- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- II-256-414/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. Z., jo atstovui adv. p. Erikui Rugieniui, Marijampolės apskrities VPK atstovui nedalyvaujant, nukentėjusiam asmeniui S. P. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Z. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities VPK KPS komisaro inspektoriaus N. V. 2010 09 09 nutarimu iš J. Z. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 mėnesių laikotarpiui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą.
J. Z. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2009 08 23 apie 13,55 val. Kalvarijos sav., Salaperaugio k, vairuodamas a/m Audi, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) jis buvo neatsargus, nepa
sirinko saugaus greičio ir atstumo, dėl ko nespėjęs sustoti atsitrenkė į priekyje stovinčią transporto priemonę, tuo pažeidė KET 9, 132, 133 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
J. Z. ir jo atstovas prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Jie paaiškino, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne dėl atsitrenkimo į priekyje stovinčią transporto priemonę, o dėl to, kad priekyje stovėjusios transporto priemonės Volvo 740 vairuotojas S. P., su kuriuo pareiškėjas konfliktuoja, įsijungęs atbulinę eigą, tyčia trenkėsi į už jo sustojusį automobilį.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą.
S. P. į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas, byla nutrauktina.
Pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t.y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.
Tai, kad J. Z. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, policijos pareigūno S. V. tarnybiniu pranešimu, kurie, sutinkamai su ATPK 256 str. pripažįstami tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą.
J. Z. kaltinamas pažeidus KET 9, 132, 133 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tokiu būdu, kaltinant J. Z. KET 9, 132, 133 punktų pažeidimu, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo būtina nustatyti, kad jis nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ir jis važiavo viršydamas leistiną greitį, o šie taisyklių pažeidimai nulėmė transporto priemonių susidūrimą ir jų sugadinimą.
Vertinant šioje byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, papildomus duomenis apie eismo įvykį, autoįvykio dalyvio S. P. paaiškinimus, policijos pareigūno S. V. tarnybinį pranešimą yra pagrindas šiuos įrodymus laikyti nepatikimais. Tokia išvada darytina remiantis tuo, kad autoįvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, o teismo posėdyje apklausti liudytojai M. P. ir J. K. patvirtino J. Z. nurodytas aplinkybes, kad Volvo 740 vairuotojas S. P., įsijungęs atbulinę eigą, tyčia trenkėsi į už jo sustojusį automobilį. Tokią išvadą taip pat patvirtina policijos pareigūno S. V., atvykusio į įvykio vietą parodymai, kad J. Z. kaltino S. P. važiavus atbuline eiga ir nustatyta aplinkybė, kad policijos pareigūnus apie eismo įvykį informavo pareiškėjas ( bl. 53), o ne S. P., kaip jis nurodė savo paaiškinime (bl. 16).
Tačiau paskyrus byloje autotechninę ekspertizę, kad nustatyti, koks buvo transporto priemonių susidūrimo mechanizmas, atsižvelgiant į jų apgadinimo mąstą ir pobūdį, automobilių išsidėstymą autoavarijos vietos schemoje ir į bylą pateiktas foto nuotraukas ir kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (bl. 61-62), ekspertas pateikė išvadą, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai buvo padaryti automobiliui Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, judant atbulam, kada priekabos sukabintuvo nuožulni sritis pradžioje įsirėžė į automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį bamperį ties kairiuoju žibintu, po to sukabintuvas užslinkęs ant automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperio sudaužė žibintą. Tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio Volvo 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. P. pajudėjo atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu (bl. 70-73).
Ekspertizės akto išvados pagrįstos eismo įvykio vietos schema, pateiktomis nuotraukomis, automobilių išorinių sugadinimų pobūdžiu ir išsidėstymu, jos atitinka liudytojų M. P. ir J. K. parodymus, todėl šios išvados laikytinos patikimomis ir atitinkančiomis byloje esančią medžiagą. Tokiu būdu, pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo S. P. veiksmai, o ne J. Z. nesilaikymas tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ir jo važiavimas viršijant leistiną greitį, kaip nurodyta ginčijamame nutarime, nes ekspertinis tyrimas atliktas eismo įvykio aplinkybių pagrindu, kurios nėra užginčytos.
Tokiu būdu, darytina išvada, jog nėra surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad susidariusioje kelio situacijoje J. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133 p. reikalavimus ir šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Tokiems įrodymams surinkti teisme išnaudotos visos priemonės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, byla nutrauktina, nesant J. Z. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties ATPK 250 str. 1 d. 1p.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.