Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. V. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. V., jau nebūdamas įmonės direktoriumi, per radijo stotį „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė, kad ieškovas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra nemoki ir nesąžininga įmonė, taip įmonei padaryta didelė žala. Atsakovas M. V. viešai ragino atsiliepti juridinius ir fizinius asmenis, kurie tariamai nukentėjo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip kompromituodamas ieškovą. Kadangi atsakovas M. V. veikė savo ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip jos interesus atstovaujantis asmuo, neturtinė 3000 Lt žala iš bendraatsakovių priteistina solidariai.

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei sutartimi, nei jokiais kitokiais būdais niekada nesitarė su ieškovu dėl elektros dalies instaliavimo rangos. Sutarties 1.1 p. nurodyti darbai – dekoratyvinio vandens telkinio įrengimo paslaugos, vejos įrengimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neužsiėmė elektros įrenginių montavimu, jų paleidimu ar prijungimu. Sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. J. buvo aptarta darbų apimtis, išaiškinat, jog įmonė gali įrengti vandens telkinį, kuriame galėtų cirkuliuoti vanduo, tačiau elektros kabelius ir kt. reikalingas priemones užsakovas įsigis ir atsives iki siurblio pats. Užsakovą (ieškovą) tokios sąlygos tenkino, sutartis buvo sudaryta. Darbų eigoje ieškovo atstovo prašymu buvo nupirktas siurblys, kurio kaina įskaičiuota į darbų sąmatą. Siurblys ieškovo atstovo prašymu buvo patalpintas į vandens telkinio dugną. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Atsakovas neprisiėmė prievolės atvesti iki dekoratyvinio vandens telkinio elektros kabelius, todėl neteikia garantijos tokiems darbams ir negali prisiimti atsakomybės už juos. Atsakovo žiniomis elektros instaliavimo darbus atliko paties ieškovo samdytas darbuotojas. Pagal sutartį atsakovas privalėjo įrengti vandens tvenkinį su kaskadomis, kuriame, jei vanduo paduodamas į viršų, vanduo tekėtų nuolydžiu. Tokia sistema buvo sukurta, susitarus, jog elektrinę dalį ieškovas įsirengs pats. Siurblio veikimas buvo išbandytas įjungiant į elektros tinklą, įsitikinta, jog nuolydis vandeniui įrengtas tinkamai bei vizualiai darbas yra išpildytas be priekaištų, dėl šių darbų atlikimo ieškovas pretenzijų neturi. Atlikus darbus, siurblys veikė tinkamai, ką patvirtina ir atliktų darbų priėmimo aktas, atsakovas nėra atsakingas už galimus mechaninius rotoriaus pažeidimus ateityje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad rotoriaus ašis būtų sulūžusi dėl atsakovo kaltės. Pats faktas, kad 2010 m. konstatuota, jog siurblio detalė sulūžusi, nėra pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei kilti. Lauko baseino tvarkymo darbai atlikti tik 2011 m. birželio mėn., tai pakankamai ilgas laikas, kad šie darbai būtų pripažinti būtiniausiais priežiūros ir palaikymo darbais. Tokių darbų atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti, todėl šių išlaidų neprivalo atlyginti. Nors ieškinys reiškiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau sąskaitos apmokėtos A. M., todėl ieškovas nepagrindė turėtų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 6.644, 6.663, 6.665 str.).

Ieškovė ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškia tarp šalių 2008-06-09 sudarytos sutarties (l.4) pagrindu, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti dekoratyvinį vandens telkinį, pasėti veją, už bendrą 8000 Lt kainą, prisiimdamas už teikiamų paslaugų kokybę (sutarties 1.1 ir 2.1 p.), o ieškovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos (sutarties 3.2 p.).

Šalių sudaryta sutartis įvardyta kaip paslaugų sutartis, tačiau pagal darbų pobūdį ši sutartis atitinka rangos sutarties požymius, todėl teismas, spręsdamas ginčą, taiko normas, reglamentuojančias rangos sutartį.

Vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, atsakovas įrengė dekoratyvinį vandens telkinį, pasodino dekoratyvinius augalus, veją. Ieškovo atstovų teigimu šie darbai atlikti netinkamai, nes nuo vandens siurblio kabelis pravestas žemėje, neįkasant į reikiamą gylį bei tinkamai neapsaugotas, eksploatuojant tvenkinį sulūžo siurblio rotoriaus ašis. Kad pašalinti darbų trūkumus, ieškovas patyrė nuostolių.

Kaip įrodymą, kad darbai atlikti netinkamai, pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2010-04-07 išvadą apie vandens telkinio elektros instaliacijos darbų atlikimą, pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, t.y. kad nuo vandens siurblio kabelis pravestas žemėje, neįkasant į reikiamą gylį bei tinkami neapsaugojus; siurblio kabelis virš žemės neapsaugotas nuo mechaninių pažeidimų; kabelis tinkamai nepritvirtintas.

