- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-767-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06690-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Ieškovas
- UAB „Autobona“, UAB „Lencas“
- Trečiasis asmuo
- E. S., V. I., R. J., AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Autobona“ ir UAB „Lencas“ ieškinius atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokų priteisimo, tretieji asmenys byloje – E. S., V. I., R. J., AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Autobona“ prašės priteisti iš atsakovo 57.986,24 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 12 d., 22.00 val., Jonavos g., Kaune, prie namo Nr.220, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW, draustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl įvykio kaltu pripažintas automobilį Audi vairavęs UAB „Lencas“ vairuotojas E. S.. Dėl eismo įvykio padaryta 57.986,24 Lt žala. Kaltininko draudimo bendrovė (atsakovas) atsisakė išmokėti išmoką. Apie įvykį buvo informuoti policijos pareigūnai, jie matė apgadinimus, juos užfiksavo protokole. Net jei buvo apgadinimų iki įvykio, išmoka gali būti mažinama. Vairuotojas nerūpestingai važiavo tamsiu paros metu, nedegant žibintams. Visi apgadinimai buvo padaryti šio įvykio metu. Tai, kad neveikė žibintai nėra svarbu, nes gatvė buvo apšviesta, matomumas geras. Teismo eksperto išvada yra prieštaringa, 4 punkte nurodomas įvykio mechanizmas, nors kitoje vietoje, teigiama, kad jo nustatyti negalima.
Ieškovas UAB „Lencas“ prašė priteisti iš atsakovo 25.310,00 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 12 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi. Dėl ieškovo vairuotojo E. S. kaltės buvo apgadinti du automobiliai: BMW, priklausantis UAB „Autobona“, ir Daihatsu Feroza. Ieškovui priklausantis automobilis Audi buvo apdraustas CASCO draudimu pas atsakovą. Atsakovas neatlygino padarytos žalos ir vengia tinkamai atlikti sutartinę prievolę. 2010 m. lapkričio 11 d. atsisakė išmokėti išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta ne šio eismo įvykio metu. Atsakovas neatliko tyrimo, kuriam būtina speciali kvalifikacija, atsisakyme išmokėti draudimo išmoką klaidingai vertinami transporto priemonių pažeidimai. Eismo įvykio inscenizaciją paneigia atlikta ekspertizė, kuria prašo vadovautis. Ekspertizės akto 1 punkte nurodyta, kad automobilio Audi apgadinimai padaryti kontakto su automobiliu BMW metu. Žalos dydį pagrindžia vertinimo ataskaita. Sugadinimai įvertinti 25.310,00 Lt. Ieškovas sutiko su atsakovo argumentais dėl 400,00 Lt išskaitos. Prašė atnaujinti ieškinio senatį. Kreipdamasis ieškiniu į Kauno teismą, ieškovas manė, kad kreipiasi tinkamai.
Atsakovas nesutiko su UAB „Autobona“ ieškiniu. Nurodė, jog yra apdraudęs automobilio Audi civilinę atsakomybę. Taip pat yra sudaręs šio automobilio CASCO draudimo sutartį. Ieškovo pateiktoje ataskaitoje turto vertintojas S. J., apžiūrėjęs automobilį BMW, konstatavo neatitikimus: 1) automobilio priekiniai ir galiniai žibintai nepajungti prie automobilio laidų pynės, tai yra įvykio metu negalėjo šviesti; 2) oro pagalvės yra suveikusios, tačiau yra nesuveikę pirotechniniai saugos diržai ir jų sagtys, neprijungtas pirotechninis laidas prie akumuliatoriaus; 3) priekinis stiklas yra išdaužtas iš išorinės pusės – toks stiklo sudaužymo mechanizmas yra neįmanomas vairuotojo V. I. nurodytomis aplinkybėmis, nes išorėje nebuvo kliūties, kuri galėjo išdaužti stiklą; 4) neprijungti automobilio parkavimo davikliai, automobilio bamperis nepritaikytas šiems davikliams; 5) suklastoti odometro parodymai apie automobilio