- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-257-627/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-24-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Raimondas Jurka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. L. gynėjo advokato Raimondo Jurkos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. sausio 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII‑1836 redakcija), 25 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį.
2. Prokuroro 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas įtariamuoju, inkriminuojant jam BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2022 m. lapkričio 9 d. jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO). R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, o 2023 m. sausio 13 d., 00.02 val., perduotas Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 13 d. nutartimi R. L. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, t. y. iki 2023 m. balandžio 13 d. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. L. buvo tęsiamas, paskutinį kartą iki 2025 m. spalio 13 d.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. sausio 13 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo R. L. gynėjas advokatas R. Jurka skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam R. L. švelnesnes suderintas kardomąsias priemones.
4.1. Skunde nurodoma, kad R. L. saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais su savo vaikų motina, turi stiprius socialinius ryšius su savo tėvais, gyvenančiais ne Vilniuje. Teismas, abejodamas R. L. ryšiais su Lietuvoje gyvenančia šeima, daro bylos duomenims prieštaraujančias išvadas. Pavyzdžiui, iš bylos medžiagos matyti (t. 160, b. l. 85), kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės J. S. 2022 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl R. L. gyvenamosios vietos nustatymo nurodoma, kad „atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad po narkotinių medžiagų sulaikymo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių – R. L. kartu su sugyventine ir bendrų vaikų motina – D. T. ir mažamečiais vaikais išvyko į Ispanijos Karalystę, kur šiuo metu nuolat gyvena. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. L. gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų komplekse (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)“. Taigi ne tik šie, bet ir kiti Vilniaus apygardos teismui anksčiau pateikti duomenys, t. y. įvairios foto nuotraukos, rodo, kad R. L. negyveno atskirai nuo šeimos – jis su vaikais ir sugyventine nuolat leido laiką kartu pramogaudamas, vesdamas bendrą buitį ir pan.
4.2. Gynėjo vertinimu, vien tai, kad R. L. gyveno užsienyje nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis net skyrus mažiau griežtą kardomąją priemonę – gali bėgti ar slėptis nuo teismo proceso. Skundžiamoje nutartyje spekuliuojama teiginiais, kad gyvenimas užsienyje rodo, jog asmens nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais, esančiais Lietuvoje. Ši išvada nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Be to, aukštesnysis teismas turi vertinti ir tai, kad pastaruoju metu R. L. palaiko ryšius su savo mažamečiais vaikais, trumpalaikių pasimatymų metu su jais bendrauja. Ši ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad būdamas laisvėje R. L. ne tik nebėgtų nuo teisėsaugos ar teismo, bet to ir nenorėtų daryti dėl tampraus ryšio su savo vaikais.
4.3. Pirmesniais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo pratęsimo, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas R. L. sugyventinės D. T. prašymas dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo R. L., nurodant, kad dėl R. L. ilgalaikio suėmimo, kuris trunka jau daugiau kaip dvejus metus, jo mažametės dukros, patiria didžiulę žalą nesant namuose tėvo ir negalėdamos su juo bendrauti joms įprastoje aplinkoje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, nors baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog dar iki sulaikymo R. L. visą savo laisvalaikį (nors ir užsienyje) praleisdavo su sugyventine ir jų mažametėmis dukromis.
4.4. Skunde pažymima, kad teismas neįvertino, kad R. L. ilgalaikis atitraukimas nuo šeimos, nuo mažamečių vaikų, kuriems trūksta tėvo buityje, yra neproporcingas taip ilgai besitęsiančiam suėmimui. Teismas tik deklaratyviai įvertino, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis nebus įmanoma užtikrinti R. L. dalyvavimo teisme, taip pat kad jis nenusikalstų. Teismas nepagrindžia, kokie bylos konkretūs duomenys leidžia teigti, kad panaikinus suėmimą ir paskyrus kaltinamajam kitas kardomąsias priemones, kaltinamasis R. L. ims ir paliks savo dvi mažametes dukras Vilniuje, pažeis kardomųjų priemonių sąlygas ir slėpsis nuo teismo.
4.5. Kaltinamasis turi mažamečius vaikus, stengiasi ir kuria ryšius su savo artimaisiais, todėl pritaikius intensyvią priežiūrą kartu su kitomis kardomosios priemonėmis (pvz., užstatu, kuris jau yra sumokėtas) būtų galima besąlygiškai užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdžiuose.
4.6. Skunde taip pat pažymima, kad R. L. suėmimas taikomas beveik tris metus, todėl kaltinamojo suėmimas tokį ilgą laiką nepateisinamas jokiais protingais argumentais. Byla jau nagrinėjama teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir mažiau griežtomis kardomosiomis priemonėmis, kurios kartu leistų kaltinamajam toliau palaikyti tvirtus ryšius su savo vaikų motina ir vaikais, kitais artimaisiais.
4.7. Skundžiamoje nutartyje padaryta rašymo klaida, nurodant kito kaltinamojo (N. T.) pavardę ne tik skundžiamoje nutartyje, bet ir buvo nurodyta ankstesnėje nutartyje, dar kartą patvirtina, kad apygardos teismas sistemingai nedėjo pastangų ir neskyrė dėmesio konkrečiai individualizuoti R. L. atvejį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundas atmetamas
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.
7. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamuosiuose aktuose išsamiai aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad L. L. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, savo nutartyje nekartodama duomenų, kuriuos apygardos teismas yra įvardinęs skundžiamoje nutartyje, nurodo, kad žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomosios priemonės taikymo kontekste, BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus daromos teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.
8. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
9. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (bėgs) slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.
10. Spręsdamas R. L. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą žemesnysis teismas įvertino ne tik kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jam gresiančias bausmes (įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos), tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą. Konstatuodamas, jog vis dar išlieka reali kaltinamojo R. L. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso rizika teismas atsižvelgė į jo ekonominius ir socialinius ryšius užsienio šalyse, ankstesnius teistumus, įvertino šiuos duomenis kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.
11. Priešingai, nei nurodoma skunde, yra nustatyti akivaizdūs R. L. ryšiai užsienyje. R. L. galimai dalyvavo nusikalstamame susivienijime, kuris veikė ne vienoje užsienio valstybėje. Jame galimai dalyvavo ir užsienio valstybių piliečiai, dalis nusikalstamų veikų galimai buvo planuojamos ir vykdomos užsienyje. Inkriminuotos nusikalstamų veikų aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek trečiosiose šalyse galimai turi kriminalinio pobūdžio ryšių, kurias gali pasinaudoti slapstymosi tikslais. Be to, R. L. pagal EAO buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, anksčiau gyveno ir JAV. Vis dar išlieka didelė rizika, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali pasinaudoti šiais ryšiais ir išvykti iš šalies, siekdamas pasislėpti ir taip išvengti baudžiamojo proceso bei gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, todėl griežčiausia kardomoji priemonė taikoma pagrįstai.