Šalys skirtingai aiškina tarp šalių 2008-06-09 sudarytos sutarties sąlygas dėl darbų apimčių, t.y. nesutaria dėl šalies, įsipareigojusios atlikti elektros instaliavimo darbus, o sutarties sąlygų vertinimas reikšmingas išvadoms dėl sutarties vykdymo ir ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

Tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta tik bendro pobūdžio atsakovo įsipareigojimas įrengti dekoratyvinio vandens telkinį, pasėti veją. Prie šios sutarties numatomo įrengti vandens telkinio projekto, tarpusavyje suderintų brėžinių, preliminarios darbų bei medžiagų sąmatos nebuvo sudaryta, todėl teismas neturi galimybių nustatyti, remdamasis šalių rašytine sutartimi, koks buvo šalių susitarimas dėl medžiagų ir darbų apimties.

Pagal formuojamą teismų praktiką sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Dekoratyviniai vandens telkiniai gali būti kelių tipų, t.y. su upelio tėkme, dekoratyviniais kriokliais ar fontanais. Iš šalių paaiškinimų, liudyt. A. J. parodymų apie tai, kad atsakovo darbuotojai pripildė tvenkinį vandens, testavo, kaip veikia elektros siurblys, tikrino, ar tinkamas nuolydis, vagos plotis ir šlaitai, darytina išvada, kad ieškovo tikslas, sudarant sutartį, buvo vandens telkinio su upelio tėkme įrengimas. Tokiai sutarčiai įvykdyti, t.y. dekoratyviniam vandens telkiniui su upelio tėkme įrengti, būtini ir elektros instaliacijos darbai (elektros siurblio montavimas ir pan.).

Rangos sutarčiai būdinga tai, kad viena iš šalių – rangovas – yra profesionalas, tai suponuoja jam pareigą žinoti, kokie darbai bus atliekami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus, atitinkamai tai aptariant sutartyje (sutarties prieduose).

Nors iš atliktų darbų aktų, nesant detalių darbų aprašymo, nėra aišku, kokie darbai atlikti, tačiau šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad elektros siurblį pirko ir montavo atsakovas, dėl to teismas atmeta atsakovo atstovų argumentą, jog atsakovas nebuvo įsipareigojęs atlikti elektros instaliavimo darbų.

Iš šalių sudarytos sutarties dėl vandens telkinio įrengimo turinio, ieškovo atstovų paaiškinimų seka, kad ieškovas sudarė šią sutartį su atsakovu kaip savo srities specialistu, tikėdamasi kokybiškų paslaugų ir patarimų, galutinio rezultato pagal sutartį.

Teismas, įvertinęs šalių elgesį, atsakovo atliktus darbus, vykdant sutartį, daro išvadą, kad atsakovo pareiga pagal sutartį buvo įrengti dekoratyvinį vandens telkinį kaip to pageidavo ieškovas, atliekant visus reikalingus darbus.

LR CK 38 str. reikalauja sutartis įvykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Atsakovo pareiga sutartį vykdyti sąžiningai. Atsakovo atliktų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, atsakovas, veikdamas kaip verslininkas, privalėjo šių reikalavimų laikytis, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (LR CK 6.663 str.).

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo atlikti darbai buvo perduoti ieškovui pagal atliktų darbų aktus, kurie buvo priimti be žymesnių pastabų ir pasirašyti ieškovo atstovo – ieškovo direktorės A. M., t. y. 2008-08-11 atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2008-09-15 atliktų darbų aktas Nr. 2. Tačiau net ir tinkamo priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas (ieškovas) nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs (CK 6.662 str. 4 d.).

Pagal CK 6.665 str. 1 d. jeigu darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, užsakovas gali reikalauti iš rangovo, kad jis neatlygintinai pašalintų trūkumus per protingą terminą, arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba pareikalauti iš rangovo trūkumų šalinimo išlaidų, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Pagal rangos sutarties esmę rangovas yra atsakingas už trūkumų pašalinimą.

Kad elektros instaliavimo darbai atlikti, pažeidžiant norminių aktų reikalavimus patvirtina ieškovo pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus išvada.

Ieškovas nuostolių atlyginimui prašo iš atsakovo priteisti 2256,32 Lt (ieškinyje klaidingai nurodoma 2099,02 Lt). Turėtų nuostolių dydį įrodinėja finansiniais dokumentais.

Iš pateiktų finansinių ieškovo dokumentų matyti, kad už elektros tinklų remonto darbus A. L. firmai UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo sumokėti 157,30 Lt. Šių darbų metu kaip paaiškino ieškovo atstovai, buvo ištaisyti elektros instaliacijos trūkumai, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis. Darbai atlikti ieškovo užsakymu, todėl laikytini ieškovo nuostoliais dėl darbų trūkumo pašalinimo ir išieškotini iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šalių ginčas dėl netinkamai atliktų darbų prasidėjo dar 2009 m. gegužės mėn., kai atsakovui buvo išsiųstos pretenzijos, todėl ieškinys pareikštas senaties termino ribose.

