Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2015-07-14 · Byla Nr. AN2.6.-387-761/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
AN2.6.-387-761/2015
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00341-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Pažeidėjas
E. S.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.AN2.6.-387-761/2015Teisminio proceso Nr.4-42-3-00341-2015-9Procesinio sprendimo kategorija Nr. 45.4.7; 45.4.2; 52.3 (N) (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 14 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, dalyvaujant įstatyminiam atstovui K. S., išnagrinėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, neteisto, nedirbančio, nesimokančio, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S., 2015 m. birželio 17 d. 4 val., Šilalės r. sav., Kelmutiškės k., vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis 2015 m. birželio 17 d. 4 val., Šilalės r. sav., Kelmutiškės k., vairuodamas automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Iš eismo įvykio vietos E. S. pasišalino neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos, nepažymėjęs eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai. Tai yra tokiais veiksmais pažeidęs KET 4; 9; 127; 219.1; 219.2; 222 punktų reikalavimus.

E. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir parodė, kad vairavo tėvų automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Kelyje pasimaišė zuikis, jis bandė išvengti susidūrimo, metėsi į kitą pusę, sumėtė automobilį ir to pasekoje nuvažiavo nuo kelio. Niekas nebuvo sužalotas, todėl policijai nepranešė. Nors teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, tačiau šiuo automobiliu jis mokėsi vairuoti, todėl kartais juo naudojosi. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

E. S. kaltė dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones be jo prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir byloje surinkta rašytine medžiaga: policijos pareigūno D. G. tarnybiniu pranešimu, liudytojo T. K. paaiškinimu, vaizdo lentele. Šiais duomenimis patikimai nustatyta, kad E. S., 2015 m. birželio 17 d. apie 4 val., Šilalės r. sav., Kelmutiškės k., vairavo automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės. Tokiais veiksmais E. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokia E. S. veika atitinka ATPK 128 str. 1 d., numatytą pažeidimą. Nors ATPK protokole nėra nurodyta, kad E. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 128 str. 1 d., tačiau ši veika protokole yra aprašyta, aprašymas atitinka protokolo turiniui keliamus reikalavimus (ATPK 260 str.). Todėl remiantis ATPK 284 str. 2 d. atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės protokole nurodyta administracinio pažeidimo esmė dėl KET 14 p. pažeidimo yra įrodyta, E. S. veiką dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones teismas kvalifikuoja pagal ATPK 128 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole E. S. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau jis nėra kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. Atsakomybei pagal ATPK 127 str. kilti būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą. Iš E. S. ir jo įstatyminio atstovo K. S. paaiškinimų matosi, kad automobilis yra šeimos turtas naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. E. S. yra nepilnametis, už jo veiksmus ir padarytą žalą jam neturint turto atsakingi jo įstatyminiai atstovai, t. y. tėvai. Todėl automobilis E. S. nėra svetimas turtas. Kadangi žala tretiesiems asmenims nepadaryta E. S. pagrįstai nėra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 str.

KET 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Iš nurodyto Kelių eismo taisyklių reglamentavimo matosi, kad pareiga surašyti eismo įvykio deklaraciją kyla tuo atveju jei žala padaroma trečiajam asmeniui. E. S. kaltinamas dėl žalos padarytos jo valdytam automobiliui. Duomenų, kad žala nuvažiavus nuo kelio būtų padaryta kitiems asmenims byloje nėra.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pagal KET 222 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 220 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas K. S. priklausantis automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24 ). Automobilį įvykio metu vairavo savininko sūnus E. S.. E. S. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. KET 222 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (LVAT nutartis byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę, nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkas K. S. yra įvykio metu automobilį vairavusio E. S. tėvas, tai yra jo įstatyminis atstovas, todėl jis tuo pačiu yra ir nukentėjusiuoju dėl šio įvykio. Todėl atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, tai kad įvykio metu žala padaryta tik E. S. vairuojamai transporto priemonei, E. S. neturėjo pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai.

Atsižvelgiant į išdėstytą administracinio teisės pažeidimo byla E. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant E. S. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant E. S. nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį visuomenei – padarytas pažeidimas, kuris kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei tai, kad teisės pažeidimus padarė būdamas nepilnametis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 8 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad E. S. teisės pažeidimą padarė būdamas nepilnametis, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. 4 d., už padarytą pažeidimą jam skirtina ne daugiau kaip po pusę sankcijoje numatytos artimos jos vidurkiui baudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., 2 p,.

NUTARĖ:

E. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., taikant ATPK 24 str. 4 d. skirti 180 € (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sudėties.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant ATP bylos numerį ir įmokos kodą 1001, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis