- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- e2-789-1215/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32858-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Donielaitė-Paškevičė
- Ieškovas
- ADB „C. V. I. G.“
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau tekste - ADB) „C. V. I. G.“ atstovei A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste - UAB) “Šilėja“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. P. ir M. P., dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 221,98 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2025-07-22 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), dėl nesandarių inžinerinių tinklų buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 221,98 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi (2022-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A30-2451/22) kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio bendrojo naudojimo objekto – inžinerinių tinklų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis.
3. Atsakovė UAB „“Šilėja“ nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra atsakinga už kilusią žalą. Teigia, kad dėl įvykio buvo kviesta ir atsakovė ir UAB „Grinda“, tačiau UAB „Grinda“ atstovai nurodė nežinantys ar iš bendrų patalpų yra aplietas tualetas ir virtuvė. Turto apžiūros akte nurodyta kita įvykio data. Atsakovė su kamera apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) butų santechnikos apžiūrą ir nustatė, kad vandens nuotėkis yra (duomenys neskelbtini) buto antrame aukšte. Defektiniu aktu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkai uždengė bendrojo naudojimo vamzdžius, jam rekomenduota atstatyti inžinerinių tinklų uždangas į pradinę padėtį. Buto savininkas nedavė atsakovei sutikimo išardyti uždangas ir nustatyti tikrąsias vandens prasiskverbimo priežastis, tad gedimas namo inžineriniuose tinkluose nėra konstatuotas. Taip pat nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu, nes turto apžiūros akte nurodytas tualeto ir virtuvės lubų pažeidimas, tačiau kitoje akto dalyje nurodytas virtuvės sienų perdažymas, tualeto dailylenčių keitimas, vamzdžių keitimas, t.y. darbai nesusiję su lubų pažeidimu. Sąmatoje sienų perdažymas pakeičiamas į sienų apmušalų keitimą, kas yra brangesnis darbas.
Atsiliepimas
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. P. ir M. P. atsiliepime į ieškinį nurodė kad 2025-07-21 apatinio buto kaimynas pranešė, kad jo bute laša vanduo, tą pačią dieną trečiųjų asmenų bute atlikta vizuali apžiūra, nenustatyta jokių drėgmės, pratekėjimo ar avarijos požymių. Apie įvykį informuota atsakovė, įvykis registruotas ADB „C. V. I. group“, kurioje tretieji asmenys yra apdraudę savo turtą ir civilinę atsakomybę. Atsakovė trečiųjų asmenų butą apžiūrėjo 2025-07-22, tačiau jokių pratekėjimų nerasta. 2025-07-23 atliktas bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūrėjimas vaizdo kamera, tačiau vandens pratekėjimų ir drėgmės nerasta, tad atsakovė klaidingai nurodo, kad tretieji asmenys nesutiko tikrinti bendrojo naudojimo vamzdžių. Po kurio laiko kaimynų buto apliejimas liovėsi. Teigia, kad apliejimų name yra buvę anksčiau dėl įmūrytų vandentiekio vamzdžių, lietaus kanalizacijos. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsakovei, tačiau į jas nereaguota. 2025-08-11 gauta ieškovės pretenzija dėl žalos atlyginimo, o pateikus rašytinius paaiškinimus, bendrovė daugiau su reikalavimais nesikreipė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus.
6. Atsakovė ir tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimai įteikti tinkamai, byloje gauti atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „C. V. I. G.“ (ieškovė 2020-07-01 perėmė S. I. AS Lietuvos filialo teises ir pareigas) ir draudėja J. A. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2010-02-20 iki 2034-05-31 apdraustas draudėjai priklausantis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (5 el. bylos lapas).
8. 2025-07-22 užlietas aukščiau minėtas butas. Ieškovė išmokėjo iš viso 221,98 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. 2025-07-29 UAB „Smart claims“ atliko turto apžiūrą ir surašė turto apžiūros aktą, kuriame nurodyta žala: virtuvės sienų, lubų perdažymas, san. mazge reikalingas dailylenčių keitimas. Nurodyta, kad reikalingas pagrindinio stovo kanalizacijos vamzdžio keitimas (senas, supuvo) (17 el. bylos lapas). 2025-07-30 atliktas nuostolio apskaičiavimas ir remonto sąmata, nustatyta, kad išmokos dydis 221,98 Eur (19 el .bylos lapas).
9. UAB „Šilėja“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi (atsakovė Daugiabučio namo administratoriumi paskirtas 2022-06-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A30-2451/22).
