- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-755-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13560-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- A. K. T., G. M., atstovaujamo A. K. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 25 d, 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 19 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų sprendžiant skundo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas (toliau – antstolis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. su skundu kreipėsi į antstolį, juo prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; panaikinti areštą; viešai atsiprašyti.Pareiškėja nurodė, jog antstolis be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus, nes pareiškėjai nėra žinoma apie 2 386,53 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Antstolis 2017 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S17-36269 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01247 perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.Antstolis nurodė, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog antstolis be pagrindo pradėjo vykdymo veiksmus. Nurodė, jog antstoliui 2017 m. rugsėjo 19 d. yra pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnis).Antstolis nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog nėra žinoma apie 2 386,53 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes antstolio surašytas raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, tai yra antstolis įteikdamas skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą informuoja skolininką apie pateiktą vykdomąjį dokumentą bei tai, kokius veiksmus skolininkas turi atlikti.Antstolis nurodė, jog pagrįstai taikė lėšų bei turto areštus skolininkui G. M. priklausančiam turtui, nes skolininkui G. M. per raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų atsirado įstatymo nustatytas pagrindas skolininkui G. M. taikyti numatytas priverstinio vykdymo priemones, todėl nėra pagrindo jas panaikinti.Antstolis pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė nė vieno teiginio ar argumento, jog antstolio veiksmai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir būtų pagrindas juos panaikinti. Nurodė, jog visi skunde nurodyti argumentai bei pridėti priedai susiję su kitais asmenimis bei organizacijomis, todėl negali būti laikytini tinkamais įrodymais dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais bei sąlygoti jų panaikinimą.Antstolis taip pat pažymėjo, jog dėl kitų pareiškėjo reikalavimų (žalos atlyginimo, viešo atsiprašymo) antstolis nepasisako, nes šie reikalavimai nėra susiję su antstolio veiksmais ir neturėtų būti nagrinėjami vertinant skundą dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. lapkričio 13 d. (įskaitytinai) nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
9.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja su skundu nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių jos giminystės ryšius su G. M. ir tai, jog ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali atstovauti savo artimajam giminaičiui.
9.1.1. Nurodė, jog iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad G. M. ir pareiškėja 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, pagal kurią sklypas A. K. T. perduotas laikinai neatlygintinai naudotis.
9.1.2. Pažymėjo, kad ši sutartis nesuteikia pareiškėjai teisės atstovauti G. M. teisme. Šio sklypo naudotoja (pareiškėja) prašydama panaikinti areštą šiam sklypui, kurį 2017 m. spalio 13 turto arešto aktu areštavo antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), turi teisę reikšti reikalavimą dėl turto arešto panaikinimo kaip suinteresuotas asmuo. Taigi pareiškėja turėtų patikslinti, ar ji savo vardu reiškia skundą dėl antstolio veiksmų, aiškiai nurodydama, kaip antstolis pažeidė jos teises.
9.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog G. M. ir pareiškėja privalo tinkamai suformuluoti savo skundo reikalavimus teismui (skundo dalyką), pagrįsti procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes rašytiniais ar kitais įrodymais (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas, 178 straipsnis).
9.2.1. Nurodė, jog skunde dėl antstolio veiksmų G. M. ir pareiškėja turėjo nurodyti, kokius konkrečiai antstolio veiksmus ar priimtus patvarkymus, arešto aktus skundžia, pagrįsti, kodėl skundžiami veiksmai ar patvarkymai yra neteisėti ar neteisingi.
9.2.2. Nurodė, jog teikdami skundą dėl antstolio veiksmų, privalo nurodyti šio skundo nagrinėjimu suinteresuotus asmenis (nagrinėjamu atveju išieškotoją Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją), nurodydami jų rekvizitus (kodą, buveinės adresą), kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė, Antstolių rūmai ir spauda neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl šioje byloje nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų negali būti traukiami suinteresuotais asmenimis ir jų skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti nereikia.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų pareiškė reikalavimą priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš antstolio G. M. įgaliotai atstovei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog G. M. ir pareiškėja siekdami prisiteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, turėtų teikti teismui atskirą ieškinį bendros ginčo teisenos tvarka, nurodydami ieškovą ir (ar) jo atstovą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: toks ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu ir kartu su ieškiniu turi būti pateiktas jo sumokėjimą patvirtinantis dokumentas; pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turtinio pobūdžio ginčuose yra 3 procentai nuo ieškinio sumos; pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai tik bylose dėl turtinės ar neturtinės žalos, susijusios su asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginimo, bylose dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau tokiu atveju pateikiamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turėtų būti nurodyta, kokiu įstatymu vadovaujamasi, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes CK 6.250 straipsnis numato tik bendrus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.
