalbėjo su vaikais, apibarė sūnų, kad jis turi klausyti mokytojų ir, kad nebūtų pastabų. Vyrui tai nepatiko, pasišnekėjusi išėjo į balkoną džiauti rūbų, išgirdo, kad jau rėkia ant dukros, o sūnui virtuvėje trenkė delnu į veidą. Pareigūnas T. A. klausia A. Š., ar taip buvo, jis patvirtina, kad vieną kartą trenkė sūnui delnu į veidą. E. P. klausia, ar vaikui nereikia medikų, A. Š. atsako, kad nereikia, kad buvo uždėjusi ledo, patepė tepalu. Pareigūnas T. A. paprašo berniuko užsimerkti, apžiūri jo veidą, pareigūnas sako, kad truputį matosi, jog viena akis mėlynesnė. A. Š. sako, kad ji nematė, kaip buvo suduotas smūgis, nes tuo metu ji buvo balkone. Kambaryje esanti A. Š. ima pasakoti, kad tėvas nubėgo iki jos brolio, jam trenkė, po to atbėgo iki jos, ją stūmė į spintą, tada ji nuėjo prie brolio žiūrėti, kas jam buvo, atėjo ir mama. Pareigūnai klausia, kiek sūnui metų, A. Š. atsako, kad trylika. E. P. klausia A. Š., ar jai skaudėjo, kai ją pastūmė, ji atsako, kad ,,ne, nelabai“, ji trenkėsi į spintą. A. Š. kreipiasi į dukrą, sakydamas, kad ji papasakotų normaliai, kaip viskas buvo, kad jis dirba Norvegijoje, kai jis būna namuose, jie ,,iš mamos išsidirbinėja, <...>, kaip sakant, dėl to man tas pyktis ir suėmė“ (iš balso girdisi, kad A. Š. yra neblaivus, kalba nerišliai, sulėtintai, užsikirsdamas). A. Š. įsiterpia sakydama, kad tas nesvarbu, ką jis sako, kad jis trenkė kėdę, stalą spyrė, norėjo trenkti į akvariumą, negali su juo susišnekėti, jis visą laiką girtas ir jis neturi teisės prieš vaikus kelti rankos. A. Š. sako, kad jis kaltas, kad jis padarė klaidą, kad nereikėjo trenkti, jis pyksta, kad vaikai išsidirbinėja iš mamos, dėl to pakėlė ranką prieš vaiką (tai sakydamas pradeda verkti). A. Š. sako, kad jau kelias dienas geria, triukšmauja, jie negali būti ramiai namuose, vaikai pasakė, kad eis iš namų kitur nakvoti ir nebepareis namo, dėl to ji iškvietė policiją. Ji kalba, kad vyrui reikia susiimti, nustoti gerti, jam reikia leistis insuliną, reikia keistis, reikia gydytis, jei nori kartu gyventi. A. Š. susinervina, prašo žmonos atiduoti automobilio raktelius, sako, kad jai neduos savo automobilio. Pareigūnė E. P. liepia jam ramintis ir aiškintis santykius, kai bus blaivus. Pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, užsirašo asmenų duomenis, tariasi su A. Š. dėl apklausos, liepia A. Š. rengtis, pasiimti būtinus daiktus ir važiuoti į policijos komisariatą. Įrašas baigiasi.
3.11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 13 d. informacijoje apie vaiko A. Š. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šeima gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. A.Š. skirtas atskiras kambarys, kuriuo dalinasi su savo seserimi. Vaikui sudarytos sąlygos ugdymuisi ir poilsiui. Namuose švaru, tvarkinga, šilta. Pasak A.Š., <...> kai tėtis negeria, su visa šeima kur nors važiuoja, aplanko močiutę. Su mama santykis labai glaudus ir visada visokiais klausimais berniukas gali kreiptis patarimo. Su sese ryšys taip pat labai artimas. A.Š. namuose turi pareigas, kurias privalo daryti. <...> Pasak tėvo, jis su A.Š. sutaria gerai, bet su juo pabendrauti sudėtinga, nes dažnai būną „įlindęs į telefoną“. Tėvas pasakojo, kad su šeima kartasi leidžia laisvalaikį, važiuoja į lankytinas vietas.
3.12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. vasario 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketos skyriuje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodoma, kad pokalbio gyvenamojoje vietoje metu nepilnametė A. Š. nurodė „<...> mes kalbėjom apie pažymius, apie mokyklą ir mano brolis vieną ar dvi pastabas gavo ir mes apie tai kalbėjom ir tėtis čia salone ant lovos gulėjo ir apsimetė, kad miegojo. Jis buvo girtas. Pasikalbėjom, mes liko su broliu mano kambaryje, o mama išėjo į balkoną rūbų padžiauti. Brolis iš kambario nuėjo iki virtuvės ir tada tėtis atsistojęs greit iš lovos nubėgo į mano kambarį, pažiūrėjo į mane, tada nubėgo pas brolį į virtuvę ir trenkė jam maždaug į paakį. Mano brolis nukrito, atsitrenkė į šaldytuvą su ranka, kai išgirdau, pradėjau eit iš kambario. Tada greit tėvas atbėgo pas mane ir mane stūmė smarkiai, atsitrenkiau į spintą ir tada jis pradėjo ant manęs rėkti, jis buvo užsimojęs man trenkti, bet netrenkė. Kai išgirdo, kad mama parbėga iš balkono žiūrėt kas nutiko, tėvas nubėgo... <...> Čia daug tokių kartų buvo, mano vis vaikystė tokia buvo. Vieną kartą seniai buvo kviesta policija, bet mama nerašė pareiškimo. Kiek ji prisimena, tėtis turi alkoholio vartojimo problemą, geria kas dieną namuose. Jis dirba Norvegijoje, važinėja su „fūra“, tai tada negeria, bet kai grįžta, jis kas dieną geria, va jau kai grįžęs nuo ano savaitgalio geria kas dieną. Grįžusio nematau tėvo blaivo. Prašėm negerti, sakėm, kad turi tokią problemą, bet jis pažada, kad negers, tačiau bėdos nepripažįsta ... <...>A.Š. nurodė, kad kai tėtis ją pastūmė ir ji trenkėsi nugara į spintą, pajuto nugaroje skausmą. Mergina nurodė, kad skausmas liovėsi po kelių minučių, je nesusižalojo. Kiti A.Š. papasakoti tėčio veiksmai fizinio skausmo mergaitei nesukėlė, tvirtino, kad šiuo metu neskauda, medikų nereikia.
4. Pirmiau išdėstyti bei teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. Š. kaltinime nurodytu metu ir vietoje tyčia suduodamas vieną smūgį delnu artimajam giminaičiui – savo mažamečiui sūnui A. Š., tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo A. Š., liudytojų A. Š. A. Š. parodymai, apžiūrų ir kitų tyrimo veiksmų protokolai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvada, kad A. Š. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.
5. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti dalimis per šešis mėnesius. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
6. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą – panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį vaiką, jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirta bauda sumokėta, dirbantis. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 75 MGL (3750 Eur) dydžio.
8. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
9. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 8 d. 00.15 val. iki 2024 m. vasario 9 d. 9.11 val.
10. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirtinos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
11. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 8 d. 00.15 val. iki 2024 m. vasario 9 d. 9.11 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą A. Š. yra sumokėjęs.
Išaiškinti A. Š., kad 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti A. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. Š., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.