Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui D. Š. dėl negrąžintų paramos lėšų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į administracinį teismą prašymu iš atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas, ir D. Š.) priteisti 324,38 Eur negrąžintos paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 ir 15.1 punktais, pradedant 2021 m. gruodžio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėja atsakovo pareigą grąžinti paramos lėšas grindė Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 punktais.

D. Š. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymas priteisti negrąžintos paramos lėšas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti paramos lėšas.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad D. Š. 2019 m. birželio 7 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, Nr. 19-1011760291-A1-1, kurioje deklaravo 16,18 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, patikrinusi 2019 m. Paraiškos duomenis, nustatė, jog kito pareiškėjo paraiškoje irgi deklaruoti analogiški laukai - KŽS Nr. (duomenys neskelbtini); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiesioginių išmokų taisyklių 74.10 punkte nustatyta, kad, nustačius didesnio kaip 0,3 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalaujama pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais); jei deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis; jei persidengiantis plotas yra mažesnis kaip 0,3 ha, minėtų dokumentų nereikalaujama, o parama už šiuos persidengiančius plotus nemokama nė vienam pareiškėjui.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, vadovaudamasi Tiesioginių išmokų taisyklių 75.3 punktu, 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 3408724 „Pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ įpareigojo D. Š. pateikti ploto, kuriame nustatytas neatitikimas, žemės valdymo (nuosavybės, nuomos, panaudos pagrindais) teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi D. Š. pateiktus dokumentus, Registrų centro duomenų bazėje esančią informaciją bei kito pareiškėjo, su kurio lauku susikirto plotas, pateiktus dokumentus, nustatė, jog atsakovui parama už 2019 m. Paraiškoje deklaruotus laukus KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1, tiesioginės išmokos negali būti mokamos.

Tiesioginių išmokų taisyklių 3.19 punkte apibrėžta, kad neteisingas deklaravimas suprantamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. Tiesioginių išmokų taisyklių 3.21 punkte nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka yra išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o šių taisyklių 3.30 punkte nustatyta, kad tiesioginė išmoka suprantama kaip pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Atsižvelgus į tai, kad, pagal Tiesioginių išmokų taisyklių nuostatas, parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, vadovaujantis Tiesioginių išmokų taisyklių 89 punktu, Nacionalinė mokėjimo agentūra D. Š. pateiktą 2019 m. Paraišką vertino pakartotinai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra, nustačiusi, kad D. Š. buvo išmokėta didesnė paramos lėšų suma, 2020 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1093 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame konstatavo, jog, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsniu ir 58 straipsniu, 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, D. Š. privalo grąžinti 2 206,27 Eur paramos lėšų, kadangi jam buvo išmokėtos nepriklausančios gauti tiesioginės išmokos.

Bylos duomenimis, D. Š. apie Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtą Sprendimą buvo informuotas pareiškėjos 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. BR6-7479 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“. Be to, nurodytu raštu atsakovui buvo pranešta, jog grąžintinos paramos sumą jis privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktas numato, jog vykdomoji institucija, nagrinėjamu atveju – Nacionalinė mokėjimo agentūra, priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas yra 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija, kurios priimtas sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. D. Š., teikdamas 2019 m. Paraišką ir ją pasirašydamas, patvirtino, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, jis įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą į sąskaitą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus išaiškinimas, kad vykdomosios institucijos priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Toks ginčo nagrinėjimui taikomų teisės normų aiškinimas reiškia, kad D. Š., gavęs Nacionalinės mokėjimo agentūros Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, D. Š. skundas dėl Sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros priimtas Sprendimas dėl susidariusios skolos sugrąžinimo yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas iš D. Š. priteisti negrąžintinas paramos lėšas.

Nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip administruojančioji institucija, remdamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punktu, dalį skolos išskaičiavo iš kitų atsakovui mokėtinų lėšų ir nustatė, kad atsakovas turi pareigą grąžinti 324,38 Eur paramos lėšų.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš D. Š. 324,38 Eur negrąžintų paramos lėšų yra pagrįstas ir tenkinamas.

Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė iš D. Š. priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, pradedant jas skaičiuoti 2021 m. gruodžio 10 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1 punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Bylos duomenimis, Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytu terminu D. Š. negrąžinus nepagrįstai išmokėtos paramos sumos, pareiškėjai dalį skolos išskaičiavus iš kitų atsakovui mokėtinų lėšų, todėl pradedant 2021 m. gruodžio 10 d. skaičiuojamos 5 procentų palūkanos nuo negrąžintos 324,38 Eur paramos lėšų sumos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas priteisti iš D. Š. 324,38 Eur negrąžintų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2021 m. gruodžio 10 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš D. Š. 324,38 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir 38 euro centus) negrąžintos paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas pradedant 2021 m. gruodžio 10 d. nuo 324,38 Eur sumos iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Priteistas paramos lėšas ir palūkanas D. Š. privalo pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje Swedbank, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2020 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. BR6-7479.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.