9.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja privalo skunde nurodyti konkrečias prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei motyvus, dėl ko turėtų būti taikomos šios apsaugos priemonės ir kokiam laikotarpiui (pvz., iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės atitinkamas sprendimas). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuo 2017 metų liepos 1 dienos keitėsi CPK 80 straipsnio 5 dalis, joje numatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog G. M. ir pareiškėja, prašydami teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė (pratęsė) pareiškėjai ir G. M. terminą iki 2017 m. gruodžio 15 d. (įskaitytinai) 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išsiuntus 2017 m. spalio 25 d. nutarties kopijas pareiškėjai ir G. M. skunde nurodytu ir vieninteliu teismui žinomu pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) , nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo grįžo neįteikta. Kadangi pareiškėja šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, teismas pakartotinai išsiuntė pareiškėjai 2017 m. spalio 25 d. nutarties kopiją dėl trūkumų šalinimo šiuo adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog procesinis dokumentas pareiškėjai bus laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja ir G. M. iki 2017 m. lapkričio 13 d. nesidomėjo, ar pateiktas skundas teisme yra priimtas nagrinėti, ir teisme nėra duomenų, kad jiems apie 2017 m. spalio 25 d. nutartį yra žinoma (šios nutarties kopija, be to, yra išsiųsta ir susipažinti antstoliui, kurio veiksmai skundžiami). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad G. M. dirba VšĮ Jaunimo ir studentų kultūrinių mainų centre (buveinė Mėsinių g. 5, Vilnius) ir G. M. personalinėje įmonėje (duomenys neskelbtini) (Juridinių asmenų registre nenurodytas tikslus buveinės adresas(duomenys neskelbtini)), nustatė papildomą terminą skundo dėl antstolio veiksmų trūkumams pašalinti, išsiuntė šios nutarties ir 2017 m. spalio 25 d. nutarties kopijas G. M. jo darbovietės adresu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2017 m. spalio 25 d. nutartimi įpareigojo G. M. ir pareiškėją per nustatytą terminą – iki 2017 m. lapkričio 13 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, jog A. K. T. gali atstovauti G. M., patikslinti, kieno vardu A. K. T. teikia skundą, o jeigu skundą teikia savo vardu, turi nurodyti, kaip antstolis pažeidė jos teises. Taip pat G. M. ir pareiškėja buvo įpareigoti tikslinti skundo dalyką ir reikalavimus, nurodyti skundo nagrinėjimu suinteresuotus asmenis bei sumokėti žyminį mokestį už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo siunčiama skunde nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo pareiškėja taip pat yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nutartis dėl trūkumų taip pat buvo siunčiama ir G. M. darbovietės adresu, bet per nustatytą papildomą terminą trūkumai nebuvo pašalinti.
11.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog per teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nustatytą terminą nurodytų trūkumų nepašalinus skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis. Tai pat apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašė išreikalauti: civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini); dokumentus iš antstolio; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo padarytą žalą; iš savivaldybės Seimo kontrolierių tarpininkavimo raštą.Apeliantė nurodė, jog paminėtų nutarčių ji negavo, jos jai nebuvo išsiųstos, todėl jų apskųsti negalėjo. Apeliantė nurodė, jog ne kartą prašė savivaldybės pateikti dokumentus, kurių pagrindu reikalauja pinigų. Antstoliui buvo žinomi apeliantės pateikti 43 puslapiuose išdėstyti faktai. Antstolio veiksmai padarė žalą įmonei bei valstybei. Teisėja L. Spalvienė nepagrįstai nurodė, jog antstolio veiksmai apmokestinami. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą apeliantės skundą laikyti nepaduodu ir jį grąžinti apeliantei, negrąžino 43 lapų priedų, kurie turi materialinę vertę.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimo išlaidas.Antstolis nurodė, kad pareiškėjos pateikta 2017 m. rugsėjo 29 d. panaudos sutartis, kuria panaudos davėjas G. M. perdavė panaudos gavėjai apeliantei neatlyginamai naudotis 0,4561 kv. m dydžio asfaltuotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu laikyti pareiškėją suinteresuotu asmeniu vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01247, nes nepateikti jokie įrodymai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija būtų davusi rašytinį sutikimą leisti nuomininkui G. M. sudaryti išnuomoto daikto panaudos sutartį (CK 6.490 straipsnio 1 ir 5 dalis). Nurodė, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4561 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas nuomininkui G. M. 2003 m. vasario 7d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N21/2003-0008 ir valstybinės žemės, kaip nacionalinio turto, nuomininkas yra saistomas valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog antstolis nėra priėmęs patvarkymo areštuoti žemės nuomos teisę ar areštuoti valstybei priklausantį žemės sklypą.Antstolis nurodė, jog apeliantės pateiktame Lietuvos Respublikos ambasados Londone pirmosios sekretorės L. T. 2015 m. spalio 9 d. patvirtintame