12. Iki sulaikymo R. L. Lietuvoje oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Lietuvoje jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. R. L. galimai disponavo netikrais ir suklastotais kelių valstybių (Izraelio, Rumunijos, Lietuvos ir kt.) asmens tapatybės dokumentais su savo nuotraukomis, kuriuos sulaikymo metu bandė sunaikinti (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 4 d. tarnybinis pranešimas) (t. 159, b. l. 115–116, 117, 118). Ispanijos Karalystėje R. L. butą nuomojosi svetimu vardu, tai leidžia manyti, kad šioje valstybėje kaltinamasis gyveno galimai naudodamasis svetima tapatybe. Šios aptartos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, paneigia kaltinamojo pakankamai tvirtus ryšius su Lietuva ir leidžia spręsti apie realią jo galimybę bėgti bei pasislėpti. Nors kaltinamasis turi šeimą, palaiko artimus, šeiminius ryšius, šios aplinkybės svarbios, tačiau nelaikytinos savaime eliminuojančiomis kaltinamojo pasislėpimo riziką, kadangi aptariami šeimyniniai (mažamečiai vaikai, sugyventinė, tėvai) ryšiai nesulaikė R. L. nei nuo galimai jam inkriminuotų tyčinių nusikaltimų darymo, nei nuo išvykimo iš Lietuvos, planuojant pakankamai ilgą gyvenimą užsienyje.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis R. L. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. R. L. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priklauso sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, jis pakankamai ilgą laiką (nuo 2014 m. iki 2022 m.) galimai dalyvavo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikė aktyviai – jis kaltinamas organizavęs ir koordinavęs labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą per kelias valstybes, į galimai nusikalstamų veikų darymą įtraukęs keletą kitų asmenų, nuolat palaikęs ryšius su galimai ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais, kartu su jais priimdavęs sprendimus. R. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu (tikslu realizuoti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų Rusijos Federacijoje ir kitose valstybėse, kontrabandos būdu jas gabenant per kelias Europos valstybes, pakankamai ilgą šių nusikalstamų veikų darymo laikotarpį), todėl žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galimai tapo pagrindiniu kaltinamojo materialinės gerovės šaltiniu. Nors iki sulaikymo kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, tačiau atliekant kratą jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje buvo rasti prabangos daiktai, kurių žemiausia rinkos kaina yra 478 400 Eur (t. 157, b. l. 31–34, 35–40, 41–53). Kaltinamasis R. L. praeityje teistas, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas yra vertinamas kaip jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį ir padarė teisingą išvadą, kad ir šis pagrindas neišnyko ir nepasikeitė.
14. Teisėjų kolegija sutinka su gynybos pastebėjimu, kad nutartyse įrašyta kito kaltinamojo pavardė rodo apygardos teismo neatidumą, tačiau šis rašymo apsirikimas nėra esminis kriterijus, galintis nulemti šios procesinės prievartos priemonės panaikinimą ir pripažinti apygardos teismo išvadas dėl suėmimo taikymo pagrindų buvimo nepagrįstumą.
15. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už sunkiausio nusikaltimo, už kurį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas R. L., numatyto BK 249 straipsnio 2 dalyje, padarymą gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinamasis R. L. vykdant ekstradiciją Lietuvos Respublikai perduotas ir sulaikytas 2023 m. sausio 13 d., šioje byloje yra suimtas nuo 2023 m. sausio 13 d. R. L. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, R. L. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, taip pat nėra pažeistas.
16. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga, yra labai didelės apimties. LITEKO duomenimis, joje labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu yra kaltinami 17 asmenų. Šiuo metu byloje teisiamieji posėdžiai yra suplanuoti net iki 2026 m. birželio 3 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas. Kaltinamajam R. L. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas šiuo metu vis dar laikytina adekvačia priemone BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Nusikaltimų sunkumas gali lemti išvadą ir dėl kitų teisėtų suėmimo pagrindų egzistavimo, tokių kaip viešosios tvarkos apsauga ir teisingumo visuomenėje užtikrinimas.
17. Skunde nurodoma, kad kardomosioms priemonėms keliamų tikslų būtų galima pasiekti kaltinamajam R. L. paskyrus kitas suderintas švelnesnes kardomąsias priemones. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais teiginiais. R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, tarptautinis jų elementas, R. L. vaidmuo (GNS nariai nusikalstamas veikas galimai tęsė ir tada, kai kroviniai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikyti teisėsaugos institucijų, o GNS nusikalstamos veikos buvo daromos pasinaudojant koduoto ryšio priemonėmis, GNS nariai, tarp jų ir pats R. L., disponavo labai didelėmis pinigų sumomis ir prabangos daiktais, galimai GNS kaupė pinigų fondą, skirtą susivienijimo veiklai finansuoti, kuriam tvarkyti buvo paskirti konkretūs jo dalyviai, renkami įnašai, o sukauptos lėšos buvo naudojamos teikiant pagalbą sulaikytiems, suimtiems ir nuteistiems dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui), leidžia teigti, kad intensyvi priežiūra kartu su kitomis kardomosios priemonėmis, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant R. L. griežčiausią kardomąją priemonę.
18. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundą nėra, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.