ridą. UAB „Transporto studijos“ specialistas (technikos mokslų daktaras) nurodė, kad automobilio BMW žibintai neveikė, tai kėlė pavojų eismo saugumui, galėjo sutrukdyti automobilio Audi vairuotojui laiku pastebėti automobilį BMW ir išvengti susidūrimo, automobilio BMW techniniai trūkumai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą. Įmonės „BCE sauga“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW saugos pagalvės suveikimas negalėjo įvykti eismo įvykio metu, nes pagalvių sistemos suveikimo užtaisas atjungtas nuo akumuliatoriaus iki įvykio, automobilio kompiuterinė sistema sąmoningai modifikuota. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Autobona“ klastojo duomenis. Atsakovas neturi atlyginti žalos, dėl kurios kilimo kaltas automobilio BMW vairuotojas. Atsakovas nesutiko su UAB „Lencas“ ieškiniu, prašė jam taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog yra apdraudęs automobilio Audi civilinę atsakomybę, taip pat sudaręs su ieškovu šio automobilio CASCO draudimo sutartį. Draudimo sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo), todėl jos šalys turi būti viena kitai maksimaliai atviros. Ieškovas pateikdamas informaciją atsakovui nuslėpė duomenis apie tai, kad automobilio BMW žibintai nedegė, saugos pagalvės nebuvo suveikusios, priekinis stiklas buvo išdaužtas iš išorės. Kitų dalyvių kaltės pobūdis turi įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms (teisei pareikšti subrogacinį ieškinį). Ieškovui nuslėpus esmines įvykio aplinkybes, atsakovas pagrįstai pasinaudojo sutartyje numatyta teise nemokėti išmokos. Automobilio BMW trūkumai buvo aiškiai matomi. Ieškovo vairuotojas privalėjo nedelsiant pranešti apie tai tiek policijai, tiek atsakovui, nes tai esminė aplinkybė, turinti įtakos eismo įvykio dalyvių kaltės laipsniui. Eismo įvykyje dalyvavo automobiliai, priklausantys automobilių dalimis prekiaujančioms įmonėms. Išmokų gavimas finansiškai naudingas abiems įmonėms. Automobilio BMW priekinės dalies sudaužymui pasirinktas menkavertis automobilis Daihatsu. Visa tai būdinga eismo įvykio inscenizavimui ir paaiškina automobilio Audi vairuotojo nelogišką elgesį. Jis nutyli apie neveikiančius žibintus, nors tai turi įtakos jo paties administracinei ir civilinei atsakomybei. Atsakovas išmoką atsisakė mokėti pagal draudimo taisyklių 17.3.1 punktą, ieškovui neįvykdžius pareigos atskleisti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Ieškovas atsakovui pateikė 2010 m. lapkričio 11 d. atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, nuo kurio praėjo beveik dveji metai. Ieškinys paduotas beveik vieneriais metais praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų senaties terminą. Draudimo taisyklių 1.11, 14.1.9 punktuose numatyta 400,00 Lt dydžio išskaita, kurios ieškovas neišskaičiavo iš reikalaujamos priteisti sumos. Prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo prašo atmesti, nes ieškinio padavimas ne tam teismui nėra svarbi priežastis.
Trečiasis asmuo V. I. sutiko su ieškovo UAB „Autobona“ ieškiniu. Nurodė, jog vairuojant automobilį BMW, į jį atsitrenkė automobilis Audi. Prieš eismo įvykį automobilis sugadinimų neturėjo, tą dieną į kitą eismo įvykį nebuvo patekęs. Nei vidinių, nei išorinių sugadinimų nebuvo. Nejuto, kad yra atjungtos automobilio šviesos, nes Jonavos gatvė, Kaune, yra apšviesta iš abiejų pusių. Automobilį paėmė, norėdamas parodyti pirkėjui iš Rusijos. Pirkėjai nežiūrėjo, kad neveikia žibintai. UAB „Autobona“ vadovas perduodamas automobilį nepranešė, kad neveikia žibintai. Policijos pareigūnai nežinojo, kad neveikia automobilio žibintai.
