Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) (toliau – duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį (duomenys neskelbtini) (toliau – duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), dėl priėmimo – perdavimo akto bei kadastro bylos, pripažinimo neteisėtais dalyje ir jų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamųjų daiktų - vandentiekio tinklų 4V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei jos nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu pateikė 2014 m. rugsėjo 28 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 1997 m. birželio 30 d. priėmimo-perdavimo aktą, 2015 m. birželio 15 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1011 netenkino pareiškėjos prašymo vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu, kadangi Vandentiekio tinklų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jie persidengia su registruotais vandentiekio tinklais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepažymėjus Vandentiekio tinklų kadastro žemėlapyje, negalima įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų kadastro duomenų, atitinkamai neįrašius į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamųjų daiktų - Vandentiekio tinklų kadastro duomenų - nėra galimybės įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į juos (T. 2, b. l. 110, 111, 108, 107). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2015­ m. liepos 29 d. sprendimu Nr. csprl-145 paliko galioti Klaipėdos filialo 2015-06-22 sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1011 (t. 2, b. l. 109). Atsakovė UAB SC „Energetikas“ 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamojo daikto - vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis bei pareiškėjos nuosavybės teisę į juos, pateikė 2015 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 1983 m. birželio 30 d. priėmimo naudoti aktą, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, registro tvarkytojas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1476 prašymo įrašyti vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkino, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu (negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje, kadangi dengiasi su įregistruotu inžinieriniu vandentiekio statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 107, 108). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1526 prašymo įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino, nes yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta šį nekilnojamąjį daiktą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Prašymas netenkintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi (T. 2, b. l. 105).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1983 m. sausio 4 d. priėmimo - perdavimo aktą dalyje, kurios pagrindu įregistruota atsakovės UAB „Palangos vandenys“ nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri persidengia su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais 2V unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti neteisėta ir panaikinti 2014 m. spalio 21 d. kadastro duomenų bylą bei patikslintą 2017 m. lapkričio 11 d. kadastro duomenų bylą, Registro Nr. 44/1743852, dalyje dėl naujai suformuotų vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , į kuriuos įeina ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai 2V, unikalus (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad minėti tinklai priklauso ieškovei (duomenys neskelbtini), kadangi jie buvo įrengti savininko (duomenys neskelbtini) ir perduoti 1983 m. birželio 23 d. bei 1983 m. birželio 30 d. aktais(duomenys neskelbtini), o 1997 m. gegužės 16 d. reorganizuojant (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo aktu šie vandentiekio tinklai buvo perduoti ieškovei (duomenys neskelbtini). Be to, 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo aktas negali būti laikomas nuosavybės teisių įgijimo pagrindu, kadangi pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, t. y. CK 97 straipsnį šio turto savininkė buvo valstybė, o turto perdavimas iš (duomenys neskelbtini) balanso į atsakovės balansą nesuponavo Valstybės nuosavybės teisės perleidimo, o duomenų, kad Valstybė įstatymų nustatyta tvarka būtų perleidusi nuosavybės teisę atsakovei į ginčo tinklus, byloje nepateikta. Atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo ieškinį atmesti motyvuodama tuo, kad minėti magistraliniai ir kanalizacijos tinklai buvo suformuoti kaip vientisas objektas ir perduoti iš tuometinės (duomenys neskelbtini) balanso į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos, kaip viešojo geriamo vandens tiekėjo, balansą, priėmimo – perdavimo aktais, kartu perduota ir kita dokumentacija (išpildomosios nuotraukos, iššifravimai), iš kurių galima identifikuoti perduotą turtą, kuris visą laiką nuo jo perdavimo buvo įtrauktas į atsakovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, šį turtą atsakovė prižiūrėjo bei investavo dideles sumas, tuo tarpu ieškovės 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo – perdavimo akte, nėra apskritai nurodyti jokie vamzdynų duomenys, išskyrus likutinę vertę, kas nesudaro pagrindo teigti, jog minėti tinklai buvo perduoti ir nuosavybės teise priklauso ieškovei. Be to, ieškovė turi daug vidinių tinklų, kurie nėra įteisinti ir į kuriuos atsakovė jokių pretenzijų neturi.

