Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-133/2007

2007 m. balandžio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D.M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D.M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 6d., ir nuteistas 8 metams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bei uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D.M. nuteistas pagal LR BK 281 str. 6d. už tai, kad jis 2005-02-26 apie 01.10 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini) šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vykdamas Vytauto gatve Prienų kryptimi vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – esant jo kraujo serume 0,92 promilės alkoholio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 p. reikalavimus, gyvenvietėje vykdamas ne mažesniu kaip 96 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 174 p. reikalavimus, degant draudžiamam eismą šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą, tuo pažeidė KET 117.11 p. reikalavimus, ir susidūrė su nuo Marijampolės atvykusiu vilkiku „MB 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu P.O., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu nuo patirtų traumų vietoje žuvo automobilio VW PASSAT keleiviai: D.A., a.k(duomenys neskelbtini), A.R., a.k. (duomenys neskelbtini), E.M., a.k. (duomenys neskelbtini) bei D.P., a.k. (duomenys neskelbtini), kuris tą pačią dieną mirė Kauno medicinos universiteto klinikose.

Taip pat apeliantas ginčija ne tik kaltę, bet ir jam paskirtą bausmę, manydamas, kad ji už neatsargaus nusikaltimo padarymą yra aiškiai per griežta. Įvykio metu žuvo D. M. draugai, su kuriais jis nesipyko, palaikė draugiškus santykius, todėl dėl draugų žūties nuteistasis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, išsivystė depresija, išėjo akademinių mokslo atostogų. Į tai teismas neatsižvelgė, o paskirta reali 8 metų laisvės atėmimo bausmė prilygsta bausmei, skiriamai už tyčinį nužudymą. Nuteistojo nuomone, tai rodo teismo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. D. M. teigimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant BK 75 str. pagrindu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors nuteistasis ir neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Sutinkamai su BK 2 str. 4d. pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Tai, kad automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo keturi žmonės, byloje ginčo nekyla, šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 6d. sudėties buvimo byloje ginčo nėra. Esminis ginčas vyksta dėl to, kas vairavo šį automobilį, t.y. kieno veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 6d., sudėtis. Bylos medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad minėto nusikaltimo sudėtis yra nuteistojo D. M. veikoje. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos bylos duomenis tinkamai išanalizavo ir įvertino, todėl padarė teisingą išvadą dėl D. M. kaltės jam padarius BK 281 str. 6d. numatytą nusikaltimą.

Nors nei viena byloje esanti specialisto išvada tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent D. M. vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pateikia tikėtinas išvadas, kad būtent kaltinamasis, o ne koks nors kitas asmuo vairavo šį automobilį. Todėl šios specialistų išvados vertintinos kaip D. M. kaltinantys įrodymai, o jose konstatuoti tikėtini faktai, kad automobilį vairavo D. M., yra patvirtinti kitais teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pagal BPK 20 str. 5d. teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nei vienas atskiras įrodymas neturi teismui aukštesnės galios, todėl sprendimą dėl kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo teismas priima tik vadovaudamasis įrodymų visetu. Pažymėtina, kad specialisto išvados ne paneigia viena kitą, o tik papildo, nes vienų specialistų pateiktos tikėtinos išvados sutampa su kitų specialistų pateiktomis tikėtinomis išvadomis tuo pačiu klausimu – dėl kaltinamojo D. M. sėdėjimo vietos automobilyje. Pavyzdžiui, 2005-10-21 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sprendžiant iš D. M. padarytų kūno sužalojimų yra tikimybė, jog jis sėdėjo vairuoto vietoje (2 T, b.l. 47). Šią išvadą papildo kita specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad neatmetama tikimybė, jog kaltinamojo D. M. kelnės ir vairuotojo sėdynės apmušalų fragmentai, vairuoto sėdynės apmušalų likučiai kontaktavo (1 T, b.l. 238-145). Be to, jau minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad automobilyje važiavę ir vėliau žuvę D.A., A.R., E.M. ir D.P. vairuotojo sėdynėje sėdėti negalėjo. Taigi šiose specialistų išvadose pateikti tikėtini faktai, kad automobilį vairavo D. M., papildo viena kitą ir tarpusavyje neprieštarauja. Šią esminę reikšmę turinčią faktinę aplinkybę patvirtina ir liudytojo ugniagesio-gelbėtojo J.K. parodymai apie tai, kad jis, priėjęs prie apvirtusio automobilio, pamatė vairuotojo vietoje per langą iki pusės išlindusį D. M. Nors apelianto manymu, tai nėra jo kaltės įrodymas, nes virstant automobiliui, jame esantys žmonių kūnų padėtys galėjo keistis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie liudytojo J. K. parodymai netiesiogiai patvirtina D. M. kaltę, nes šis liudytojas parodė apie aplinkybę, kilusią iš karto po eismo įvykio. Dėl to yra pagrindas manyti, kad D. M. versija apie kito asmens sėdėjimą vairuotojo vietoje yra vertintina tik kaip gynybos priemonė, kuri neparemta jokiai objektyviais duomenimis. Be to, D. M. kaltę pagrindžia ir tas liudytojos V.M. parodymais nustatytas faktas, kad žuvusysis jos brolis E.M. apie 10 minučių prieš įvykį užvedė automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo atsisveikinti, o po to už vairo sėdo kaltinamasis D. M. Nors nuteistasis neigia šią aplinkybę, nurodydamas, kad jam nebuvo jokio reikalo sėsti į kito asmens užvestą automobilį, tačiau šis apelianto argumentas vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Juk liudytoja V. M. parodė, kad jos brolis žuvusysis E. M. užvedė automobilį ir iš jo išlipo tam, kad atsisveikinti. Tačiau po to jis į vairuotojo vietą nesėdo. Į ją įsėdo kaltinamasis D. M. Nors šios liudytojos, taip pat teisme apklaustų kitų liudytojų: J.K., A.Ž., R.D. parodymai bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žuvusiųjų asmenų sėdėjimo vietos automobilyje nesutampa, tačiau šiuose įrodymuose nėra jokio nesutapimo dėl kaltinamojo D. M. sėdėjimo vietos prie automobilio vairo. Vien tik ta aplinkybė, kad liudytoja V. M. yra žuvusiojo E. M. šeimos narys (sesuo), teisėjų kolegijai neduoda pagrindo šiais parodymais netikėti. Liudytoja buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė priesaiką dėl parodymų teisingumo, todėl šie liudytojos parodymai yra teisingi. Vien tik tai, kad D. M. iš karto po įvykio ugniagesiams-gelbėtojams ir medicinos personalui, vėliau ir pačiai liudytojai V. M. teigė, kad nevairavo automobilio, nepanaikina jo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis jau tada suprato savo pavojingos ir nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmes ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad būtent D. Morkūnas vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, t.y. jo veikoje yra BK 281 str. 6d. numatyto nusikaltimo sudėtis. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. M. kaltės yra teisėtos ir teisingos bei yra pagrįstos bylos medžiaga.