Trečiasis asmuo E. S. sutiko su ieškovo UAB „Lencas“ ieškiniu. Nurodė, kad važiuodamas Jonavos gatve nepastebėjo automobilio ir atsitrenkė į priekyje stovinčio automobilio galą. Po įvykio buvo sulaužytas buferis, kapotas sunkiai atsidarė, tepalai išbėgo, užstrigo greičio dėžė. Apšvietimas buvo geras, kas vyko kelyje tikrai turėjo matyti. Iki smūgio faktiškai nematė automobilio, buvo pilna aplink važiuojančių mašinų ir daug triukšmo, kažkas atitraukė jo dėmesį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. J. paaiškino, kad prieš jo vairuojamą automobilį išbėgo jaunimo grupelė, jis pristabdė ir pajuto smūgį į galą. Išlipo, apžiūrėjo ar nėra sužeistų ir iškvietė policiją. Važiuodamas, už savęs važiavusio automobilio nematė, nežiūrėjo į galą. Asmenų vairavusių Audi ir BMW automobilius nepažinojo. Įvykis nebuvo inscenizuotas, jis nepažinojo kitų automobilių vairuotojų. Dėl draudimo išmokos nesikreipė, nes buvau pasiskolinęs tą automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „Autobona“ ieškinį ir priteisė iš ieškovo UAB „Autobona“ atsakovui 1.452,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo UAB „Lencas“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 24.910,00 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Lencas“ iš atsakovo 1.921,91 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui UAB „Autobona“ 325,32 Lt, o ieškovui UAB „Lencas“ 325,31 Lt įmokėtus už ekspertizės atlikimą. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Autobona“ 119,55 Lt, o iš atsakovo ERGO Insurance SE 117,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovo UAB „Autobona“ automobiliui buvo padaryta žala, tačiau byloje neįrodyta, kad esminiai ieškovo automobilio sugadinimai priežastiniu ryšiu susiję su trečiojo asmens E. S. veiksmais 2010 m. rugsėjo 12 d. Kaune, Jonavos gatvėje, įvykusio eismo įvykio metu. Atsakovas, tirdamas įvykį, pavedė atlikti automobilio BMW patikrą ir kompiuterinę diagnostiką, kurios metu nustatyta, kad automobilio priekiniai ir galiniai žibintai nepajungti ir įvykio metu negalėjo šviesti, vairuotojo oro pagalvė nesuveikė ir negalėjo suveikti, nes atjungtas sistemos užtaisas prie akumuliatoriaus, be to, įdėta ne to automobilio oro pagalvė, o kompiuterio sistema sąmoningai modifikuota, priekinis stiklas išdaužtas iš išorės, nors skleidžiantis oro pagalvei turėtų dužti iš vidaus. Turto vertintojas S. J., ieškovo pateiktoje BMW vertinimo ataskaitoje nurodė tokius pačius neatitikimus dėl nepajungtų automobilio žibintų, suveikusių oro pagalvių ir nesuveikusių saugos diržų, dužusio stiklo ir neprijungtų parkavimo daviklių. Šie specialistų pateikti duomenys vertintini kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis). Minėti įrodymai nebuvo nuginčyti ir paneigia automobilį vairavusio trečiojo asmens V. I. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, jog degė automobilio „Stop“ žibintai, taip pat tai, jog įvykio metu jam prieš akis išsiskleidė oro pagalvė, kadangi atsakovo ir ieškovo pateikta specialisto išvada ir vertinimo ataskaita nustatyta, jog įvykio metu oro pagalvė nesuveikė ir negalėjo suveikti, nes buvo atjungtas jos sistemos užtaisas prie akumuliatoriaus, o tiek priekinių, tiek galinių žibintų laidai buvo neprijungti, todėl visi BMW žibintai negalėjo šviesti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. ir skyriaus vyresnysis specialistas H. V. pateikė išvadą, kad BMW vairuotojo nurodyta aplinkybė, jog visi jo automobilio sugadinimai buvo padaryti šio eismo įvykio metu, yra neįtikėtina ir prieštarauja nustatytam šio automobilio sugadinimų susidarymo mechanizmui. Ekspertizės akte pateikta išvada, kad iki nagrinėjamo kontakto automobilio BMW galinė dalis kairėje pusėje (kairys sparnas, bagažinės dangtis – ties viršutine briauna, duslintuvo galinė dalis, kėbulo apatinė dalis bei bamperio dalis esanti po apdaila) buvo jau sugadinta, automobilio Daihatsu galinės dalies ir BMW priekinės dalies sugadinimais buvo padaryti tarpusavio kontakto metu, tačiau negalima vienareikšmiškai nustatyti ar BMW bamperio plastikinės apdailos ir horizontalios sijos deformacijos vidurinėje dalyje bei Daihatsu dešinio galinio bamperio ženklios deformacijos su dešinio sparno apgadinimai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas H. V. paaiškino, kad išvada dėl BMW galinės dalies sugadinimų ir jų susidarymo mechanizmo kategoriška, iki įvykio buvę automobilio sugadinimai turėjo būti aiškiai matomi visiems. Taip pat ekspertas nurodė, kad nėra prieštaravimų dėl specialisto ir turto vertintojo pateiktos išvados