Teismas iš dalies sutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, jog pats 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo aktas jo perdavimo metu, nebuvo nuosavybės teisių perdavimo pagrindu, tačiau pažymėtina tai, kad tuo metu 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) (galiojusio priėmimo – perdavimo akto surašymo metu) 97 straipsnyje buvo nustatyta, kad Valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė, valstybinį turtą, priskirtą valstybinėms organizacijoms, operatyviai tvarko šios organizacijos, įgyvendinančios įstatymo nustatytose ribose, sutinkamai su savo veiklos tikslais, planinėmis užduotimis ir turto paskirtimi, teises turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šio CK 98 straipsnyje nustatyta, jog valstybinės nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, gamyklos, fabrikai, kasyklos, rūdynai, elektrinės, geležinkelių, vandens, oro ir automobilių transportas, bankai, ryšių priemonės, valstybės suorganizuotos žemės ūkio, prekybos, komunalinės ir kitokios įmonės, taip pat pagrindinis butų fondas miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Pagal CK 99 straipsnio 1-2 dalį, valstybinių įmonių, pastatų, įrenginių, įrengimų ir kito turto, priskirto prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, perdavimo kitoms valstybinėms organizacijoms, taip pat kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. Valstybinės įmonės, pastatai ir įrenginiai perduodami iš vienos valstybinės organizacijos kitai neatlygintinai. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą reglamentavimą, darytina išvada, jog 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo aktu į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos balansą iš (duomenys neskelbtini) balanso magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai perduoti pagrįstai.

Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 1 straipsnio 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. vasario 22 d. Nutarimu Nr. 75 „Dėl Specifinės paskirties valstybinių įmonių įstatų bei šių įmonių sąrašo“, patvirtino Specifinės paskirties valstybinės įmonės įstatų nuostatus bei specifinės paskirties valstybinių įmonių sąrašą, tarp kurių grafoje „kitos įmonės“ nurodyta ir Palangos valstybinė vandens tiekimo įmonė. Pagal tuo pačiu nutarimu patvirtintų nuostatų 1-3,7 punktus Specifinės paskirties valstybinės įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymu ir nuostatomis; specifinės paskirties valstybinės įmonės įstatus tvirtina steigėjas; be steigėjo sutikimo specifinės paskirties valstybinė įmonė neturi teisės papildyti ar keisti įstatų, investuoti įmonės kapitalo į kitus objektus; steigėjas turi teisę nustatyti specifinės paskirties valstybinėms įmonėms privalomus darbus (paslaugas), taip pat darbų kokybės reikalavimus ir jų atlikimo laiką; specifinės paskirties valstybinės įmonės gauna centralizuota tvarka skiriamų finansinių, materialinių ir kitų išteklių valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti. Iš atsakovės (duomenys neskelbtini) teismui pateiktų 1991 m. paaiškinamojo rašto prie balanso bei 1991 m. kovo 28 d. įmonės registravimo pažymėjimo matyti, kad būtent pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu nuo 1991 m. kovo 28 d. Palangos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba Palangos miesto valdybos perregistruota į savarankišką savivaldybių specifinės paskirties valstybinę įmonę „Palangos valstybinė vandens tiekimo įmonė“, į. k. (duomenys neskelbtini), įmonės registravimo Nr.VI91-25. Pagal aiškinamąjį raštą prie 1991 m. balanso matyti, kad įmonės steigėjas Energetikos ministerija, o nuo 1991 m. spalio 8 d. Palangos miesto savivaldybė. Taip pat 1991 m. spalio 24 d. Kretingos rajono valdybos potvarkiu „Dėl Kretingos valstybinės vandens tiekimo įmonės įsteigimo“ bei 1991 m. lapkričio 12 d. Palangos miesto valdybos potvarkiuNr.125p „Dėl Palangos valstybinės vandens tiekimo įmonės dalies perdavimo“ Kretingos valstybinei vandens tiekimo įmonei perduoti Kretingos ir Salantų vandentiekio ir kanalizacijos cechai su valstybinu kapitalu 10707 t. rublių ir valstybinio kapitalo rezervu 168,2 t. rublių (t. 1, b. l. 122, 121, 120).

