Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-736-383/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
1S-736-383/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39690-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-736-383/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinta su Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 24 d., pabaiga – 2021 m. sausio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam G. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodami, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis G. B. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

3.1. Skunde nurodė, jog nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis 2018 m. liepos 31 d. buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistojo teigimu, jis pataisos namuose buvo nubaustas už tai, ko nepadarė. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistiesiems apgyvendintiems už pataisos įstaigos ribų ar laisvės atėmimo bausmę atliekantiems atvirojoje kolonijoje, mobilaus ryšių priemonių įsigijimo ir naudojimosi jomis tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-96, 6 punkte nurodyta, kad nuteistasis įsigijęs ar gavęs iš artimųjų perduotą mobilaus ryšio priemonę, pateikia prašymą ją užregistruoti. Nuteistojo teigimu, 2018 m. liepos 20 d. jis pateikė pataisos namų administracijai prašymą užregistruoti mobilaus ryšio priemonę, šis prašymas yra užregistruotas. Pats pareigūnas gavęs prašymą ir patikrinęs duomenis, grąžino nuteistajam mobilųjį telefoną, todėl kyla klausimas, kodėl pareigūnas neužregistravo mobilaus telefono. Nuteistojo įsitikinimu, akivaizdu, kad tai buvo ne jo nusižengimas, o pareigūno neatsakingumas ir klaida, kuri lėmė nuobaudos paskyrimą nuteistajam. G. B. kreipėsi į pataisos namų direktorių prašydamas peržiūrėti nuobaudos paskyrimą, taip pat apskundė nutarimą skirti nuobaudą Kalėjimų departamentui, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo negavo, nors skundas ir prašymas pateiktas prieš tris savaites.

3.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog iš Komisijos pateiktų išvadų ir teismui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad G. B. yra kruopštus, atsakingas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, 4 kartus paskatintas, drausmine tvarka nebaustas, tai rodo, kad jis deda pastangas taisytis.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą, grindė netinkamais pagrindais. Spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą dėl nuteistojo G. B. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas įvertinęs 2018 m. rugpjūčio 21 d. teisme gautą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos raštą, kuriame nurodyta, kad nuteistasis 2018 m. liepos 31 d. buvo nubaustas drausmine tvarka, konstatavo, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes pažeidė pataisos įstaigos nustatytą tvarką ir buvo baustas drausmine tvarka, Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Komisijos nutarimo priėmimo dienai t.y. 2018 m. liepos 23 d., nuteistasis G. B., jokių paskirtų ir galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.

7. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis G. B. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ir nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2017 m. vasario 6 d. įsidarbino į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, pataisos įstaigoje dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, iš gaunamų pajamų dengia priteistus civilinius ieškinius, grįžęs iš įkalinimo įstaigos bus įdarbintas vadybininko pareigoms eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis G. B. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą buvo keturis kartus paskatintas, nebuvo pažeidęs drausmės bei rėžimo reikalavimų, tačiau kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašto „dėl informacijos patikslinimo“, jog 2018 m. liepos 31 d. nuteistasis G. B. pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir jam paskirta drausminė nuobauda (b. l. 24). Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistasis G. B. pataisos įstaigoje šiuo metu nesielgia nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde kategoriškai teigia, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, kadangi jis nepadarė jokio nusižengimo, o drausminės nuobaudos paskyrimą lėmė pareigūno neatsakingumas ir klaida, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimas, teismas vertina tik byloje esančius ir teismo prašymu pateiktus duomenis. Nuteistajam nesutikus su pataisos namų administracijos nutarimu skirti nuobaudą, jis turi teisę ją apskųsti BVK nustatyta tvarka, ką kaip matyti iš skundo turinio, ir padarė nuteistasis.

9. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra rizika yra vidutinė – 43 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 10 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 33 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Nors atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo praeito vertinimo (2017 m. vasario 10 d.) vertinimo pakito, tačiau ji pakito labai nežymiai, tik 2 balais. Taigi, nesant žemam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui itin svarbu tinkamai ir išsamiai įvertinti nuteistojo pažangą nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo aspektu. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius, dengia finansinius įsiskolinimus, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu didinančiu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tik išlieka mąstymas ir elgesys (pasirenkamos ne visuomet tinkamos elgesio strategijos, neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, jis įvykdė nesunkų nusikaltimą, teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, kas rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

11. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

12. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju aukštesnysis teismas daro išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo minėta, G. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo G. B. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas