- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2S-1263-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29894-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Andrutė Salvador (pirm.)
- Kreditorius
- UAB „NOVUM SITUM“, Akcinė bendrovė "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, NOVUM SITUM
- Suinteresuotas asmuo
- AB DNB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, AB "Luminor"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „NOVUM SITUM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties fizinio asmens A. S. bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama A. S. (buvusi pavardė B.) fizinio asmens bankroto byla.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorius V. Š. 2021 m. sausio 7 d. pateikė teismui prašymą, kuriame administratorius prašė baigti fizinio asmens A. S. bankroto bylą. Prašyme nurodyta, kad visos A. S. bankroto procedūros yra baigtos, todėl bankroto administratorius pateikia teismui plano įgyvendinimo aktą, pasirašytą pareiškėjos A. S. ir bankroto administratoriaus bei prašo baigti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodo, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas atsisakė pasirašyti minėtą aktą, todėl administratorius surašė akto nepasirašymo protokolą.
Atsiliepimas
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja bankroto administratoriaus V. Š. prašymui.
4. Kreditorė UAB „NOVUM SITUM“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka dėl fizinio asmens A. S. bankroto bylos pabaigos. Prašė skirti turto, esančio (duomenys neskelbtini), retrospektyvios vertės, buvusios 2018 m. balandžio 19 d., nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti ekspertui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.
5. Nurodė, kad siekiant parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini)), kuo brangiau, visų pirma, turėjo būti stengiamasi jį parduoti rinkoje įprastu būdu, įdedant skelbimus apie turto pardavimą atitinkamuose interneto puslapiuose ar kitose tam skirtose vietose. Teigia, kad galimai dėl šių priežasčių bankroto administratoriaus organizuotos varžytynės nesulaukė potencialių turto pirkėjų susidomėjimo. Anot kreditorės, bankroto administratorius nedėjo pakankamai pastangų tam, kad turtas būtų realizuotas kuo įmanomai didesne kaina ir sulauktų pakankamai potencialių pirkėjų susidomėjimo. Be to, kreditorei yra žinoma, kad bankrutuojančio asmens sutuoktiniui parduotas turtas faktiškai yra daug vertingesnis, negu buvo įvertintas turto vertinimo metu (25 500 Eur). Anot kreditorės, tai iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad po turto vertinimo atlikimo turtą varžytynėse buvo siūloma parduoti net už 70 000 Eur, o po trejų nesėkmingų varžytynių turtas buvo parduotas bankrutuojančio asmens sutuoktiniui už 40 000 Eur. Be to sudarant pirkimo sutartį dėl minėto turto, galimai egzistavo interesų konfliktas, nes pasiūlytas pirkėjas buvo bankrutuojančio asmens sutuoktinis.
6. Bankrutuojantis fizinis asmuo A. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog palaiko bankroto administratoriaus prašymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „NOVUM SITUM“ prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Baigė A. S. bankroto bylą. Nurašė likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 1 606,58 Eur; UAB „NOVUM SITUM“ – 1 316 766,26 Eur; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 130,26 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 str. konstatavo, jog priešingai nei nurodo kreditorė, bankroto administratorius negali savo iniciatyva nustatyti turto pardavimo tvarkos; turtą bankroto administratorius parduoda varžytynėse pagal kreditorių susirinkime patvirtintą kainą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas tik 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslintą sąrašą pakeičiant kreditorę Luminor Bank AS, veikiančią per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir kreditorių V. V. į naująją kreditorę UAB „NOVUM SITUM“ su 1 399 584,18 Eur dydžio reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „NOVUM SITUM“, pakeitus pradinę kreditorę, privalomi visi veiksmai atlikti iki 2020 m. liepos 31 d., tame tarpe ir 2018 m. birželio 25 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3 bei 2018 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 5 pradinės kreditorės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, išreikšta valia ir leidimas turtą pardavinėti varžytynėse už atitinkamą kainą bei pardavimą D. S. (kuriam pradinė kreditorė taip pat neprieštaravo). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ginčo turto savininkais, buvo ne tik bankrutuojantis asmuo A. S., bet ir A. J., kuris yra ir kreditorės UAB „NOVUM SITUM“ vadovas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog minėtam asmeniui (A. J.), kuris kartu sudarinėjo ginčo turto 2019 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, neabejotinai buvo žinomos visos šio turto pardavimo aplinkybės, tačiau abejonės pradėtos reikšti tik po beveik dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pasiūlyti realizuojamo turto pirkėją, kuris yra jo sutuoktinis, tuo labiau, jeigu laikomasi kreditorių susirinkimo nustatytos tokio turto pardavimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kreditorės argumentus dėl per mažos turto kainos, atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriai susirinkimuose (įskaitant ir hipotekos kreditorę Luminor Bank AS, veikiančią per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) nustatė parduodamo turto vertę ir pradinę pardavimo kainą (kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo ginčijami); be to, ginčo turto vertė buvo nustatyta ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18/324 NT (turto vertė 2018 m. balandžio 19 d. sudarė 25 500 Eur). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditorės prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas nesavalaikiai (ginčo turtas realizuotas dar 2019 m. sausio 24 d.), be to pradinė kreditorė, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „NOVUM SITUM“, sutiko su tokia pardavimo kaina.
9. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei bankroto administratoriaus pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas baigti bankroto bylą A. S. atžvilgiu (FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalys) ir nurašyti plane numatytus likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „NOVUM SITUM“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują nutartį, kuria nutarti skirti turto, esančio (duomenys neskelbtini)), retrospektyvios vertės, buvusios 2018 m. balandžio 19 d., nustatymo ekspertizę.
Atsiliepimas
11. Apeliantės vertinimu, teismas vien formaliai įvertino situaciją, nesigilino į kreditoriaus nurodytas aplinkybes, nevertino bendro situacijos konteksto. Teismas neįvertino apeliantės atsiliepime išdėstytų argumentų, jog turtas varžytynių skelbimuose buvo atvaizduojamas itin nepatraukliai. Apeliantės vertinimu, bankrutuojantis asmuo turėjo suinteresuotumą, kad turtas nebūtų parduotas varžytynėse, tačiau jį įsigytų bankrutuojančio asmens sutuoktinis. Kartu su savo 2021 m. kovo 4 d. prašymu apeliantė pateikė ir turto vertintojo UAB „1 partner LT“ išduotą konsultaciją apie turto vertę, kur nurodyta, kad turto vertė 2018 m. balandžio 19 d. galėjo būti 120.000 EUR. Tuo tarpu ataskaitoje nurodyta turto vertė siekė vos 25.500 EUR. D. S. sutikimas įsigyti turtą, beveik dvigubai brangiau patvirtina, kad tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek turto pirkėjui, tiek, galimai, administratoriui buvo puikiai žinoma, kad turtas yra daug vertingesnis, nei nurodoma ataskaitoje. Tačiau teismui net nekilo klausimo, iš kur atsirado toks ženklus turto verčių skirtumas, nors iš ataskaitos turinio yra akivaizdu, kad atliekant turto vertinimą, buvo remiamasi pasenusiais duomenimis. Būtent dėl aukščiau išdėstytų priežasčių nagrinėjamoje fizinio asmens bankroto byloje buvo būtina paskirti ekspertizę realiai turto vertei, buvusiai 2018 m. balandžio 19 d. nustatyti. Be to nustačius, kad turtas yra daug vertingesnis, negu nurodoma ataskaitoje ir sutartyje, būtų pagrindas svarstyti, ar bankrutuojantis asmuo nenuslėpė savo natūra gauto itin vertingo turto, kas, savo ruožtu, sudarytų pagrindą svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 str. 1 d. 6 p.).
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius V. Š. prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodė, kad visi bankroto byloje priimti sprendimai ir jų pagrindu atlikti veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys nei kreditorių, nei bankrutuojančio asmens interesų, o taip pat nepažeidžiantys ir FABĮ nuostatų, ką aiškiai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliantės, pasibaigus bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, teikiami prašymai dėl ekspertizės skyrimo bei atskirasis skundas, kuriais iš esmės reikalaujama tęsti bankroto bylą naikinant prieš daugiau nei du metus priimtus ir įsiteisėjusius kreditorių susirinkimų sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta turto pardavimo tvarka, kainos, yra ne kas kita, kaip bylos vilkinimas. Pažymėjo, jog pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę, suėjus nurodytam terminui, bankroto procesas turi būti užbaigiamas ir pradedama procedūra, kuri yra numatyta FABĮ 30 straipsnyje. Administratoriaus nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, suinteresuotų asmenų pateiktus paaiškinimus, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjai A. S. (buvusi pavardė B.) iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. Š., nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. S. 2017 m. lapkričio 2 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriam antrasis kreditorių susirinkimas pritarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens A. S. 2017 m. lapkričio 2 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano pakeitimas, kuriam aštuntasis kreditorių susirinkimas pritarė 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens A. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslintą sąrašą pakeičiant kreditorę Luminor Bank AS, veikiančią per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir kreditorių V. V. į naująją kreditorę UAB „NOVUM SITUM“ su 1 399 584,18 Eur dydžio reikalavimu. 2021 m. sausio 7 d. teisme gautas bankroto administratoriaus V. Š. prašymas, kuriame administratorius prašo baigti fizinio asmens A. S. bankroto bylą, kadangi bankroto procedūros yra baigtos. Kreditorė UAB „NOVUM SITUM“ nesutiko dėl fizinio asmens A. S. bankroto bylos pabaigos ir prašė skirti turto, esančio (duomenys neskelbtini)), retrospektyvios vertės, buvusios 2018 m. balandžio 19 d., nustatymo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „NOVUM SITUM“ prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir nutarė baigti A. S. bankroto bylą.
16. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Taigi, klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Šiuo atveju, apeliantė nesutinka su fizinio asmens bankroto bylos užbaigimu, motyvuodama netinkama parduoto turto, esančio (duomenys neskelbtini) verte bei galimu interesų konfliktu šį turtą pardavus bankrutuojančios A. S. sutuoktiniui.
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino administratoriaus pateiktus įrodymus ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kitas reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, taip pat išsamiai argumentavo dėl kokių priežasčių atmestinas apeliantės prašymas skirti retrospektyvią ekspertizę turto vertei nustatyti.
18. Pažymėtina, kad CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę. Ekspertizę teismas skiria jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti ekspertizę, neturėjo pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų kreditorės galimas abejones. Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog ekspertizė šiuo atveju skirtina siekiant išsiaiškinti kokia buvo ginčo turto vertė 2018 m. balandžio 19 d., lygina jos užsakymu parengtoje 2021 m. kovo 4 d. vertintojo UAB „1 partner LT“ konsultacijoje ir 2018 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 18/324 NT nurodytas vertes. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikta konsultacinė išvada pati savaime nesudaro pagrindo abejoti išsamia 2018 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18/324 NT, kuri buvo parengta apžiūrėjus turtą, o turtas įvertintas panaudojant lyginamąjį metodą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės pateikta konsultacinė išvada parengta neapžiūrėjus turto, remiantis prielaidomis ir užsakovo pateikta informacija nepateikiant jokios analizės ir paaiškinimų, kokiu būdu apskaičiuota išvadoje nurodoma galima turto vertė.
19. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi visiškai ignoruoja esminius pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas atmetė kreditorės prašymą skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bendro situacijos konteksto. Priešingai, pirmosios instancijos teismas FABĮ nuostatų kontekste išanalizavo fizinio asmens bankroto bylos eigą susijusią su ginčo turto įkainojimu ir konstatavo, jog būtent kreditorių susirinkimas nustatė parduodamo turto vertę ir pardavimo tvarką. Pradinė kreditorė, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „NOVUM SITUM“, sutiko su tokia pardavimo kaina ir šie kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo ginčijami. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ginčo turtas parduotas laikantis kreditorių susirinkimo nustatytos ginčo turto pardavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorės prašymas skirti turto vertinimo ekspertizę pateiktas nesavalaikiai. Skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, jog apeliantės vadovui A. J. dar ginčo turto pardavimo metu buvo žinomos pardavimo aplinkybės, kadangi jis kaip turto bendrasavininkis dalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „NOVUM SITUM“ perėmusi ankstesnių kreditorių teises į bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašą įtraukta dar 2020 m. liepos 31 d. nutartimi, tačiau neatsižvelgdama į tai, kad jai privalomi visi veiksmai atlikti iki įstojimo į bankroto procesą, abejones dėl 2019 m. sausio 24 d. parduoto turto ėmėsi reikšti jau baigiamojoje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės deklaratyviomis abejonėmis pagrįsto prašymo skirti prieš du metus parduoto turto vertės nustatymo ekspertizę, neatitiktų nei fizinio asmens bankroto proceso tikslų nei proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų. Be to kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas kreditorės iškeltos abejonės nesudaro pagrindo netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, o apeliantei manant, kad jos teisės galimai buvo pažeistos nėra užkirstas kelias jas ginti kitais įstatyme numatytais būdais.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.