Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, vairuotoju, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. gegužės 15 d., apie 2.17 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ties pastatu Nr. 16 jį sustabdę policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 15 d. 2.45 val. antros patikros metu alkoholio matuokliu (Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104, patikros sertifikatas Nr. 2216116) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo broliui E. S.. Minėtu automobiliu jis naudojasi nuo 2025 m. balandžio mėnesio pradžios, jo brolis E. S. automobilį CITROEN C5 jam davė, kad jis galėtų važiuoti į darbą, jis juo pasitikėjo, nes jis anksčiau nevairuodavo automobilio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2025 m. gegužės 14 d. apie 15.30 val. jis grįžo iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Po ko jis nuvažiavo pas sutuoktinę K. kitu adresu, neatsimena tikslaus adreso, netoli (duomenys neskelbtini), ji buvo nuvažiavusi pas savo mamą. Jis sukonfliktavo su sutuoktine dėl jo skolų, dėl baudų, dėl įsiskolinimų antstoliams, kurių jis negali sumokėti. Po konflikto jis išėjo iš sutuoktinės namų, automobilį paliko prie jos namų. Ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, buvo bare, vartojo degtinę. Neatsimena, kokį kiekį alkoholio jis išgėrė. Jis grįžo prie sutuoktinės namų, buvo tamsus paros laikas, tikslaus laiko neatsimena, atsisėdo į automobilį CITROEN C5, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir važiavo nuo Rasų kapinių pusės, į degalinę „Viada“, esančią prie Olandų žiedo, nusipirkti cigarečių. Jam važiuojant Olandų gatve, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį patikrino bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė alkoholio koncentraciją, jis pareigūnams pasakė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš 30 min. Jam pareigūnai du kartus alkotesteriu tikrino blaivumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis labai retai vartoja alkoholį, niekada nevairuodavo automobilio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jam vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus, kadangi be jo jis praras darbą. Šiuo metu jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, vairuotoju, gauna minimalų darbo užmokestį. Jis turi šeimą, mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti. Jis anksčiau yra teistas. Jam pasiūlytą baudą jis sumokėti galėtų dalimis per keturis kartus.

Be E. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, 2025 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. S. 2025 m. gegužės 15 d., apie 02.17 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus E. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, prašo leisti pasiūlytą baudą sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę E. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. S. – baustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo E. S. prašymą, nustato jam 4 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. E. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 2.08 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. gegužės 23 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. E. S. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Vadovaujantis 2025 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, minėtos transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo – E. S.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas. Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio CITROEN C5 vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 110 Eur. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 110 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš E. S. automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 110 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose – šį įpareigojimą įvykdant per 12 mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – keturis mėnesius – nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.