- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1911-390/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Kreditorius
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto turto savininkų V. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus „Swedbank“, AB pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006-05-18 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120060006188, V. B. ir K. B., užtikrindami 260 658 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“, AB (buv. AB bankas „Hansabankas“), įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, 249,54 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal.šulinys – 3 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1310000,00 Lt.
Skolininkai V. B. ir K. B. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-05-16 kredito sutartį Nr. 06-032837-FA, todėl 2011-03-24 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-7521-285/2011 areštuotas įkeistas turtas. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. B. ir K. B. 2011-03-29 buvo įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-05-19 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 245732,81 Eur, iš jų: 241405,79 Eur negrąžintos paskolos, 3493,30 Eur nesumokėtų palūkanų, 546,47 Eur delspinigių už nesumokėtas paskolos dalis, 287,25 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Taip pat kreditorius reikalauja 6 mėnesių Euribor ir pridedant 0,900 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (241405,79 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (245732,81 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi pakartotinį pareiškimą tenkino. Nutarė priverstinai išieškoti iš V. B. ir K. B. 245 732,81 Eur skolą, 6 mėnesių Euribor ir pridedant 0,900 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (241405,79 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (245732,81 Eur) skaičiuojant nuo 2011-05-19 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio. Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą V. B. ir K. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1050 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, 249,54 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kanal.šulinys –3vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. B. ir K. B. prašo 2011-06-08 nutartį panaikinti. Teismui atmetus atskirąjį skundą – prašo atidėti nutarties dėl priverstinio išieškojimo vykdymą iki jauniausiam skolininkų vaikui A. B. sukaks 7 metai, t.y. iki 2011-02-10. Nurodo, kad skundžiama nutartimi nutarta išieškoti iš skolininkų 3 493,30 Eur nesumokėtų palūkanų, tačiau pirmąja nutartimi buvo nutarta išieškoti 2 476,50 Eur palūkanų. Kadangi kredito sutartis nutraukta, nebuvo teisinio pagrindo remiantis šia sutartimi skaičiuoti palūkanas. Teigia, jog analogiškai nėra pagrindo išieškoti 6 mėnesių Euribor pridedant 0,900 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, o kreditorius turi teisę reikalauti tik CK 6.210 str. 1 d. dalyje nustatyto palūkanų dydžio. Pažymi, kad kreditorius prašė išieškoti dviejų dydžių palūkanas, kurios šiuo metu sudaro 7,731 % (1,831 % 6 mėn. Euribor+0,9% marža + 5% procesinės palūkanos). Akivaizdžiai perteklinis kreditoriaus prašymas vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis ir turėjo būti atitinkamai įvertintas Kauno miesto apylinkės teismo. Mano, jog teismas turėjo vertinti ar susitarimas dėl palūkanų dydžio iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Apeliantai taip pat nesutinka su priteistais delspinigiais ir mano, kad skolininkų ir kreditoriaus pasirašytoje kreditavimo sutartyje įtvirtintas 0,08 % delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, t.y. daugiau nei 5 kartus viršija LR CK 6.210 str. 1 d. įtvirtintą palūkanų normą. Pažymi, kad priimant nutartį delspinigių dydžio pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas. Taip pat nurodo, kad skolininkai turi tris nepilnamečius vaikus, kitos gyvenamosios vietos nei ginčo namas su sklypu Gluosnių g. 9, Kaune, skolininkai neturi. K. B. šiuo metu nedirba, nesu augina tris vaikus. V. B. šiuo metu taip pat negauna pajamų, kurių pakaktų bent išlaikyti šeimą, todėl finansinę paramą šeimai teikia skolininkų tėvai. Skolininkams neturint galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, skolininkai negalės užtikrinti gyvenamąjį būstą savo vaikams, nes jis bus paraduotas iš varžytinių ar bus perduotas kreditoriui. Tokiu atveju skolininkai praras gyvenamąją vietą ir taip bus pažeisti jų vaikų interesai. Todėl, teismui netenkinus jų atskirojo skundo, prašo atidėti nutarties dėl priverstinio išieškojimo vykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti, 2011-06-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kito asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardintais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Teigia, jog skolininkų nurodytas CPK 284 str. reglamentuoja teismo sprendimo, kuris yra priimtas ginčo teisenos tvarka, atidėjimą. Tuo tarpu, hipotekos teisiniai santykiai nagrinėjamai ypatingosios teisenos tvarka ir šių ginčų nagrinėjimui CPK 284 str. negali būti taikomas, nes tai prieštarautų ypatingosios teisenos esmei – greitam ir ekonomiškam išieškotojo iš hipoteka įkeisto turto reikalavimo patenkinimui, pažeistų išieškotojo teisėtus lūkesčius, be to prieštarautų Lietuvoje formuojamai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-05-16 kredito sutartis Nr. 06-032837-FA buvo sudaryta su „Swedbank“, AB (kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), kredito paskirtis – vertybinių popierių pirkimui (b.l. 6-7). Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad gautas kreditas bus naudojamas tik šeimos poreikiams tenkinti, šios kredito sutarties sudarymas neprieštarauja šeimos interesams. Šie kredito sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).
Kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. LAT 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje. Nr. 3K-7-272/2011 konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas yra sąžiningos (CK 6.188 str.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, klausimai dėl delspinigių bei palūkanų dydžio pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Taigi, šiuo aspektu skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. birželio 8 d. nutartis panaikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, o kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.