Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. K. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui diagnozuotas nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Kauno miesto socialinių paslaugų skyrius pateikė išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodė, kad K. K. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Kauno apylinkės teismo 2019-09-23 nutartimi K. K. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius. 2019 m. lapkričio 13 d. – gruodžio 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-676/2019 išvadoje nurodyta, kad K. K. konstatuojama nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos.

Pagal savo psichikos būklę ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti tam tikrose turtinių santykių srityje bei tam tikrose neturtinių santykių srityse. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kurie pripažįstami įrodymais byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis), matyti, kad motina K. K. dėl egzistuojančių psichinės sveikatos veiklos sutrikimų neturi galimybės orientuotis, būti ekonomiškai savarankišku, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Teismo posėdžio metu ištyrus įrodymų visumą matyti, kad ekspertų išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, todėl ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ištyrus įrodymus matyti, kad dėl psichikos sutrikimo K. K. negali tinkamai pati savimi pasirūpinti, dėl to gali nukentėti jos interesai ir būti pažeistos civilinės teisės. Esant šioms aplinkybėms pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas ir ji pripažintina neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

Pripažinus K. K. neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, iškeltina byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnis, 506 straipsnis).

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės lėšų.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti K. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);

2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

4. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

5. paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, palikimo atsisakymas, testamento sudarymas);

6. dalyvavime ūkinėje–komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, būvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

7. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

8. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

9. šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti);

10. asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

11. darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes ir poreikius)

12. pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimo srityje.

Inicijuoti bylos dėl globos K. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, duomenis apie asmens pripažinimą ribotai neveiksniu pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.