1995 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių papildymo“ 1 ir 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, priėmė šį įstatymą, patvirtino veiklos sričių, kuriose gali būti specialios paskirties bendrovių, sąrašą pagal šio įstatymo 1 priedėlį. Įmonės, įrašytos į šio įstatymo 2 priedėlį, turi reorganizuotis į specialios paskirties akcines ir uždarąsias akcines bendroves. Tarp šio priedelio sąraše esančių įmonių nurodyta - Palangos valstybinė vandens tiekimo įmonė, 5244739. Iš Palangos miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 55, matyti, kad vadovaujantis valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu leista Palangos valstybinės vandens tiekimo įmonės darbuotojams išsipirkti iki 20 procentų valstybinio kapitalo (T. 2, b. l. 96). Iš teismui atsakovės pateikto 1995 m. rugsėjo 21 d. Palangos miesto valdybos sprendimo Nr. 123 „Dėl Valstybinės vandens tiekimo įmonės reorganizavimo“ bei tos pačios dienos priedo prie 1995 m. rugsėjo 21 d. „Valstybinės vandens tiekimo įmonės reorganizavimo į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę“ akto, matyti, kad Palangos miesto valdyba vadovaudamasi pirmiau nurodytu įstatymu ir valstybinio turto pirminio privatizavimo rezultatais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, nusprendė reorganizuoti Valstybinę vandens tiekimo įmonę į specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę, patvirtino Valstybinės įmonės reorganizavimo aktą pagal priedą, įpareigojo tarybos narį A. B. atstovauti valstybei priklausančias akcijas specialios paskirties (duomenys neskelbtini)u, taip pat nustatė, kad įgaliotinis privalo laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 469 „Dėl valstybės atstovavimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ nuostatų. Minėtu aktu nustatyta įmonės steigimo forma „uždaru būdu“, nustatyta, kad specialios paskirties (duomenys neskelbtini) yra Palangos valstybinės vandens tiekimo įmonės turtinių ir juridinių teisių ir prievolių perėmėja. Bendrovės įstatinis kapitalas 30527510 litų, kuris padalintas į 3052751 paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė 10 litų, pirmiau nurodytų sprendimo ir akto pagrindu 1995 m. lapkričio 22 d. Palangos miesto savivaldybė įregistravo specialios paskirties uždarąją akcinę bendrovę „Palangos vandenys“ (T. 2, b. l. 168-171).

Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog būtent ieškovės teismui pateikti dokumentai, t. y. 1983 m. birželio 23 d., 300 vietų profilaktoriumo Šventojoje magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų užbaigto statyti objekto priėmimo darbo komisijos aktas bei 1983 m. birželio 30 d. valstybinės priėmimo komisijos aktas dėl užbaigto statybos objekto 300 vietų profilaktoriumo Šventojoje miegamojo korpuso „B“ pagal 1983 m. paleidimo kompleksą eksploatuoti aktas bei 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo – perdavimo aktas (t. 1, b. l. 15-16, 17-18, 21-24, 25-27,19-20), kuriuo pasak ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) perdavė ginčo tinklus, yra neginčijamas pagrindas nuosavybės teisei į ginčo tinklus atsirasti, ir tik paskutinio teismo posėdžio metu baigiamųjų kalbų metu jos atstovas nurodė, jog pats 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo aktas negalėjo būti nuosavybės teisių įregistravimo atsakovei pagrindu, t. y. pareiškė abejones dėl ginčo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų privatizavimo teisėtumo. Visų pirma, 1983 m. birželio 23 d. 300 vietų profilaktoriumo Šventojoje magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų užbaigto statyti objekto priėmimo darbo komisijos aktas yra atsakovei (duomenys neskelbtini) 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo aktu perduotų magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų priėmimo naudoti aktas, o 1983 m. birželio 30 d. valstybinės priėmimo komisijos aktas dėl užbaigto statybos objekto 300 vietų profilaktoriumo Šventojoje miegamojo korpuso „B“ pagal 1983 m. paleidimo kompleksą eksploatuoti aktas, paties pastato priėmimo eksploatacijai aktas, kurie nesudaro nuosavybės teisių į ginčo vandentiekio ir kanalizacijos tinklus įregistravimo pagrindo. Be to, ieškovės teiginys, jog 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo – perdavimo aktu, kuriuo pasak ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini) perdavė ginčo tinklus ir yra neginčijamas pagrindas ieškovės nuosavybės teisei į ginčo tinklus atsirasti, atmestini, kaip nepagrįsti. Lietuvos valstybės valdoma energetikos įmonių grupė (duomenys neskelbtini) įkurta tik 2001 m. gruodžio 31 d., be to, iš 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo perdavimo akto matyti, kad ieškovei buvo perduota 1970 m. statyti kanalizacijos tinklai, kurių likutinė vertė - 2634,00 litų, bei 1970 m. statyti vandentiekio tinklai, kurių likutinė vertė - 5663,00 litų. Jokių kitų duomenų, kuriais būtų galima identifikuoti šiuo aktu ieškovei perduotus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, ieškovė nepateikė.

Taip pat pažymėtina tai, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) 1983 m. sausio 4 d., 1988 m. vasario 24 d. aktais magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai perduoti kartu su iššifravimais bei išpildomosiomis nuotraukomis, iš kurių perduotą turtą galima identifikuoti, t. y. užfiksuotas vamzdynų diametras, šuliniai, jų numeracija, ilgis ir kiti duomenys (T. 1, b. l. 125, 126, 127). Faktinį priėmimo – perdavimo ginčo tinklų faktą patvirtino ir liudytojas V. B. L., kuris ir pasirašė aktą, kaip valdybos vadovas, kuris nurodė, jog tuo metu jis dirbo Palangos teritorinėje vandentiekio ir kanalizacijos valdyboje direktoriumi (priklausė Kretinga, Palanga, Skuodas, Salantai). Jis pats jau iš karto žinojo, kad (duomenys neskelbtini)magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai bus perduoti valdybai, kadangi taip buvo pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir tvarką. Valdyba išdavė technines sąlygas, kuriose buvo nurodyta, kokius tinklus jie turi pastatyti, ir, kad po to magistraliniai tinklai bus perduoti į valdybos balansą, o vidiniai tinklai ir liko (duomenys neskelbtini) balanse. Geodezinė išpildomoji nuotrauka buvo būtina prieš priduodant tinklus ir būtinas priedas prie priėmimo – perdavimo akto, ir tas, kas nurodyta jame, magistraliniai tinklai privalėjo būti atiduoti viešajam vandens tiekėjui, t. y. tuo metu Palangos teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai. Liudytojo V. B. L. nurodytų aplinkybių nepaneigė ir ieškovės (duomenys neskelbtini) kviesta liudytoja T. K. bei atstovas G. M.. Liudytoja T. K., nurodė, jog dirbo nuo 1984 m. poilsio namelių vadove, vėliau buhaltere ir nuo 2008 m. iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) direktore. Iš (duomenys neskelbtini) gavo dalį įstatinio kapitalo, buvo perduoti tinklai atsakovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) manė, kad iki profilaktoriumo tinklai yra (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo ribose, tačiau, kuo remiantis, nenurodė. Ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir, kai buvo paskelbtas Lietuvos Energijos parduodamas objektas, jis buvo atvažiavęs į vietą apžiūrėti, ir buvę vadovai nurodė, kad objektas turi savo infrastruktūrą, įgijus objektą buvo perduota labai daug turto ir dokumentų. Pradėjus inventorizuoti turtą, paaiškėjo, kad vandentiekio tinklai jau yra įregistruoti atsakovės (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu užklausus atstovo, ar jis matė, kokią nors detalesnę dokumentaciją dėl perduodamų tinklų, atstovas nurodė, jog nematė. Šie liudytojų paaiškinimai suponuoja išvadą, jog magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų atsakovei (duomenys neskelbtini) perdavimo faktą patvirtino liudytoja T. K., tačiau neaišku, kuo remiantis buvo manyta, jog iki profilaktoriumo tinklai yra ieškovės (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovės atstovas G. M. nurodęs, jog jis įsitikinęs, kad ginčo tinklai priklauso ieškovei, užklaustas teismo posėdžio metu, ar jis matė kokią nors detalesnę dokumentaciją, būtent kokie tinklai perduoti (duomenys neskelbtini), nurodė, jog nematė.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruoti magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti dviem etapais – rytinė dalis 1983 m. atkarpa A, ir 1988 m. vakarinė dalis B ir suformuotas vientisas objektas. Tuo tarpu ieškovė prašo panaikinti 1983 m. priėmimo – perdavimo aktą dalyje, kurios pagrindu įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris persidengia su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 111, 132), t. y. 1983 m. priėmimo – perdavimo aktu ir 1988 m. priėmimo – perdavimo aktu suformuotą vientisą objektą (su vamzdynais, šuliniais ir diukeriais), suskaidyti į atskiras atkarpas, dalį atkarpos A ir dalį atkarpos B. Be to, ieškovės ieškinyje bei 2015 m. rugsėjo 11 d. parengtoje kadastro byloje ginčo tinklų statybos metai nurodyti 1977 m., ieškovės pateiktame 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo perdavimo akte tiek perduodamų vandentiekio, tiek kanalizacijos tinklų statybos metai 1970 m., nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo tinklų statybos metai 1983 m. ir 1988 m. Be to, pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) parengtą kadastrinę bylą vietoje šulinio 182, yra šulinys 222, kuris kartojasi, kaip ir šulinys 192, skiriasi šulinių gyliai, nurodyta daugiau šulinių, nei yra realiai. Kaip teismo posėdžio metu liudytojas K. V. nurodė, jog yra sudaryti planšeto rodmenys (t. t. koordinačių sistema), kurie sudaryti to paties Inžinierinių tyrinėjimų instituto ir eina iš kartos į kartą, duomenys turi atitikti juos, geodezinės nuotraukos taip pat darytos jų pagrindu ir negali keistis atitinkamoje vietoje nei šulinių kiekis, nei žymėjimas, nei kiti duomenys, todėl neaišku, kuo remiantis parengta ieškovės (duomenys neskelbtini) kadastro byla.

Tuo tarpu atsakovės (duomenys neskelbtini) priėmimo - perdavimo aktai, kurie buvo perduoti atsakovei su magistraliniais vandentiekio ir kanalizacijos tinklais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka originalias išpildomąsias geodezines nuotraukas (1982 m. 11 mėnesio Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto Inžinierinių tyrinėjimų instituto „300 vt. profilaktoriumas vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos kontrolinė geodezinė nuotrauka „A“ rytai ir 1984 m. birželio mėnesio Lietuvos TSR Valstybinio statybos reikalų komiteto Inžinierinių tyrinėjimų instituto „300 vnt. profilaktoriumas vandentiekio kontrolinė geodezinė nuotrauka „B“ vakarai), iššifravimus, iš kurių galima identifikuoti perduotus ginčo tinklus (nurodyti vamzdynų diametrai, ilgis ir kt. duomenys), taip pat kadastrinę bylą bei faktinę situaciją, egzistuojančią šiuo metu.

Be to, pažymėtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) jai perduotus magistralinius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus nuo jų perdavimo turėjo savo buhalterinėje apskaitoje, prižiūrėjo, remontavo, investavo į tinklų rekonstrukciją, 2008 m. buvo atliktas diukerių (vamzdynų po Šventosios upės vandeniu), kaip sudėtinės minėtų tinklų dalies, rekonstrukcija, kuriai atlikti atsakovė (duomenys neskelbtini) investavo beveik 100 000,00 Lt (T. 1, b. l. 91-93, T. 2, b. l. 47-193).