apie tai, jog BMW priekinio stiklo išorinis sugadinimas negalėjo būti padarytas kontakto su Daihatsu metu, nes šis automobilis neturi dalių galėjusių sugadinti stiklą. Įvertinus automobilio BMW sugadinimų mastą, matyti, kad didžioji jų dalis, tai yra esminiai pažeidimai (priekinis stiklas, suveikusi keleivio pusės oro pagalvė, kairys sparnas, bagažinės dangtis, duslintuvas, kėbulo apatinė dalis, bamperio dalis esanti po apdaila) buvo padaryti ne 2010 m. rugsėjo 12 d. eismo įvykio metu. Dėl BMW priekinės dalies sugadinimų (bamperio plastikinės apdailos ir horizontalios sijos deformacijos) susidarymo kontakto su Daihatsu metu, taip pat galinio rato užblokavimo momento teismo ekspertai negalėjo pateikti vienareikšmiško atsakymo, tačiau tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog didžioji BMW sugadinimų dalis buvo padaryta iki įvykio, šie sugadinimai buvo esminiai ir turėjo būti aiškiai matomi aplinkiniams. Todėl trečiojo asmens V. I. paaiškinimai atsakovui, taip pat teisme, jog iki įvykio BMW neturėjo nei išorinių, nei vidinių sugadinimų, neatitinka tikrovės.
Tyrimą atlikę specialistai, turto vertintojai ir ekspertai padarė kategorišką išvadą, kad eismo įvykyje dalyvavusio BMW automobilio esminiai sugadinimai negalėjo būti padaryti nurodomo eismo įvykio aplinkybėmis. Šios išvados išsamiai ir įtikinamai motyvuotos, pasiremiant turimomis specialiomis techninėmis ir mokslinėmis žiniomis bei apgadintų automobilių vaizdais. Ekspertizės akte nurodytų automobilių BMW ir Audi sugadinimų neadekvatumas yra akivaizdus. Tad atsakovas tinkamomis priemonėmis įrodė, jog nėra trečiojo asmens E. S. civilinės atsakomybės dėl ieškovo automobilio apgadinimo sąlygų (neįrodytas priežastinis ryšys tarp E. S. veiksmų ir žalos ieškovo turtui padarymo). Atsakovo ir ieškovo pateikti įrodymai (specialisto išvada, turto vertintojo išvada), ekspertizės aktas patikimai patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. eismo įvykis įvyko kitokiomis, negu nurodyta trečiųjų asmenų paaiškinimuose ir pretenzijose, aplinkybėmis. Todėl nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo (atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė) draudimo išmokai mokėti. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudikas privalo sumokėti draudėjui draudimo išmoką tik tuomet, kai įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Atsakovas įvykdė Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Todėl nėra pagrindo pirmajam ieškovo reikalavimui patenkinti, šis reikalavimas atmetamas.
Teismas nustatė, kad atsakovas atsisakė ieškovui UAB “Lencas” mokėti draudimo išmoką 2010 m. lapkričio 11 d. raštu, ieškovas neginčija šio rašto gavimo. Pašo siunta paprastai įteikiama per 5 d., todėl laikytina, kad nuo 2010 m. lapkričio 16 d. ieškovui prasidėjo ieškinio senatis. 2010 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė skundą valstybinei draudimo priežiūros tarnybai, o 2011 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo atsakovas nepateikė. UAB „Lencas“ ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė 2012 m. gegužės 20 d., o į Vilniaus m. apylinkės teismą kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 27 d.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas laiku neįgyvendino savo teisių todėl, kad siekė jas apginti kitais būdais (kreipiantis į draudimo priežiūros instituciją, paskui į draudiką). Atsakovas yra įmonė, užsiimanti draudimo veikla, yra draudimo srities profesionalas, jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Gavęs ieškovo skundą, draudikas turėjo informuoti ieškovą apie savo poziciją, tačiau šios pareigos nevykdė. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas aktyviai siekė ginti savo teises, tačiau pasirinkdavo netinkamus jų gynimo būdus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, tai yra į tai, kad jis siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, kreipėsi į teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, šias aplinkybes pripažįsta svarbiomis, ieškovo prašymą tenkina ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi draudikas, teigiantis esant nedraudiminio įvykio aplinkybes, privalo jas įrodyti. Taisyklių 17.3.1 punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2.- 12.1.13. punktų, 12.2-12.4 punktų numatytų pareigų. Šiuo atveju ginčai dėl draudimo išmokos mokėjimo ar jos sumažinimo sprendžiami teismine tvarka. Taisyklių 17.3.6 punkte pasakyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas pateikė klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.
