Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokurorei Aldonai Vitkauskienei, atsakovams K. L. ir A. L., trečiajam asmeniui- Z. K., institucijos teikiančios išvadą- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Kalaušienei, nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams- K. L. ir A. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo- Z. K., institucijos teikiančios išvadą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

bei pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, atsakovei K. L., trečiajam asmeniui Z. K. dėl tėvystės nuginčijimo, institucijos teikiančios išvadą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6) prašydamas neterminuotai apriboti motinos K. L. ir tėvo A. L. valdžią sūnaus J. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti J. L. nuolatinę globą ir globėja skirti Z. K.; nustatyti J. L. gyvenamąją vietą jo tetos Z. K. namuose; priteisti iš atsakovų- K. L. ir A. L. išlaikymą sūnaus J. L. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iš kiekvieno iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. L. pateikė priešieškinį byloje (b.l. 115-116), kuriuo prašo pripažinti, kad duomenys gimimo liudijime (gimimo įraše Nr. 374) apie nepilnamečio vaiko J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvą A. L. yra neteisingi ir nustatyti, kad nepilnamečio J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „tėvas“ neteisingai nurodytas vaiko tėvas A. L. ir išbraukti iš grafos „tėvas“ duomenis apie tėvą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jis nėra J. L. biologinis tėvas ir šią aplinkybę patvirtina 2011-10-21 Sorpo laboratorijos biologinės tėvystės tyrimo atsakymas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prokurorė Aldona Vitkauskienė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog atsisako ieškinio dalyje dėl reikalavimų prieš atsakovą A. L., kadangi byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas A. L. nėra nepilnamečio J. L. tėvas, likusius ieškinio reikalavimus pilnai palaiko, prašo juos tenkinti. Priešieškinį palaiko, jo reikalavimams neprieštarauja. Paaiškino, kad atsakovė K. L. nesirūpino vaiku ir neteikė jam išlaikymo. Nors paskutiniu metu ji pradėjo domėtis vaiku, tačiau tik dėl to, kad yra ieškinys teisme, todėl jos domėjimasis vaiku yra surištas tik šiuo trumpu laikotarpiu. J. L. pas Z. K. gyvena jau devyneri metai, ji juo rūpinasi kaip savo vaiku. Tarp vaiko J. L. ir atsakovės K. L. tarpusavio ryšiai yra nutrūkę. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad K. L. vaiku tinkamai nesirūpino, vaikas buvo paliktas ligoninėje ir tik Z. K. ir sutarus su K. L. vaikas buvo atvežtas į kaimą ir paliktas Z. K. jį auginti. Moteriai užauginusiai penkis vaikus tai nesudarė problemų auginti ir šį vaiką. Kad nutrūkę ryšiai su motina įrodo tai, kad vaikas pats nenori vykti gyventi pas motiną K. L.. Jis geriausiai jaučiasi pas globėją Z. K.. Kad K. L. gali būti taikytas terminuotas tėvų valdžios ribojimas nėra jokių duomenų, kadangi domėjimasis vaiku atsirado tik dėl ieškinio teisme. Globėja lankė globėjų kursus, vaikas yra prie jos pripratęs, vaikui patogu lankyti Paparčių pagrindinę mokyklą, pati globėja rūpestinga ir siekia, kad jis lankytų būrelius. Leidžia vaiką į ekskursijas, kitus užsiėmimus. Prašo apriboti motinos K. L. valdžią sūnaus J. L. atžvilgiu neterminuotai, nustatyti J. L. nuolatinę globą ir skirti jo globėja Z. K., nustatyti J. L. gyvenamąją vietą jo tetos Z. K. namuose, priteisti iš atsakovės K. L. išlaikymą J. L. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kol vaikas sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovės K. L. žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu į valstybės biudžetą. Panaikinti įrašus vaiko gimimo liudijime, gimimo akto įraše, grafoje tėvas, kaip neteisingai nurodytą vaiko tėvą A. L..

