Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 3 metams (2016 m. spalio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikęs bausmę);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto, taip pat paskirtos poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimas (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2017 m. lapkričio 26 d., apie 00.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis), namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą koja spyrė į šoną savo žmonai M. M., po to ne mažiau trijų kartų rankomis trenkė jai į veidą bei vieną kartą spyrė į pilvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kartu su savo žmona M. M. ir trimis dukromis gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 25 d., vakare išėjo iš namų pas draugą. Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir namo grįžo vėlai vakare, kada tiksliai nepamena, bet jau buvo tamsu. Kai grįžo namo, tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis yra išgėręs, tačiau kas vyko toliau nepamena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad žmona kvietė policiją, atbėgo vyresnioji dukra, įvykio detalių nepamena. Jeigu žmona M. sako, kad jai trenkė per veidą ir spyrė į šoną bei pilvą, reiškia taip ir buvo, žmona nemeluoja. Dėl to, kad sukėlė savo žmonai fizinį skausmą labai gailisi, jie daug metų susituokę, augina tris vaikus, nori kuo greičiau žmonos atsiprašyti, susitaikyti su ja (b. l. 24, 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2017 m. lapkričio 26 d., apie 00.09 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai namo visiškai girtas grįžo vyras J. M.. Vyras nuo vakaro kartu su draugais vartojo alkoholį, kai ji nuėjo miegoti maždaug apie vidurnaktį, vyro J. namuose dar nebuvo. Po vidurnakčio 2017 m. lapkričio 26 d. apie 00.10 val., miegant ji pajuto smūgį į kairės pusės šoną, iš karto prabudo ir pamatė, jog vyras J. koja ją muša, kuria koja, nepastebėjo, nes buvo labai susinervinusi. Vyras buvo visiškai girtas ir labai agresyvus, šaukė, rėkė, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, po to patraukė ją už chalato, rankomis ne mažiau trijų kartų trenkė jai į veidą, vieną kartą koja spyrė jai į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu išgirdusios triukšmą, į kambarį atbėgo dukros E. M. ir D. M.. Atbėgus dukroms, vyras apsiramino, pasitraukė nuo jos ir nuėjo į kitą kambarį, o ji iškvietė policiją. Toks įvykis, kai vyras panaudojo prieš ją fizinį smurtą įvyko pirmą kartą, anksčiau tarp jų buvo tik žodiniai konfliktai. Kas vyrui atsitiko, nežino, kai blaivus, vyras yra visiškai ramus. Prašo jo neiškeldinti, grįžus vyrui iš policijos, priims jį gyventi atgal. Po įvykio nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė, į medikus daugiau niekur nesikreipė, kitą dieną apžiūrėjo savo kūną, jokių žymių neliko, todėl dėl apdukcijos nevažiuos, nukreipimas nereikalingas (b. l. 13-14).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d., 00.00 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras muša pranešėją. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2017 m. lapkričio 26 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras J. M. kelis kartus rankomis trenkė žmonai M. M. į veidą, vėliau spyrė į pilvą. Smurtą galimai patyrusi moteris buvo susijaudinusi, verkė, buvo blaivi. Moteris taip pat paaiškino, kad vyras bandė suduoti nepilnametei dukrai D. M., tačiau ją apgynė kartu buvusi pilnametė dukra E. M.. Po smurto ant M. M. veido atsirado patinimai. J. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. J. M. įvykio vietoje nieko nepaaiškino, dėl įvykio buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą (b. l. 6-7). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 8).

Nukentėjusiosios M. M. pareiškime nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 26 d., apie 24 val. namo grįžo neblaivus vyras J. M.. Jai miegant vyras pradėjo ją spardyti, keikti necenzūriniais žodžiais, spyrė apie 3-4 kartus. Tada atėjo dukra ir vyras nustojo muštis (b. l. 9).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 26 d., 1.10 val. J. M. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. M. smurtą naudojo savo žmonos M. M. atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. 2017 m. lapkričio 26 d., apie 00.10 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo žmoną M. M., tyčia spyrė jai vieną kartą koja į šoną, po to ne mažiau trijų kartų rankomis trenkė jai į veidą bei vieną kartą spyrė į pilvą, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis J. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti atlikti areštą savaitgaliais (b. l. 61-62, 63-66).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. M. teistas (paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 21 d.) (b. l. 38-39), baustas administracine tvarka (b. l. 73-86), turi galiojančių nuobaudų, dirba, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, J. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. lapkričio 26 d., 00.30 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 12.10 val., t. y. dvi dienas (b. l. 20, 27), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 26 d., 00.30 val. iki 2017 m. lapkričio 27 d., 12.10 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. M. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.