Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-352-430/2019

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
2A-352-430/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00009-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės įmonė Registrų centras, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Ekomarket“
Civilinė byla Nr. 2A-352-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00009-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas), Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras), Ukmergės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Ekomarket“ (toliau – UAB „Ekomarket“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, jog jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – karvidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo karvidė); faktas nustatomas tikslu įregistruoti daiktą (karvidę) ir daiktines teises į ją; suinteresuotiems asmenims prieštaraujant pareiškime nurodytiems reikalavimams, prašė proporcingai padalyti jiems pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti jas pareiškėjo naudai.

2. Pareiškime nurodė, kad Lietuvoje pasibaigus kolūkinei nuosavybei ir vėliau pradėjus irti žemės ūkio bendrovėms, pareiškėjas Ukmergės rajone savo ūkinėms reikmėms supirkinėjo jų valdytą turtą. 2000 m. pareiškėjas sužinojo apie (duomenys neskelbtini) parduodamą 150 vietų karvidę, kuri buvo šiuo metu neegzistuojančios (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės žinioje. Pareiškėjo žiniomis, šiai žemės ūkio bendrovei perėjo didžioji dalis buvusio (duomenys neskelbtini) kolūkio turto, įskaitant ginčo karvidę, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių turtas registruotas nebuvo. 2000 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas ir antstolė J. B. sudarė Turto pardavimo be varžytinių aktą, Serija ABC Nr. 002231, pagal kurį pareiškėjui už 3 500 Lt buvo parduota minėta karvidė. Tuo metu galioję teisės aktai nustatė, kad aptariamo pobūdžio sandoriai turėjo būti registruojami, o to nepadarius buvo laikoma, jog sandoris yra negaliojantis. Dėl savo neišprusimo pareiškėjas sudaryto akto, kuris buvo prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai, pagal tuo metu galiojusius įstatymus atitinkamoje turto registro įstaigoje neįregistravo. Pareiškėjas nurodė, kad, nors neatliko įstatymo nustatytų imperatyviųjų teisinių veiksmų Turto pardavimo be varžytinių aktui įregistruoti ir taip neteko teisės šiuo pagrindu įgyti nuosavybės teisių į ginčo karvidę, tačiau turi teisę ginti pažeistas teises, remdamasis įgyjamosios senaties institutu. Pareiškėjo teigimu, iš karto po Turto pardavimo be varžytinių akto sudarymo, karvidę jis pradėjo valdyti ir ją valdė, prižiūrėjo daugiau nei 10 metų. Pažymėjo, kad niekas jo nuosavybės teisės į šį pastatą neginčijo ir neginčija, niekas kitas teisių per 17 metų į šį statinį nepareiškė, dėl to, pareiškėjo manymu, egzistuoja visos būtinosios sąlygos, kad jis galėtų įgyti nuosavybę pagal įgyjamąją senatį.