Šalies argumentai
Ieškovo automobilį vairavęs E. S. 2010 m. rugsėjo 13 d. prašyme, bei 2010 m. rugsėjo 22 d. pateikdamas išsamius atsakymus į atsakovo klausimus, nurodė, jog važiavo 70-80 km/h greičiu, nepastebėjo sustojusio automobilio BMW ir atsitrenkė į jo galinę dalį. Taip pat nurodė, jog nespėjo pastebėti, ar degė BMW šviesos ir “Stop” signalai. Teismo posėdžio metu E. S. paaiškino, jog jo dėmesį atitraukė kažkoks triukšmas po krepšinio varžybų, todėl iki smūgio faktiškai nematė automobilio. Ta aplinkybė, jog E. S. nurodė, kad nepastebėjo, ar priekyje važiavęs automobilis buvo be šviesų, ar buvo sugadinta jo galinė dalis, nes dėmesį buvo nukreipęs kitur, negali būti vertintina kaip apgalvotas faktų klastojimas, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad E. S. sąmoningai pateikė klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 17.3.6 punktas). Atsakovo pateikti rašytiniais įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudėjo veiksmus siekiant pateikti draudikui melagingus duomenis apie draudiminį įvykį ir taip neteisėtai gauti draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertų pateiktame akte nurodoma, jog visi automobilio Audi priekinės dalies apgadinimai padaryti kontakto su automobiliu BMW metu. Ta aplinkybė, jog BMW automobilis tamsiu paros metu (apie 22.00 val.) važiavo be šviesų galėjo įtakoti tai, jog E. S. jo nepastebėjo, ar pastebėjo per vėlai, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, eismo įvykio nebuvus kaip tokio, nedaro jo nedraudiminiu ir nepašalina atsakovo pareigos išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Ekspertai nustatė, jog kontaktas tarp BMW ir Audi automobilių buvo, visi automobilio Audi sugadinimai padaryti šio kontakto metu.
Teismas padarė išvadą, jog įvykis, kurio metu buvo apgadintas Audi automobilis, yra draudžiamasis, įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl atsakovas privalo sumokėti draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas (atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 14 skirsnis). Ieškovo pateiktais skaičiavimais (kurių atsakovas neginčijo) draudimo išmokos suma – 25.310,00 Lt. Sutarties šalys susitarė dėl 400,00 Lt išskaitos taikymo, todėl ieškovui UAB „Lencas“ iš atsakovo priteistina 24.910,00 Lt draudimo išmoka (25310 Lt – 400 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas EB „Ergo Insurance SE“, Lietuvoje veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Lencas“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Lencas“ ieškinį atmesti“.