Dėl reikalavimo pagrįstumo
10. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, akcentuoja, kad byloje nebuvo nustatyta tiksli apdrausto buto užliejimo priežastis ir vieta, per kurią vanduo prasiskverbė į butą. Teigė, kad tretieji asmenys A. P. ir M. P. nedavė atsakovei sutikimo išardyti uždangas ir nustatyti tikrąją vandens prasiskverbimo priežastį.
11. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
12. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
13. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).
14. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).
15. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).
16. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Šilėja“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
17. Nors atsakovė ir teigia, kad byloje nėra nustatyta buto apliejimo priežastis, tačiau iš2025-07-29 žalos administravimo suvestinės (18 el. bylos lapas), kurią parengė UAB „Smart claims“, matyti, kad konstatuota problema magistraliniame stove, nesandarus kanalizacijos vamzdis stove. Apie įvykį pranešta UAB „Šilėja“ ir UAB „Grinda“. Nors toje pačioje suvestinėje nurodyta, kad apliejimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų, tačiau detalizuotai nurodyta, kad viso to priežastis – nesandarus kanalizacijos vamzdis magistraliniame stove. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad nežino tikrosios vandens prasiskverbimo priežasties, tačiau pati su ieškiniu pateikė 2025-08-11 UAB „Šilėja“ defektinį aktą Nr. 56534, kuriame nurodyta, kad atlikta TV diagnostika per (duomenys neskelbtini) bute esančią tualeto patalpą ir nustatyta, kad nuotėkis yra (duomenys neskelbtini) buto 2 aukšte. Rekomenduota (duomenys neskelbtini) butui atstatyti bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų uždangas į projektinę padėtį. Tai leidžia spręsti, kad vandens nuotėkis įvyko būtent iš bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Vien tai, kad tretieji asmenys buvo uždengę prieigą iš savo buto prie šių inžinerinių tinklų, atsakovės atsakomybės nepaneigia, nes akivaizdu, kad atsakovė turi galimybę bendruosius inžinerinius tinklus apžiūrėti iš kitų butų.
18. Būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio pagrindimą, nustačiusi žalos grėsmę, ėmėsi priemonių jai užkardyti ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų bendro naudojimo inžinerinių tinklų neprieinamumo apžiūrai klausimą kėlusi namo gyventojų susirinkimuose, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įgyvendinusi bendro naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą (pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, įskaitant aukščiau nurodytus inžinerinius tinklus). Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, privalo ne tik likviduoti įvykstančias avarijas, bet ir laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų jokia avarija, tačiau šiuo atveju atsakovė neveikė pakankamai apdairiai, jog būtų apsaugotas administruojamas turtas.
19. Teismo vertinimu, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos ginčo butui atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2025-07-22 butui padarytos žalos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad dėl netinkamai atsakovės vykdytos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto - bendro naudojimo inžinerinių tinklų - priežiūros/prevencijos, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.
20. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjai bankinio mokėjimo nurodymu buvo išmokėta 221,98 Eur draudiminė išmoka. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos paskaičiavimo, nuostolis apskaičiuotas vertinant draudėjo pateiktas žalos nuotraukas, buto planą, vertinant apdrausto buto būklę, pritaikytas 52,5 proc. nusidėvėjimas, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė. Atsakovė deklaratyviai ginčijo žalos apskaičiavimo dydį, motyvuojant, kad turto apžiūros akte nurodytas tualeto ir virtuvės lubų pažeidimas, tačiau kitoje akto dalyje nurodytas virtuvės sienų perdažymas, tualeto dailylenčių keitimas, vamzdžių keitimas, t.y. darbai nesusiję su lubų pažeidimu, o sąmatoje sienų perdažymas pakeičiamas į sienų apmušalų keitimą, kas yra brangesnis darbas. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tualeto dailylenčių dalis buvo išardyta dėl įvykio, tai pat sienų apmušalų keitimas įtrauktas į sąmatą būtent todėl, kad aplietame bute sienos buvo iki įvykio klijuotos tapetais. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios ginčo buto nuotraukos po draudžiamojo įvyko (26-34 el. bylos lapai). Teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 221,98 Eur žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų
21. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
22. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytas ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 178, 270 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 23 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
1. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 18,73 Eur, t.y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576-582 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 221,98 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 98 centus) turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 221,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, valstybės naudai 18,73 Eur (aštuoniolika eurų 73 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (Gavėjo sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini); gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM; gavėjo įmonės kodas: 188659752; mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“ (Pastaba. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį) Įmokos kodas: 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.