Nežiūrint to, apylinkės teismas padarė klaidą kaltininkui individualizuodamas bausmę ir paskyrė neteisingą bei aiškiai per griežtą 8 metų laisvės atėmimo bausmės dydį. Byloje nustatyta, kad kaltininkas ir visi keturi žuvusieji buvo artimi draugai, tiek anksčiau, tiek ir įvykio dieną kartu ledo laiką, žiūrėjo šimtadienio video įrašą, visi gera valia susėdo į automobilį. Iš byloje pateiktos medicininės pažymos (3 T, b.l. 54) matyti, kad D. M. po įvykio pasireiškė gilūs depresijos požymiai, jis pats labai pergyvena dėl savo draugų žūties. Dėl suicidinių minčių teisminio nagrinėjimo metu jam buvo atlikta teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurioje konstatuota, kad D. M. nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu (3 T, b.l. 2-4). Be to, iš jo mokymo įstaigos charakteristikos matyti, kad D. M. į Kauno statybininkų rengimo centro metalo skyrių įstojo 2004-09-01 mokytis suvirintojo specialybės, pirmą kursą mokėsi ir baigė labai gerai, antrame kurse po nusikalstamos veikos (autoįvykio) padarymo šį kursą baigė, tačiau nuo 2005-11-25 dėl sveikatos sutrikimų išėjo akademinių atostogų. Jis šios mokyklos administracijos apibūdinamas kaip gabus, energingas, veiklus mėgstamas draugų, o po autoįvykio tapo pasyvus, užsidaręs ir niekuo nesidomintis (3 T, b.l. 55). Tai rodo, kad D. M. iš tiesų pergyvena dėl eismo įvykio ir draugų žūties, taigi nėra abejingas nusikaltimo pasekmėms. Be to, mažinant jam paskirtos bausmės dydį, turi būti įvertinta ir tai, kad visų žuvusiųjų asmenų kraujyje buvo rasta alkoholio. Tai rodo, kad prieš įvykį visi jie gėrė alkoholinius gėrimus, visi suprato, kad automobilį vairuoja taip pat neblaivus D. M. ir nesiekė nutraukti šios pavojingos veikos. Nors įstatymų leidėjas už D. M. padarytą nusikaltimą numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 10 metų, tačiau aukščiau šios bausmės vidurkio teismo paskirtas 8 metų bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir vertintinas kaip neteisingas. D. M. anksčiau neteistas, veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus (18 metų), šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins, D. M. nubaus, leis pasiekti kitus BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei leis greičiau atlyginti priteistus civilinius ieškinius ir šiek tiek mažesnė bausmė, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t.y. 5 metų laisvės atėmimo bausmė. D. M. nusikaltimu sukeltos pasekmės – žuvos keturi jauno amžiaus žmonės, neduoda pagrindo teisėjų kolegijai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl apelianto prašymas taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai D. M. paskirtos bausmės, o paskirta laisvės atėmimo bausmė jam mažintina iki 5 metų.

Be to, apylinkės teismas neteisingai parinko ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Pagal BK 50 str. 3d. terminuota laisvės atėmimo bausmė gali būti atliekama atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Jau minėta, kad teisėjų kolegija D. M. asmenybę vertina teigiamai, o jo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių. Pagal LR BVK 90 str. 1d. atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Šis švelniausias laisvės atėmimo bausmės atlikimo rėžimas švelnina nuteistojo D. M. teisinę padėtį, nes šiuo rėžimu nuteistas asmuo turi daugiau teisių ir lengvatų, numatytų LR BVK, negu kad nuteistas pataisos namų režimu. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai parinktos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.

D.M. už LR BK 281 str. 6d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atlikti pataisos namuose pakeisti ir D.M. paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.