Teismo posėdžio metu atsakovė K. L. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, su priešieškiniu sutiko pilnai. Nesutinka, kad būtų apribota valdžia jos atžvilgiu neterminuotai, sutinka dėl laikino apribojimo. Paaiškino, kad ji turėjo dukrą, kuri buvo labai didelė ligonė ir kuria rūpinosi, todėl negalėjo rūpintis Justu. Dabar dukra yra mirusi, todėl dabar turi daugiau laiko. Sutinka, kad būtų apribota valdžia neterminuotai, išlaikymą sūnui teiks. Vaikas šiuo metu gyvena pas jos seserį Z. K., jį augina beveik devynis metus. Taip yra todėl, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nors ji dirbo, bet neturėjo lėšų nuomotis buto, todėl sesuo vaiką augino. Dabar nedirba. Vaiką paskutinį kartą matė per Kalėdas ir Naujus metus, buvo atvykusi pas seserį. Šiuo metu neturi galimybių rūpintis vaiku, nors vaiką anksčiau lankė, važiuodavo savaitgaliais, veždavo pinigus ir maistą, tai buvo iki 2010 m. Dabar gyvena Vilniuje pas dukrą. Jai visada buvo įdomi vaiko gerovė, sesuo veda jį pas gydytojus. Atsakovas nėra J. L. tėvas. Vaiko tėvas nėra žinomas. Su A. L. mažai ji bendravo, tačiau vaiko tėvu buvo įregistruotas A. L. ir suteikta jo pavardė, kadangi santuoka su A. L. nebuvo nutraukta.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. nurodė, kad pareikštą priešieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti, su patikslintais ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad apie tai, kad J. L. nėra jo sūnus, yra girdėjęs anksčiau. Su atsakove K. L. jokio santuokinio gyvenimo, bendro ūkio neveda nuo 1999 metų. Tam, kad išsiaiškinti ar jis yra biologinis J. L. tėvas, jis 2011 m. spalio mėnesį kreipėsi į Sorpo laboratoriją dėl biologinės tėvystės tyrimo. Už tyrimo atsakymą mokėjo 1200 Lt. Su buvusia žmona K. L., jos seserimi Z. K. ir vaiku J. L. nuvyko atlikti biologinio tyrimo, kurio metu iš jo buvo paimtas kraujas, o iš vaiko seilės. Po dviejų savaičių gavo atsakymą, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas. Nors su Justu yra bendravęs, tačiau ne kaip tėvas, su vaiku nėra jokių ryšių, jo nelankė. Prašo tenkinti priešieškinį.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo Z. K. nurodė, jog su ieškiniu sutinka, ieškinys yra pagrįstas. Su priešieškiniu sutinka pilnai. Paaiškino, kad J. L. yra jos šeimoje devynerius metus. Kai sesuo- K. L. pagimdė, ji paskambino jai ir pasakė, kad pagimdė sūnų, jį paliko ligoninėje, sakė, kad negali jo paimti. Taip buvo iki šešių mėnesių. Vėliau ji atvežė berniuką, jam buvo pusę metų ir iki dviejų metų jis pas ją augo. Sesuo kuriam laikui buvo pasiėmusi, tačiau juo nesirūpino pakankamai, todėl jį pasiėmė ir parsivežė namo. Šiuo metu vaiką išlaiko ji, juo rūpinasi. K. L. truputį padeda, jam duoda pinigėlių, buvo atvažiavusi per Naujus metus, Kalėdas. Lėšas iš K. L. gauna nepastoviai. Kartais vaikui paskambina, bet retai. Vaikas nenori būti pas mama. Mano, kad jos suinteresuotumas vaiku atsirado dėl šios bylos. K. L. jai buvo sakiusi, kad A. L. nėra Justo tėvas. Tai sužinojo iškart kai ji pagimdė. Su vaiku jis nebendravo.

Teismo posėdžio metu institucijos duodančios išvadą- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vida Kalaušienė paaiškino, jog 2009 m. lapkričio mėnesį buvo gautas skambutis į skyrių iš medikų, kad teta augina berniuką, kad ji neturi nei gimimo liudijimo, nieko. Tuomet paaiškėjo, jog gimimo liudijimas buvo reikalingas motinai, nes motina gaudavo vaiko išmoką po 52 Lt. Kadangi berniukas gyveno giminaičių šeimoje, buvo pradėta rinkti informacija ar motina turi galimybę pasiimti berniuką. Paaiškėjo, jog motina gyvena nuomojamame bute, tačiau ji neturi galimybių vaiką susigrąžinti. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba įsteigė vaikui laikiną globą. Teta Z. K. tinkamai augina berniuką, jis gerai jaučiasi. Buvo apsilankyta Z. K. gyvenamojoje vietoje, bendrauta su J. L., Z. K. artimaisiais ir nustatyta, kad vaiku rūpinamasi tinkamai. Atsakovė K. L., kaip motina, savo pareigų neatlieka, nesidomi vaiku, ji neturi kur gyventi, neturi pajamų, gyvena pas dukrą. O vaiko ryšis su globėja yra labai stiprus, pas ją vaikas gerai jaučiasi, todėl ieškinį palaiko. Kadangi pateikta ekspertizės išvada, kad A. L. nėra vaiko biologinis tėvas, mano, kad neigti ekspertizės įrodymų nėra pagrindo, todėl priešieškinį palaiko.