Vien tai, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) abejoja dėl ginčo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų privatizavimo teisėtumo, neteikia pagrindo išvadai, kad ginčo vandentiekio ir kanalizacijos tinklai atsakovės (duomenys neskelbtini) įsigyti neteisėtai. Be to, pirmiau teismo nustatyta, jog po nepriklausomybės atkūrimo, galiojęs CK 98 straipsnio 4 punktas nustatė, kad valstybinių įmonių turtas yra viešosios nuosavybės teisės objektas. Valstybės nuosavybė galėjo būti perleidžiama neatlygintinai tik specialia turtui privatizuoti nustatyta tvarka. Iš pirmiau teismo nurodytų teisės aktų nustatyta, jog Palangos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba kaip viešasis geriamo vandens tiekėjas būtent teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirta prie specialios paskirties įmonių grupės, ir kurių privatizavimas vyko įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka bei jų pagrindu priimtų vietinių valdžios organų (valdybos, savivaldybės) sprendimų pagrindu. Liudytojo V. B. L., kuris, be kita ko, pasirašė ir ginčijamą priėmimo – perdavimo aktą, paaiškinimais nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką, visi pastatyti magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo perduodami viešajam vandens tiekėjui, šiuo atveju, ginčo tinklai buvo perduoti tuometiniam viešajam geriamo vandens tiekėjui, t. y. Palangos teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai, o vietiniai tinklai liko (duomenys neskelbtini) balanse. Antra, praėjus daugiau, nei dvidešimt metų, nuo tada, kai 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo – perdavimo aktu ieškovė(duomenys neskelbtini) teigia įgijusi ginčo tinklus, atsakovės galimybės efektyviai gintis nuo ieškinio reikalavimų dėl galbūt neišlikusių dokumentų, kurių neprivaloma saugoti neribotą laiką, sumažėjo. Trečia, nei rašytiniai bylos duomenys, nei šalių, jų atstovų, taip pat liudytojų paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai buvo įgyti neteisėtai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Pažymėtina, kad teisė, o kartu pareiga suformuluoti ieškinį (pareiškimą, skundą) – jo pagrindą ir dalyką tenka ieškovui (CPK 13 str.). Būtent šie esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999) išaiškinta, kad bet kokia ginčus sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pažymėtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu penkis kartus tikslino ieškinį (2016 m. birželio 16 d., 2016 m. liepos 19 d., 2017 m. gegužės 17 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. gegužės 2 d.), tikslino ginčo tinklų atkarpas, iš pradžių, reikšdama reikalavimus tik dėl dalies atkarpos A (T. 2, b. l. 132), paskutinio teismo posėdžio metu tiek dėl dalies atkarpos A, tiek ir dėl dalies atkarpos B (keitė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą), kas suponuoja išvadą, jog ieškovė galbūt pati nežino, kiek ir kokių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų jai priklauso. Ieškovės (duomenys neskelbtini) teismui pateikti teismui duomenys neatitinka ginčo tinklų duomenų - statybos metų, šulinių numeracijos, nei jų gylio, metražo, ir nepatvirtina, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigė.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir neįrodė esminių aplinkybių dėl 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo akto neteisėtumo, kuriomis grindė ieškinio reikalavimus, ieškovė neįrodė, jog (duomenys neskelbtini) magistralinius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo neteisėtai. Teismas daro išvadą, jog pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1983 m. sausio 4 d. priėmimo - perdavimo aktą dalyje, kurios pagrindu įregistruota atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris persidengia su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo (CPK 176 -178 straipsniai,185 straipsnis), todėl ieškinys atmetamas. Netenkinus reikalavimo dėl 1983 m. sausio 4 d. priėmimo – perdavimo akto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis ieškovės (duomenys neskelbtini) reikalavimas dėl 2014 m. spalio 21 d. kadastro duomenų bylos, patikslintos 2017 m. lapkričio 11 d., pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, dalyje dėl naujai suformuotų vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įeina ieškovei nuosavybės teise priklausantys vandentiekio tinklai 2V, unikalus (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atmetus, iš ieškovės (duomenys neskelbtini) priteistinos atsakovės (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas, pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes yra mažesnės, negu minimali pritiestina suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-269 straipsniais, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.