Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. L., atsakovo Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ direktorei S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui Kauno vaikų darželiui „Vaivorykštė“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog 2015 m. kovo 27 d. dvi auklėtojos parengė tarnybinius pranešimus dėl netinkamo ieškovės elgesio su vaikais (b.l. 37-38). 2015 m. kovo 30 d. vieno auklėtinio mama pateikė pareiškimą (b.l. 35), kuriame taip pat nurodė su netinkamu ieškovės elgesiu susijusias aplinkybes. Dar vieną pranešimą 2015 m. kovo 31 d. vykusio susirinkimo metu pasirašė eilės auklėtinių tėvai, prašydami nušalinti ieškovę nuo pareigų (b.l. 33). 2015 m. balandžio 2 d. auklėtoja D. D. parengė paaiškinimą (b.l. 39), kuriame iškėlė abejones dėl ieškovės kompetencijos. Atsakovo direktorė negalėjo šių duomenų nevertinti. Dėl nurodytos aplinkybės 2015 m. balandžio 7 d. buvo parengtas reikalavimas ieškovei pateikti pasiaiškinimą (b.l. 5). Kaip tiek savo teiktuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė ir atsakovo direktorė, reikalavimas pasiaiškinti ieškovei įteiktas, kai ji grįžo į darbą po laikinojo nedarbingumo 2015 m. gegužės 4 d. (b.l. 32) (tiek iš į bylą pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 41), tiek ir iš Sodros duomenų apie ligos laikotarpį (b.l. 63) akivaizdu, jog ieškovė 2015 m. balandžio mėn. dirbo 1 dieną, nuo 2015 m. balandžio 2 d. ji sirgo, nedarbingumas baigėsi 2015 m. balandžio 30 d., pirmoji po ligos darbo diena buvo 2015 m. gegužės 4 d.). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta V. Z..Tą pačią dieną ieškovė pateikė paaiškinimą (b.l. 8, 31), kuriame nurodė, jog pranešimuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Kartu tiek ieškovė, tiek atsakovo direktorė teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2015 m. gegužės 4 d. buvo suorganizuotas įstaigos savivaldos institucijos posėdis, kurio metu buvo pristatyta problema, suteikta teisė pasisakyti tiek ieškovei, tiek ir kitiems pedagogams.

Kartu, kaip teisingai nurodo atsakovas, šios aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai, kadangi ieškovė į teismą kreipėsi ginčydama jos atleidimą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. pačiai ieškovei prašant. Kitaip tariant, nurodytos aplinkybės tepatvirtina, jog buvo iškeltas klausimas dėl ieškovės elgesio tinkamumo, tačiau nurodytos aplinkybės nebuvo iki galo ištirtos ir įvertintos, kadangi, ieškovei pateikus prašymą atleisti ją iš darbo pačios ieškovės prašymu, tokių aplinkybių tolesnis tyrimas ir galimas drausminės atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymas prarado prasmę.

DK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu galimybė. Šiuo pagrindu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo rašytiniame prašyme nurodytomis sąlygomis. Įspėjimo terminas yra nustatytas darbdavio naudai, t.y. darbuotojas turi apie savo ketinimą darbdavį įspėti iš anksto, tačiau tuo atveju, jeigu darbdavys nepageidauja, kad darbuotojas išdirbtų įstatyme nustatytą laiką, jis gali prašymą tenkinti ir įforminti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo nurodytą dieną. Be to, nutraukiant darbo sutartį aptariamu pagrindu jokia išeitinė išmoka darbuotojui nepriklauso (DK 140 str. 3 d.), darbdavys teprivalo išmokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 141 str.). Dėl nurodytos aplinkybės kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, jog ji nebuvo iš anksto įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ir jai nebuvo išmokėta išeitinė išmoka. Kartu ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbdavio paskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo išmokėti, ieškovė nekėlė abejonių dėl šių sumų paskaičiavimo tinkamumo.

Tam, kad būtų galima darbo sutartį nutraukti DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti atitinkama darbuotojo valia. Šios valios išraiškai užfiksuoti yra numatytas privalomas rašytinio prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimas. Tokį prašymą ieškovė darbdaviui teikė (b.l. 7, 18). Kartu pabrėžtina, jog pati ieškovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu pripažino, jog po to, kai 2015 m. gegužės 4 d. rytą įvyko jos pokalbis su V. Z., vėliau- su atsakovo direktore, kuri ir įteikė ieškovei reikalavimą pasiaiškinti, bei įvyko tarybos posėdis, ieškovė, jai suteiktos pertraukos pavalgyti ir pailsėti metu (pagal grafiką- nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 30 min.; b.l. 22) buvo nuvykusi pasikonsultuoti su teisininke (kaip nurodė ieškovė, su buvusia teismo darbuotoja), ir grįžusi po pertraukos pateikė tiek paaiškinimą, tiek, gavusi iš V. Z. prašymo nutraukti darbo sutartį formą, pati ją užpildė ir pateikė darbdaviui. Kartu ieškovė pripažino dirbusi iki pat darbo dienos pabaigos, kuomet su ja buvo atsiskaityta ir įformintas darbo sutarties nutraukimas. Ieškovė negalėjo įvardinti, kuo pasireiškė spaudimas jai. Priešingai, nurodyti ieškovės paaiškinimai atskleidžia, jog ieškovė sprendimą priėmė ne spontaniškai, jai buvo suteikta galimybė apsispręsti ir pasitarti su teisininku, t.y. įvertinusi darbdavio ketinimą inicijuoti ieškovės atžvilgiu drausminės atsakomybės taikymo procedūrą, ieškovė priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius kitu, jai palankesniu pagrindu. Pats savaime darbdavio ketinimas išsiaiškinti galimus ieškovės pažeidimus negali būti vertinamas kaip psichologinis spaudimas. Be to, ieškovė ne tik neįvardijo konkrečių aplinkybių, kokiu būdu ir kada jai buvo daromas spaudimas, bet ir nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė taip pat patvirtino, jog po pareiškimo pateikimo ji toliau iki darbo dienos pabaigos vykdė darbo funkcijas, t.y. net ir turėjusi laiko ir galimybę, nepateikė darbdaviui pareiškimo atšaukimo.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog galimos drausminės atsakomybės akivaizdoje ieškovė, įvertinusi situaciją ir paklaususi pašalinio asmens patarimo, priėmė valinį sprendimą, taip išreikšdama savo valią, kuri iki pat prašymo patenkinimo nebuvo atšaukta. Faktas, jog vėliau ieškovė persigalvojo, negali turėti jokios įtakos darbdavio veiksmų nutraukiant su ja darbo sutartį teisėtumui ir pagrįstumui.

Tai, kas nurodyta, pripažintina pagrindu ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.