Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. J., atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pareikštas kaltinimas dėl neatsargumo sunkiai sužalojus žmogų, tai yra padarius BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. S. 2013 m. gegužės 17 d. apie 22 val. 40 min. sodų bendrijoje „Statybininkas“, kieme prie R. B. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini) , ant šašlykinėje prigesusių žarijų, norėdamas, kad žarijos įsidegtų, iš turėto plastikinio butelio pildamas degiojo skysčio ant žarijų, dėl neatsargumo, netyčia apipylė šalia stovėjusį M. J., nuo užsidegusio degiojo skysčio liepsnos nukentėjusysis apdegė. Taip dėl neatsargumo M. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą su šiais sužalojimais: veido, kaklo, krūtinės ląstos, pilvo, abiejų rankų ir kairės šlaunies terminius IIA0 - IIB0 - III0 nudegimus apie 38% kūno paviršiaus.

Pareikštas kaltinimas byloje grindžiamas kaltinamojo M. S., nukentėjusiojo M. J., jo atstovės pagal įstatymą J. J., liudytojų I. K., O. K., M. T., V. V., H. G., M. C. parodymais.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, tai yra, kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Minėtas straipsnis inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Užsidegimo mechanizmui bei degiojo skysčio naudojimo tvarkai išsiaiškinti teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas, kuris nurodė, kad šiuo atveju buvo naudotas degus skystas, skirtas medžio anglims, laužui įkurti, skystis naudojamas pirminiam ugnies įžiebimui, šiuo atveju skysčio buvo užpilta, kai degimas jau buvo vykęs, skystis negali būti naudojamas, kai užgęsta malkos. Lašelių ant rūbų galėjo ir nepatekti, galėjo turėti įtakos vėjo kryptis, dėl degimo yra oro kaita, oras juda, jeigu šašlykinė karšta, metalinė, skystis garuoja, jis sunkesnis už orą, garai pakyla rūko pavidalu, degių skysčių naudojimui nėra taisyklių, ant butelių būna instrukcija.

Pažymėtina, kad pareikštame kaltinime nurodyta: „(...) ant šašlykinėje prigesusių žarijų, norėdamas, kad žarijos įsidegtų, iš turėto plastikinio butelio pildamas degiojo skysčio ant žarijų, dėl neatsargumo, netyčia apipylė šalia stovėjusį M. J., nuo užsidegusio degiojo skysčio liepsnos nukentėjusysis apdegė. Taip dėl neatsargumo M. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (...)“ Iš paminėtos formuluotės seka, kad M. S. padarė dvi veikas – iš plastikinio butelio pylė degiojo skysčio ant žarijų; dėl neatsargumo, netyčia apipylė šalia stovėjusį M. J., tačiau kuri konkrečiai veika, ar galbūt jos abi galėjo turėti reikšmės pasekmių kilimui, neaišku. Nukentėjusiojo užsidegimo priežastimi nurodyta - užsidegusio degiojo skysčio liepsnos, tačiau kokiu būdu užsidegė degusis skystis, kokių bendrųjų atsargumo priemonių nebuvo laikomasi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi ir kaltinime tai nenurodyta.

Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad skystis skirtas ugnies įžiebimui, o tik po to reikia uždegti. Degimo metu ant ugnies židinio pilti skysčio negalima. Faktas, kad ugnies šašlykinėje buvo, vyko degimas, nesvarbu kokioje stadijoje, tai įrodo užpylimas ir didžiulis ugnies pliūpsnis. S. kaltės forma yra nusikalstamas nerūpestingumas - nusikaltimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. S. 17 metų, jis subrendęs asmuo, skystį naudojo ne pirmą kartą, turėjo šiokią tokią patirtį. Jis pildamas ant žarijų degų skystį, elgėsi nerūpestingai, nenumatė, kad toks jo veiksmas gali sužaloti, turėjo būti atsakingesnis ir apdairesnis, neįspėjo M. J., stovinčio prie pat šašlykinės. Buvo pilamas skystis ant ugnies židinio, žarijų ir įvyko liepsnos pliūpsnis. Pabrėžė, kad buvo užpilta ant J. degaus skysčio, tai rodo jo kūno apdegimo lokalizacija.

Kaip matyti, baigiamojoje kalboje prokuroras, remdamasis specialisto paaiškinimu, formulavo, kokias bendro pobūdžio atsargumo taisykles pažeidė M. S., nors pareikštame kaltinime iš nurodytos aplinkybės „norėdamas, kad žarijos įsidegtų, iš turėto plastikinio butelio pildamas degiojo skysčio ant žarijų“ visiškai neseka, kad tai prieštarauja taisyklėms. Prokuroras taip pat nurodė, kad buvo pilamas skystis ant ugnies židinio, žarijų ir įvyksta liepsnos pliūpsnis, šia aplinkybe atskleidžiamas degiojo skysčio liepsnos kilimo mechanizmas, tačiau pareikštame kaltinime, vėlgi, nurodyta tik tai, kad nuo užsidegusio degiojo skysčio liepsnos nukentėjusysis apdegė. Prokuroro baigiamojoje kalboje paminėtos aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, jos susijusios su svarbiomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, būtinomis nustatyti nusikalstamos veikos pagal BK 137 straipsnio 1 dalį sudėties požymiams. Darytina išvada, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytos pareigos kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, priimdamas nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tirdamas bei vertindamas surinktus įrodymus konstatuoja esant tam tikras aplinkybes arba jų nebuvus, tačiau teismas negali nuosprendyje nurodyti tokių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, o, atlikus įrodymų tyrimą, buvo nurodytos baigiamojoje prokuroro kalboje. Esant paminėtoms aplinkybėms įrodymų tyrimas atnaujintinas, o byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto sukonkretinimui ir patikslinimui aplinkybių, kurios būtinos nustatyti, ar veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, požymiai (BPK 219 str., 254 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atnaujinti įrodymų tyrimą ir perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto patikslinimui ir sukonkretinimui, nustatant dviejų mėnesių terminą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.