Į teismo posėdį institucijos duodančios išvadą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadose- dėl tėvų valdžios apribojimo bei išvadoje dėl tėvystės nuginčijimo nurodyta, kad pareikštas ieškinys bei priešieškinys neprieštarauja nepilnamečio J. L. interesams, todėl yra tenkintini (b.l. 54-55, 128-129).

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovas A. L. priešieškiniu prašo teismo nustatyti, kad jis nėra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir išbraukti iš gimimo liudijime esančios grafos „tėvas“ duomenis apie tėvą. Pagal CK 3.152 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. nurodė, jog apie tai, kad jis nėra atsakovės K. L. sūnaus J. L. biologinis tėvas, sužinojo, kai savo noru atliko biologinį tėvystės tyrimą 2011-10-21. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. L. turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (LR CK 3.151 str. 1 d.).

Atsakovė K. L. su priešieškiniu sutiko (b.l. 133) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad A. L. nėra jos sūnaus J. L. biologinis tėvas. Vaiko tėvas yra nežinomas. Su A. L. ji mažai bendravo. Nors santuoka su juo nenutraukta, tačiau seniai nepalaiko santuokinių ryšių. Vaiko J. L. tėvu buvo įregistruotas ir vaikui suteikta sutuoktinio pavardė, kadangi santuoka su juo nebuvo nutraukta. Tretysis asmuo Z. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog K. L. jai buvo sakiusi apie tai, kad A. L. nėra J. L. tėvas. Tai sužinojo iškart kai ji pagimdė. Su vaiku A. L. nebendravo. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str.). Tėvystei įrodyti, sutinkamai su CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai (ekspertizės išvadomis įrodytas ar paneigtas giminystės ryšys) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota 1985-01-24 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 120). J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvais nurodyti- A. L. ir K. L. (b.l. 25, 109). Nors santuoka tarp A. L. ir K. L. nenutraukta, tačiau iš UAB SORPO laboratorijos 2011-10-21 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo matyti, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą, analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis, buvo nustatyta, kad A. L. nėra biologinis J. L. tėvas (b.l. 117). UAB SORPO laboratorija yra atestuota Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sutinkamai su CPK 185 str., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Įvertinus šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, priešieškinys tenkintinas, todėl nustatytina, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150 str., 3.151 str.) ir panaikintina Vilniaus miesto CMS gimimo akto 2003-01-28 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje J. L. tėvu įrašytas A. L..

Dėl ieškinio reikalavimų.

LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, netinkamai bendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

Taigi LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms.

Atsakovė K. L. yra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b.l. 25,109), tėvas gimimo įraše nurodytas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš UAB SORPO laboratorijos 2011-10-21 biologinės tėvystės tyrimo atsakymo matyti, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą, analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis, nustatyta, kad A. L. nėra biologinis J. L. tėvas (b.l. 117). Atsakovės K. L. šeima VTAS žinoma nuo 2009 metų (b.l. 8 54-55, 56) dėl vaiko nesirūpinimo, nusišalinimo nuo sūnaus auginimo, išlaikymo (b.l. 15-16, 59). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius K. L. 2009-12-22 įspėjimu Nr. 93 dėl sūnaus nesirūpinimo įspėjo dėl atsakomybės už vaiko auklėjimo ir vystymosi (b.l. 14). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-12 įsakymu Nr. 30-333 šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-08-06 įsakymu Nr. A30-636 J. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2010-07-15, jo globėja paskirta Z. K. (vaiko teta), jo globos vieta nustatyta pas globėją (b.l. 23). Vaikui gyvenant pas tetą, atsakovė juo mažai domėjosi, lankė retai (paskutinį kartą 2010 m.), nesirūpino, materialinio išlaikymo neteikė, nuolat keitė gyvenamąsias vietas (b.l. 72, 90, 101). Iš pačios atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje bei byloje esančių duomenų, paaiškinimų ir kitų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė K. L. nesistengia susigrąžinti vaiko, nekeičia gyvenimo būdo, nesupranta jo interesų, nesirūpina juo, neišlaiko, t.y. neatlieka motinos pareigų. J. L. išreiškė norą gyventi su teta Z. K., ją vadina mama (b.l. 21). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog Z. K. yra pasirengusi tapti vaiko globėja (b.l. 17,19,20,21,22). Administracine tvarka Z. K. nėra bausta, neteista. Buitinės sąlygos tinkamos.

Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

Ištyrus įrodymus konstatuotina, jog šių pareigų atsakovė nevykdė ir dabar nevykdo. Ji vaiku faktiškai nesirūpina nuo pat vaiko gimimo, jo neaugina, neprižiūri, nesupranta, nesugeba ir nenori tinkamai pasirūpinti, neužtikrino jam saugių, sveikų gyvenimo sąlygų, visiškai nusišalinusi nuo jo auklėjimo. Teismas iš žodinių šalių paaiškinimų, rašytinių byloje esančių įrodymų ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadų (b.l. 50-51, 54-55, 125, 128-129) daro išvadą, jog nėra duomenų, kad atsakovė galėtų pakeisti gyvenimo būdą ir įvertindamas ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi motinystės įgūdžių, noro auginti, rūpintis vaiku, išlaikymo neteikimą, pastovios gyvenamosios vietos ir darbo neturėjimą, nusprendžia apriboti atsakovei K. L. motinos valdžią jo vaiko J. L. atžvilgiu neterminuotai. Apribojus neterminuotai atsakovei K. L. motinos valdžią į sūnų, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su sūnumi, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 3 d.).

Apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punkto nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant ne tik į šalių turtinę padėtį, bet ir į teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už šiuo metu esančią minimalią vieno mėnesio algą, kuri yra lygi 800 Lt, neatskaičius mokesčių ir ši orientacinė suma kiekvieno vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama abiejų tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir privalo užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Duomenų apie atsakovės gaunamas darbines pajamas nėra. Ji nedirba, tačiau pati pripažino, jog yra darbinga, pragyvenimo šaltinį turi. Atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką. Todėl iš atsakovės K. L. priteistinas išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui J. L. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-08-29) iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina globėjai Z. K., jį naudojant išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.275 str., 3.185 str.). Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

LR CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę rūpybą, globą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Teismas, neterminuotai apribojęs motinos valdžią atsakovei K. L. sūnaus J. L. atžvilgiu, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustato J. L. nuolatinę globą.

Nuolatine globėja skirtina Z. K., atsižvelgiant į tinkamumo būti nuolatiniu globėju įvertinimą ir kitus įrodymus bei nesant CK 3.268 str. reikalavimų pažeidimų. Globėjai išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kita; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėja yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 str., 3.272 str.).

Nustačius vaikui nuolatinę globą J. L. gyvenamoji vieta nustatoma su globėja Z. K..

Aukščiau nurodytais motyvais bei pagrįstais rašytiniais įrodymais (b.l. 117) pripažinus atsakovo A. L. priešieškinį dėl tėvystės J. L. nuginčijimo, ieškininiai reikalavimai dalyje- neterminuotai apriboti tėvo A. L. valdžią į sūnų J. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą sūnaus J. L. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės, netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės K. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 108 Lt žyminis mokestis išlaikymo dalyje, 100 Lt motinos valdžios apribojimo dalyje, bei 52,50 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Skaičiuojant žyminį mokesčio dydį privalu vadovautis LR CPK 82 str., t.y. LR CPK 80 str. nustatytą žyminį mokestį indeksuoti atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jei jis yra didesnis nei 110. Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 20 d. informaciniu pranešimu Nr. 4 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų indekso“, vadovaudamasis LR CPK 82 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 812 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu, pranešė, kad vartotojų kainų indeksas einamajam metų ketvirčiui nuo 2011 m. gruodžio mėn. sudaro 100,0, todėl žyminis mokestis už priešieškinį (priešieškinio padavimo dienai 2012-01-23) dėl tėvystės nuginčijimo yra 100,00 Lt. Kaip matyti iš atsakovo A. L. 2012-01-23 įmokos mokėjimo kvito atsakovas sumokėjo 170 Lt žyminio mokesčio (b.l. 119). Atsižvelgiant į tai, kad už priešieškinio reikalavimus atsakovo permokėta žyminio mokesčio dalis – 70,00 Lt (170 Lt – 100 Lt), kurią jis sumokėjo Swedbank AB banko 2012-01-23 įmokos mokėjimo kvitu, grąžintina (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (LR CPK 87 str. 3 d.).

Patenkinus priešieškinį pilnai, iš atsakovės K. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 119) bei 605 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 118) atsakovo A. L. naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268-270 str., 402 str., 406 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į sūnų J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) globėja.

Nustatyti J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo globėja Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011-08-29 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą J. L. uzufrukto teise pavesti tvarkyti globėjai Z. K..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra J. L., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti Vilniaus miesto CMS gimimo akto 2003-01-28 įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje J. L. tėvu įrašytas A. L. (grafoje „tėvas“).

Priteisti iš K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) bei 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) advokato teisinei pagalbai apmokėti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 208 Lt (du šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio bei 52,50 Lt (penkiasdešimt du litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) permokėto žyminio mokesčio dalį – 70,00 Lt (septyniasdešimt litų), sumokėtą 2012-01-23 įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB banke.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.