Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos A. B. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė Turto bankas, A. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. lapkričio 29 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė likusį sutuoktinio palikimą. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio N. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Po N. B. mirties nei pareiškėja, nei jų sūnus A. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Daugiau vaikų sutuoktiniai neturėjo. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. išduotas liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla Jonavos rajono 3-iame notaro biure nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai suteiktų teisę gauti palikimą, likusį po sutuoktinio mirties. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir jos sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), tą pažymi ir (duomenys neskelbtini) pažyma gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams). Mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėja rūpinasi, prižiūri ir tinkamai naudojasi nekilnojamuoju turtu. Įsiskolinimo už komunalines paslaugas nėra. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjos vardu bendrosios jungtinių sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1516 ha ploto, vertė 1 450 Eur), pastatas–gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5 170 Eur), pastatas–tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 19 Eur), pastatas–tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 185 Eur), pastatas–tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 28 Eur), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 4 Eur), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0153 ha ploto, vertė 120 Eur), ir pastatas-daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 502 Eur), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su sutuoktiniu iki pat jo mirties vedė bendrą ūkį, šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau liko gyventi gyvenamajame name, ji prižiūri ir tvarko, saugo namus, rūpinasi, naudojasi ir kitais statiniais bei žemės sklypais, perėmė sutuoktinio asmeninius daiktus. Pareiškėjos veiksmai aiškiai rodo, kad ji po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti sutuoktinė. Pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į sutuoktinio palikimą, nes po sutuoktinio mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė (kiti asmenys taip pat nesikreipė), bet palikimą priėmė faktiniu valdymu, o tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.

Suinteresuotas asmuo A. B. 2023 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu patvirtino procesinių dokumentų gavimą ir pateikė sutikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims neginčijant pareiškimo reikalavimo, teismo nuomone, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) mirusio N. B. sutuoktinė (Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, N. B. mirė santuokoje, turėjo vieną pilnametį vaiką – A. B. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro raštas patvirtina, jog po N. B. mirties Jonavos rajono 3-ame notaro biure paveldėjimo byla nepradėta.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 1.63 straipsnio 1 dalis)). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog ji ir po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), namą kartu kitais statiniais bei žemės sklypais prižiūri ir tvarko, saugo, rūpinasi ir naudojasi, teismo nuomone, patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai: pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), UAB Jonavos paslaugos sąskaitos ir apmokėjimo kvitai bei pažyma, iš kurių matyti, jog įsiskolinimo už suteiktas komunalines paslaugas nėra. Teismo nuomone, yra akivaizdu, kad, mirus palikėjui N. B., jo turėtą turtą faktiškai pradėjo valdyti kartu su juo gyvenusi sutuoktinė (pareiškėja), kuri po sutuoktinio mirties paveldėjo palikėjo turtines teises aktyviais veiksmais: perėmė ir valdė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius daiktus bei jam priklausiusią santuokos metu pareiškėjos vardu įgyto nekilnojamojo turto dalį. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjos faktiniai veiksmai sukėlė teisines pasekmes, t. y. jų pagrindu galima teigti, kad pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais – faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam priklausiusį turtą. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio N. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.