1) Teismas, įvertinęs ekspertizės aktą ir kitus byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė, kad esminiai ieškovo automobilio BMW sugadinimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su trečiojo asmens E. S. veiksmais. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ir E. S. bei UAB „Lencas“ sąmoningai pateikė draudikui klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 17.3.6 punktas). Teismas vertino ekspertizės akto duomenis apie tai, kad automobilis BMW jau buvo apgadintas (daužtas) iki eismo įvykio, todėl esminiai jo sugadinimai nesusiję su E. S. veiksmais. Teismas taip pat rėmėsi to ekspertizės akto išvadomis apie tai, kad automobilio Audi priekinės dalies sugadinimai padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu. Taip pat teismas rėmėsi E. S., vairavusio automobilį Audi parodymais apie tai, kad jis atsitrenkė į automobilį BMW, nes jo nepastebėjo iki pat smūgio. Dėl tos priežasties E. S. negalėjo nurodyti, ar automobilis BMW iki smūgio buvo daužtas, ar veikė jo žibintai. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka. Draudimo sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo), todėl jos šalys turi būti viena kitai maksimaliai atviros. Šiuo atveju ieškovas UAB „Lencas“ ir šios įmonės automobilį Audi vairavęs E. S. akivaizdžiai nebuvo atviri, nes nuslėpė nuo draudiko esmines įvykio aplinkybes apie tai, kad automobilis BMW jau buvo daužtas iki eismo įvykio, šio automobilio žibintai neveikė. Teismas įvertino trečiojo E. S. parodymus kaip teisingus, nors tam nebuvo pagrindo. Nuo atsakovo buvo nuslėptos esminės aplinkybės, turinčios įtakos eismo įvykio dalyvių kaltės laipsniui, todėl atsakovas nebegali pasitikėti savo draudėju. Ieškovui nuslėpus nuo atsakovo esmines eismo įvykio aplinkybes, atsakovas pagrįstai pasinaudojo sutartyje numatyta teise nemokėti išmokos. Teismas neatsižvelgė į nelogiškumus ir prieštaravimus E.S. parodymuose. Šis asmuo tiek draudikui, tiek policijai nepranešė apie neveikiančius automobilio, į kurį atsitrenkė, žibintus. Nepranešė ir to, kad jo vairuojamas automobilis trenkėsi į jau ženkliai apdaužytą automobilį, nors tai turėjo įtakos paties E. S. administracinei bei civilinei atsakomybei. Trečiojo asmens parodymai apie tai, kad jis, būdamas gana patyręs vairuotojas, tiesiame apšviestame kelio ruože visiškai nematė automobilio BMW iki pat smūgio, yra akivaizdžiai neįtikėtini ir neturėjo būti teismo vertinami kaip pagrįsti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad labiau tikėtina, kad automobilių kontaktas buvo padarytas tyčia, siekiant imituoti neva atsitiktinai įvykusį eismo įvykį ir tokiu būdu neteisėtai gauti draudimo išmokas. Tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų atsirado savotiški rangos santykiai. Sudarytas susitarimas tyčia gadinti automobilius, kad būtų inscenizuotas eismo įvykis ir būtų sudarytas įvaizdis, kad visi sugadinimai padaryti šio susidūrimo metu.
2) Teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui senaties terminą. Ieškovas pateikė į bylą atsakovo 2010 m. lapkričio 11 d. atsisakymą išmokėti draudimo išmoką. Ieškinys paduotas beveik vieneriais metais praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų senaties terminą. Ieškovas reikalavo taikyti ieškinio senatį ir nesutinka su teismo sprendimu atnaujinti terminą. Ieškovas yra verslininkas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, jam nebuvo objektyvių kliūčių laiku pareikšti ieškinį, nepraleidžiant senaties termino. Atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad draudikas nevykdė pareigos atsakyti į skundus. Atsakovas aiškiai išsakė ieškovui savo poziciją apie tai, kad jis nemokės draudimo išmokos, ir nesudarė ieškovui pagrindo manyti, kad jis persigalvos. Ikiteisminiai veiksmai (skundai, raginimai) nesudaro pagrindo atnaujinti senaties termino, nes tai nėra objektyvios kliūtys laiku pareikšti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lencas“ nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad E. S. ir UAB „Lencas“ sąmoningai pateikė draudikui klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Ta aplinkybė, jog ieškovo vairuotojas nurodė, kad nepastebėjo, ar priekyje važiavęs automobilis buvo be šviesų, ar buvo sugadinta jo galinė dalis, nes dėmesį buvo nukreipęs kitur, negali būti vertinama kaip apgalvotas ir sąmoningas faktų klastojimas. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad E. S. sąmoningai pateikė klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 17.3.6 punktas). Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudėjo veiksmus, siekiant pateikti draudikui melagingus duomenis apie draudiminį įvykį ir taip neteisėtai gauti draudimo išmoką. Byloje nustatyta, kad E. S. vairavo UAB „Lencas“ priklausantį Audi automobilį, jokių sąsajų su UAB „Autobona“ priklausančiu automobiliu BMW neturėjo. Bylai pateiktame teismo ekspertų akte nurodoma, jog visi automobilio Audi priekinės dalies apgadinimai padaryti kontakto su automobiliu BMW metu. Ta aplinkybė, jog BMW automobilis tamsiu paros metu (apie 22.00 val.) važiavo be šviesų galėjo įtakoti tai, jog E. S. jo nepastebėjo, ar pastebėjo per vėlai. Nustačius, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas Audi automobilis yra draudžiamasis, įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas privalo sumokėti draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoką, yra teisinga ir pagrįsta. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. gruodžio 27 d. ieškovas pateikė skundą valstybinei draudimo priežiūros tarnybai, 2011 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakymo negavo. Vėliau 2012 m. kovo 22 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, tačiau teismas ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą. Į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovas laiku neįgyvendino savo teisių todėl, kad siekė jas apginti kitais būdais (kreipiantis į draudimo priežiūros instituciją, paskui į draudiką). Tuo tarpu atsakovas yra įmonė, užsiimanti draudimo veikla, yra draudimo skirties profesionalas, jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Gavęs ieškovo skundą draudikas turėjo informuoti ieškovą apie savo poziciją, tačiau šios pareigos nevykdė. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas aktyviai siekė ginti savo teises, tačiau pasirinkdavo ne visiškai tinkamus jų gynimo būdus. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, tai yra į tai, kad ieškovas siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, kreipėsi į teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, ir pagrįstai šias aplinkybes pripažino svarbiomis ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką bei jo teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką, ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas UAB „Lencas“ ir atsakovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovo automobilio Audi civilinę atsakomybę (t. II, b.l. 9). Taip pat 2010 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas ir ieškovas pasirašė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr.851 – 0339264 su priedu Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 030 (t. II, b.l. 11; 57-64), pagal kurį šią transporto priemonę apdraudė transporto priemonių CASCO draudimu. Vairuodamas minėtą automobilį, E. S. 2010 m. rugsėjo 12 d., Jonavos gatvėje, Kaune, nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį BMW, kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje važiavusį ir prieš pėsčiųjų perėją stabdžiusį automobilį Daihatsu. Eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas automobilio Audi vairuotojas E. S., jam 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu paskirta 140,00 Lt bauda už KET 132-133 punktų pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą (t. I, b.l. 26-27).
Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacija 2010 m. gruodžio 8 d. nustatė, kad automobiliui Audi dėl eismo įvykio padaryta 25.310,00 Lt žala (t. II, b.l. 14-35). Atsakovas 2010 m. lapkričio 11 d. pranešė ieškovui, jog atsisako mokėti draudimo išmoką, kadangi E. S. nurodė, jog BMW automobilio pagalvės išsiskleidė, tačiau apžiūros metu buvo nustatyta, kad saugos pagalvė nesuveikė ir negalėjo suveikti. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės bei pasekmės nėra objektyvios, transporto priemonės žalą patyrė kitokiomis aplinkybėmis, todėl pagal Draudimo taisyklių 17.3.1 ir 17.3.6 punktus draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką (t. II, b.l. 8). Ieškovas UAB „Lencas“ 2010 m. gruodžio 27 d. pateikė Valstybinės draudimo priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą imtis priemonių likusiai draudimo išmokai sumokėti (t. I, b.l. 24-25). Draudimo priežiūros komisija 2011 m. sausio 6 d. atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, išaiškindama ieškovui galimybę nagrinėti ginčą teisme (t. II, b.l. 7). Ieškovas 2011 m. balandžio 30 d. pateikė skundą atsakovui dėl draudimo išmokos išmokėjimo (t. II, b.l. 13). Ieškovas 2012 m. gegužės 18 d. pateikė ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo Kauno miesto apylinkės teisme, kuris 2012 m. gegužės 21 d. atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą. UAB „Lencas“ ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. (t. II, b.l. 2).
CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (LAT 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2002). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindu priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista ir jos neatsisako (LAT 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių bylos šalis praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (LAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010). Taigi, teismų praktikoje nėra išskirta konkrečių kriterijų, kuriems esant būtų galima pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovas 2010 m. lapkričio 11 d. pranešė ieškovui, jog atsisako mokėti draudimo išmoką. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2010 m. lapkričio 16 d., tai yra nuo rašto dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką priteisimo. Todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2011 m. lapkričio 16 d. Ieškovas ieškinį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė tik 2012 m. rugpjūčio 28 d., tai yra praėjus dešimčiai mėnesių po ieškinio senaties termino pabaigos. Tačiau per visą šį laikotarpį ieškovas nebuvo pasyvus, bet siekė apginti savo teises, tačiau pasirinkdavo netinkamus gynimo būdus, tai yra teikė skundą draudimo priežiūros institucijai, pačiam atsakovui, teikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui. Pripažintina, kad ieškovo veiksmai, ypač jo 2011 m. balandžio 30 d. skundas atsakovui, aiškiai rodė, jog jis neatsisako ginti savo pažeistos teisės. Be to, reikšminga pripažintina ir ta aplinkybė, jog pats ieškovas buvo įsitikinęs, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2011 m. gegužės 30 d., tai yra atsakovui per 30 d. nepateikus atsakymo į jo 2011 m. balandžio 30 d. skundą (t. III, b.l. 25). Todėl ieškovas Kauno miesto apylinkės teismui ieškinį pateikė tik 2012 m. gegužės 18 d., tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą tik 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino skaičiavimui yra svarbus ir subjektyvus asmens suvokimas apie savo teisės pažeidimą. Sutiktina su atsakovo teiginiu, jog ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris turėjo žinoti apie CK nustatytus ieškinio senaties terminus. Tačiau aplinkybė, kad ieškovas ieškinio senaties termino eigą skaičiavo ne nuo 2011 m. lapkričio 11 d. atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, o nuo 2011 m. gegužės 30 d., leidžia pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ne dėl ieškovo aplaidumo, bet dėl netinkamai nustatytos ieškinio senaties termino pradžios. Šis ieškovo apsirikimas gali būti pripažįstamas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą.
Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pagal šio straipsnio 7 dalį draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu).
Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 12.1.5 punkte nustatyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie įvykį ir ją nedelsiant pristatyti draudikui (t. II, b.l. 57-64). Pagal 17.3.1 punktą draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2-12.1.13, 12.2-12.4 punktuose numatytų pareigų. Šiuo atveju ginčai dėl draudimo išmokos mokėjimo arba jos sumažinimo sprendžiami teismine tvarka. Pagal 17.3.6 punktą draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas ar jo įgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.
Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtame 2010 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog E. S. paaiškino, kad per vėlai pamatė ir nesuspėjo sustabdyti savo automobilio, todėl atsimušė į priekyje stabdžiusį automobilį (t. I, b.l. 28). Atsakovui E. S. nurodė tokias pačias aplinkybes, jog nepastebėjo sustojusio automobilio BMW ir atsitrenkė į jį. Vairuotojas taip pat nurodė, jog nepažįsta kitų eismo įvykio dalyvių, anksčiau nėra su jais bendravęs, automobilio BMW saugos pagalvės suveikė, jis nepastebėjo, ar degė BMW automobilio šviesos (t. I, b.l. 82-90). Teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi paskyrė eismo įvykio trasologinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 31 d. ekspertizės akto išvadoje buvo nurodyta, kad automobilio Audi priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti vieno ir to paties nagrinėjamo kontakto metu su prieš tai apgadinto automobilio BMW galine dalimi (t. II, b.l. 184-193). Pripažintina, kad E. S. teisingai nurodė draudikui eismo įvykio aplinkybes, susijusias su automobilio Audi apgadinimu. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti atsakovo nurodomą tyčia sukelto eismo įvykio galimybę. Tokios galimybės negalėjo patvirtinti ir teismo ekspertas. E. S. netiksliai nurodė tik duomenis apie automobilio BMW būklę. Tačiau ieškovas prašė atlyginti žalą, padarytą automobiliui Audi, kurio sugadinimai atsirado dėl E. S. sukelto eismo įvykio. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Audi vairuotojo nurodyti netikslumai negali būti vertinami kaip apgalvotas faktų klastojimas, todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad E. S. sąmoningai pateikė klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, galinčių paneigti pirmos instancijos teismo padarytą išvadą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog vienas iš eismo įvykio dalyvių nuslėpė faktą apie ankstesnį automobilio sugadinimą, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad ir kiti eismo įvykio dalyviai teikė neteisingus duomenis draudikui bei buvo susitarę padėti BMW savininkui neteisėtai gauti didesnę draudimo išmoką. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykis, kurio metu buvo apgadintas Audi automobilis yra draudžiamasis, ir teisėtai priteisė ieškovui UAB „Lencas“ iš atsakovo 24.910,00 Lt draudimo išmoką.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.