įgaliojime, registro Nr. LT-328, aiškiai nurodyta, kad įgaliotojas G. M. įgalioja A. K. T. atstovauti įgaliotojui teismo įstaigose tik gaunant su įgaliotoju susijusius teismo procesinius dokumentus, o dėl įgaliotojo G. M. interesų atstovavimo visose bylose A. K. T. įgaliota sudaryti teisinės pagalbos sutartį su advokatu ir (ar) advokato padėjėju, t. y. A. K. T. nėra suteikta teisė atstovauti skolininkui G. M. teisme pagal pavedimą.Antstolis nurodė, jog apeliantės skunde nėra nurodyta, kokie konkrečiai antstolio veiksmai ar priimti patvarkymai, arešto aktai skundžiami, ir nenurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu bei kokiu būdu antstolis pažeidė pareiškėjos teises.Antstolis nurodė, jog apeliantė atskiruoju skundu kelia visiškai naujus reikalavimus, prašo teismo išreikalauti dokumentus, kurie visiškai nesusiję su antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/01247 atliekamais vykdymo veiksmais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. gruodžio 19 d. nutarčių netenkintinas.
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 nutarties nutrauktinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė (pratęsė) pareiškėjai ir G. M. terminą iki 2017 m. gruodžio 15 d. (įskaitytinai) 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismas terminą pratęsti galėjo ir rezoliucija, kas suponuoja išvadą, jog tokia nutartis yra neskundžiama, juolab kad ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 24 punkte, nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis negalėjo būti skundžiama, todėl ji negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalie 3 punktas).CPK 315 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog yra pagrindas apeliacinio proceso dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties nutraukti.
Dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutarčių
Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. su skundu kreipėsi į antstolį, juo prašė: taikyti laikinąsias apsaugos priemones; priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; panaikinti areštą; viešai atsiprašyti. Antstolis 2017 m. spalio 20 d. patvarkymu Nr. S17-36269 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01247 perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Klaipėdos miesto apylinkės teismui). Pirmosios instancijos 2017 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. lapkričio 13 d. (įskaitytinai) nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė (pratęsė) apeliantei ir G. M. terminą iki 2017 m. gruodžio 15 d. (įskaitytinai) 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., skundą dėl antstolio veiksmų laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.CPK 115 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimis nustatytu terminu apeliantė skundo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliantės skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė, pateikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. gruodžio 19 d. nutarčių, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nepagrįstumo, juolab apeliantė neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartyje pagrįstai įpareigojo apeliantę ir jos atstovaujamąjį per nustatytą terminą – iki 2017 m. lapkričio 13 d. (įskaitytinai) pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, jog apeliantė gali atstovauti G. M., patikslinti, kieno vardu apeliantė teikia skundą, o jeigu skundą teikia savo vardu, nurodyti, kaip antstolis pažeidė jos teises. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ta pačia nutartimi įpareigojo G. M. ir apeliantę patikslinti skundo dalyką ir reikalavimus, nurodyti skundo nagrinėjimu suinteresuotus asmenis bei sumokėti žyminį mokestį už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantei nepašalinus pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų trūkumų, taip pat jų nepašalinus ir 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pratęsus terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu nusprendė laikyti skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino pareiškėjai ir G. M., jog siekdami prisiteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, turėtų teikti teismui atskirą ieškinį bendros ginčo teisenos tvarka, nurodydami ieškovą ir (ar) jo atstovą, t. y. tinkamai išaiškino tokio ieškinio pateikimo tvarką.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundas su priedais apeliantei grąžintinas pirmosios instancijos teismo skundžiamoms nutartims įsiteisėjus arba apeliantei kreipiantis į pirmosios instancijos teismą (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Apeliantės nurodyti argumentai ir prašymai išreikalauti duomenis iš tam tikrų institucijų (SODROS ir Seimo kontrolierių) ar priteisti turtinės žalos atlyginimą nėra šios nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Be to, tokie reikalavimai nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl atskirąjį skundą atmetus iš apeliantės antstoliui priteistina 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 25 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis palikti nepakeistas.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, nutraukti.
Iš pareiškėjos A. K. T. antstoliui Jonui Petrikui priteisti 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.