Pagal sutartį pateikti paslaugų teikėjui reikiamas medžiagas, reikalingas objekto sutvarkymui ir sutartimi nustatytų darbų tinkamam atlikimui buvo užsakovo (ieškovo) pareiga, todėl nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti išlaidas elektros įrenginiams, kurių vertė 120,83 Lt.

Atsakovui sulygtų darbų atlikimas yra verslas, todėl atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 str. 4 d. nuostatas, t.y. sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei.

Ieškovas prašo atlyginti nuostolius, susijusius su siurblio defektavimu, jo pakeitimu, išlaidas, susijusias su telkinio valymo ir tvarkymo darbais, transporto ir darbo laiko sąnaudas.

Pagal 2010-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą defektavus siurblį (pažymoje klaidingai įvardinta fontaną) nustatyta, kad sulūžusi keramikinė rotoriaus ašis, ant filtravimo dėžutės šono nusistovėjęs purvas. Iš šios pažymos turinio negalima daryti išvados, kad defektas atsirado dėl atsakovo kaltės. Nustatytas defektas sietinas su mechaniniais pažeidimais, kurių padarymo laiko, bylos nagrinėjimo metu nėra įmanoma nustatyti. Kaip nurodė šalys, perdavus atliktus darbus, dekoratyvinis telkinys veikė, vanduo, varomas elektrinio siurblio, cirkuliavo, todėl nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nenustačius tikrosios keramikinės rotoriaus ašies defekto priežasties. Juolab, kad ieškovo atstovė pripažino, kad galimai šis defektas atsirado dėl to, jog vandens siurblys buvo sugadintas, nesilaikant eksploatavimo reikalavimų (įjungtas neištirpus ledui). Be to, siurblio defektas pastebėtas 2009 m. gegužės mėn. t.y. per garantinį įrenginio laikotarpį, per kurį įrenginys dėl gamyklinių defektų galėjo būti remontuojamas nemokamai. Ieškovo atstovė šia galimybe nepasinaudojo, todėl turėtų prisiimti atsakomybę už šių nuostolių atsiradimą. Ieškinys dėl minėtų išlaidų išieškojimo iš atsakovo netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, susijusius su vandens telkinio valymu ir tvarkymu taip pat netenkintinas. Ieškovo atstovai nurodo, kad 2 metus neveikiant vandens siurbliui apsinešė akmenys, gruntas, plėvelė, dėl to reikėjo valyti ir tvarkyti tvenkinį.

Dekoratyviniame vandens telkinyje vyksta natūralūs biologiniai ir cheminiai procesai, norint išlaikyti vandens telkinį patrauklų, būtina jį nuolat prižiūrėti, valyti. Siekiant išvengti temperatūrinio vandens sluoksniavimosi, kuris stabdo minėtus procesus, specialioje literatūroje patariama papildomai įrengti įrenginius, nuolat maišančius vandenį, ir taip išvengti padarinių dėl „stovinčio“ vandens (galimo akmenų „pažaliavimo“ ir pan.), naudoti cheminius preparatus. Vandens telkinio valymo darbai atlikti tik 2011 m. birželio mėn., praėjus 3 metams po atsakovo atliktų darbų pabaigos, dėl ko šie darbai negali būti pripažinti būtinaisiais priežiūros ir palaikymo darbais, su atsakovu vandens telkinio priežiūros sutartis nebuvo sudaryta, nenustatyta, kad vandens siurblys sugadintas dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl vandens telkinio valymo ir tvarkymo po trejų eksploatavimo metų.

Ieškovas prašo atlyginti transporto ir darbo laiko sąnaudas dėl įvardintų defektų nustatymo, tačiau jokių pateisinančių dokumentų nepateikia, todėl nėra aišku, kokias sąnaudas faktiškai ieškovas patyrė, ar šias išlaidas turėtų atlyginti atsakovas. Pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus išvada, apsilankius specialistui vietoje, ieškovas dėl šio patikrinimo neturėjo jokių transporto išlaidų, todėl reikalavimas atlyginti transporto ir darbo laiko sąnaudas atmestinas (LR CPK 178 str.)..

Turėtos pašto išlaidos ieškovo paskaičiavimu sudaro 17,50 Lt. Byloje pateiktos pretenzijos (viso 5), kurias atsakovas pripažįsta gavęs, todėl šios išlaidos priskirtinos prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, įvertinus registruotų pašto siuntų kainas pretenzijų pareiškimų laikotarpiu, yra realios ir išieškotinos iš atsakovo.

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, motyvavo tuo, kad atsakovo nekokybiškas darbas pakenkė ieškovo reputacijai, t. y. reikalavo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo, tačiau tokiais atvejais neturtinės žalos atlyginimo įstatymas nenumato. Turėtų turtinių nuostolių, susijusių su lankytojų skaičiaus mažėjimu neįrodinėjo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas reikalauja atlyginti 3000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminančių teiginių viešo paskelbimo per radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-24 laidą „(duomenys neskelbtini)“.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 str. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės, t.y. išgalvotų arba pramanytų duomenų paskleidimo. CK 2.24 str. nustatytas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas – reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo tik tada, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys.

Šalys skirtingai aiškina paskleistų duomenų turinį, radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ laidos „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-24 įrašas nėra išlikęs, tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, liudyt. V. M., R. B., V. M. parodymus) nustatyta, kad atsakovo M. V. radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ laidos „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-24 metu paskleisti duomenys buvo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą sutartį, kad įmonė yra nemoki, asmenys, nukentėję nuo ieškovo, kviečiami informuoti nurodytais telefono numeriais.

Tokie veiksmai, ieškovo atstovų požiūriu, reiškia ieškovo kompromitavimą, dalykinės reputacijos sumažėjimą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių pagal 2008-06-09 paslaugų teikimo sutartį buvo sutartiniai santykiai dėl dekoratyvinio vandens telkinio įrengimo. Tarp šalių kilus ginčui dėl tinkamo darbų atlikimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik iš dalies sumokėjo už atliktus darbus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl 4000 Lt išieškojimo pagal sutartį. Nagrinėjant bylą teisme, šalys 2009-04-07 sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2009-11-15 įsipareigojo dalimis sumokėti susidariusį įsiskolinimą po 500 Lt kiekvieną mėnesį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant taikos sutarties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į antstolio kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdant išieškojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-07-19, 2010-09-15, 2011-11-14, 2011-11-18 ir 2011-12-15 buvo pervesta atitinkamai 920,44, 300,86, 98,70 160 ir 2020 Lt.

Atsakovas M. V. apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį paskelbė 2010-05-24, t.y. kai įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo likvidavusi. Kaip paaiškino atsakovas M. V., šiuo pranešimu jis siekė informuoti kt. asmenis, informacijos tikslas buvo surasti daugiau asmenų, kuriems ieškovas taip pat skolingas, kad bendromis pastangomis galėtų išieškoti įsiskolinimus. Teismas daro išvadą, kad tokia atsakovo M. V. radijo laidos metu paskleista informacija ir išsakyta nuomonė buvo suformuota egzistuojančiais faktais. Radijo laidos metu atsakovas M. V. pareiškė susirūpinimą dėl galimai nesąžiningos ieškovo veiklos, vykdant įsipareigojimus. Ieškovui nevykdant piniginės prievolės, kylančios iš sutarties, atsakovui galėjo susidaryti nuomonė, kad ieškovas yra nemokus ar galimai „nesąžiningas“. Byloje nustačius faktus, kad radijo laidos transliavimo metu, kai atsakovas išsakė nuomonę apie UAB “(duomenys neskelbtini)“ galimai sudėtingą finansinę būklę, nemokumą, ieškovas piniginės prievolės nebuvo įvykdęs, atsakovo paskleista informacija nevertintina kaip pramanyta ar išgalvota, o atsakovo panaudotos sąvokos nevertintinos kaip žeminančios ieškovo dalykinę reputaciją. Atsakovo paskleista informacija apie ieškovą galimai yra reputaciją bloginanti, tačiau savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys.

Pagal šalių atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus laidos metu buvo išsakyta nuomonė ne tik apie ieškovą, bet ir akcininkę A. M., tačiau iš ieškovo atstovų paaiškinimų nėra aišku, kokie teiginiai apie akcininkę buvo paskleisti, radijo laidos įrašas neišsaugotas, todėl teismas negali įvertinti ar išsakytais teiginiais apie akcininkę būtų pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo tik tada, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys. Civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo. Konstatavus, kad informacija nevertintina kaip pramanyta ar išgalvota, kad ieškovas neįrodė dalykinės reputacijos realaus sumenkinimo ir jokių realiai atsiradusių neigiamų padarinių dėl atsakovo paskleistos informacijos apie ieškovą radijo laidos metu, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą. Ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo reikalavimai tenkinami tik nežymia dalimi, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)“ turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškinys šio atsakovo atžvilgiu tenkinamas iš dalies, todėl atlygintinų išlaidų dydis mažintinas iki 200 Lt.

Atsakovo M. V. atžvilgiu ieškinys nėra tenkinamas, iš ieškovo atsakovui iššieškotinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 200 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 174,80 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis Lt 80 ct) nuostolių atlyginimo ir 69 Lt ( šešiasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų M. V..

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.